Stabilus ir sėkmingas Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinių žaidimas šalies Krepšinio federacijos valdžiai įspūdžio nedaro. Prieš kelionę į olimpiadą sportininkai sulaukė tik simbolinės paramos, o po pergalių neišgirdo nė vieno sveikinimo žodžio.

Medaliai - nė motais

Praėjusi vasara Lietuvos krepšinio rinktinėms buvo kaip reta nesėkminga. Europos čempionato ir olimpinio festivalio medalius pavyko iškovoti tik vaikinų jaunučių (iki 16 metų) ekipai, o visą šalies krepšinio fiasko vainikavo apgailėtinas vyrų rinktinės pasirodymas Senojo žemyno pirmenybėse Lenkijoje.

Atėjus rudeniui šalies krepšinio prestižą pakėlė negirdintys sportininkai. Taivane vykusioje kurčiųjų olimpiadoje Lietuvos vyrų rinktinė pasipuošė sidabro, o moterų - bronzos medaliais. Itin sėkmingas buvo visos mūsų šalies delegacijos pasirodymas - ant prizininkų pakylos lietuviai lipo 13 kartų, o galutinėje medalių lentelėje užėmė net 20-ąją vietą tarp beveik 100 žaidynėse dalyvavusių valstybių. “Labai keista situacija.

Prabėgo jau beveik mėnuo nuo mūsų sugrįžimo, tačiau nesulaukėme visiškai jokio dėmesio. Oro uoste pasitiko sporto departamento atstovai, ir tuo viskas baigėsi. Paprašiau Vlado Garasto, kad bent kokį gražų žodį vyrams parašytų ar pasikviestų kur pabendrauti.

Juk krepšinio žaisti važiavome, o ne žvejoti ar iš lanko šaudyti. Juk gerų rezultatų pasiekėme... Galbūt viską užgožė diskusijos apie nacionalinės vyrų rinktinės ateitį”,- svarstė kurčiųjų vyrų rinktinės treneris Algimantas Šatas.

Archajiškos sąlygos

Krepšinio specialistas “Vakaro žinioms” pasakojo, kad prieš išvyką į olimpiadą Lietuvos krepšinio federacija (LKF) kurčiųjų vyrų ir moterų rinktinėms iš viso skyrė 8,5 tūkst. litų ir sportinę aprangą. Palyginimui: nacionalinės vyrų ir moterų rinktinės pasirengti čempionatui gavo 1 mln. 300 tūkst. litų. Didžiąją dalį lėšų kurčiųjų kelionei pervedė permainų krečiamas Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas.

“Šiek tiek skaudu žiūrint į tai, kokiomis sąlygomis mes treniruojamės. Neturime gydytojo, mano asistentas su paprastu krepšeliu vaikšto. Kai žaidėjas patyrė čiurnos traumą, liepėme jam koją į baseiną įmerkti, kad atšaltų.

Už maitinimąsi žaidėjai iš savo kišenės primokėti turėjo, o nacionalinės rinktinės vyrai vakarienei specialiai paruošto tuno užsisakė”, - šyptelėjo pašnekovas.

Gerbia svetimus

Visgi nuolat įvairių pirmenybių prizininkais tampantys kurtieji sugeba išsiversti su tuo, ką gauna. Prieš vykstant į praėjusių metų Europos čempionatą LKF komandai skyrė trumpą aprangą, tačiau krepšininkai jos nedėvėjo. “Žinodami, kad Taipėjuje bus velniškai karšta, vyrai Vokietijoje jos nenaudojo ir taupė olimpiadai. Dabar jie ateičiai atsidėjo gautą ilgą aprangą. Štai koks taupumas”, - dėstė A.Šatas.

Jo teigimu, visas jėgas ginant Lietuvos garbę čempionatuose atiduodantiems kurtiesiems turėtų būti atsidėkota bent jau morališkai. “Vilniuje yra paminklas krepšiniui, o ant jo, prie iškiliausių Lietuvos žaidėjų, iškaltos Europos taurę laimėjusios komandos legionierių pavardės. Jei minime užsieniečius, kodėl negalime paminėti savų, kad ir kurčiųjų krepšininkų, kurie stengėsi tikrai ne mažiau?” - retoriškai klausė treneris.

VŽ Pergalės

Kurtiesiems apskritai neprivalome skirti nė cento. Juos tiesiogiai turi finansuoti sporto departamentas. Jie, žmonės, atėjo, o mes davėm, ką galėjom - ir grynųjų, ir aprangą. Buvo numatyta skirti 10 tūkst. litų, bet po to pagal Vyriausybės nutarimą ši suma kiek sumažėjo iki 8,5 tūkst. Šiemet mūsų biudžetas ir taip gerokai sumenkęs, vien, be kurčiųjų, turėjome 14 rinktinių ir vos 2 mln. litų. Iš jų pusės nesąžininga prašyti daugiau.