Bostono „Celtics” dinastija

Artėjant reguliaraus sezono pabaigai nusprendžiau sukurti savo pirmąjį blogą apie tituluočiausią visų laikų NBA komanda – Boston „Celtics”.

Bostono klubas per visą savo gyvavimo istorija nuo pat NBA įkūrimo pradžios iškovojo daugiausią titulų – net 17! Buvo laikų, kai „Celtics” lygoje dominavo ir jiems nebuvo lygių. Tačiau „Celtics” nevisada būdavo geriausiais ir nevisada Keltams sekdavosi. Tad nusakant visą šio šlovingo klubo istoriją reiktų visų pirma tą istoriją suskirstyti į kelis etapus, laikotarpius.

1946m. – 1956m.: „Celtics” kelias į viršūnę.

„Celtics” nebuvo ta ekipa, kuri vos susikūrusi iškart tapo čempionais (kaip pvz.: Milwaukee „Bucks”) ar po atsiradimo iškart pradėjo šluoti visus. Ne. Pirmiausia buvo sunkus ir nuoseklus darbas. Ir pirmaisiais metais Bostono klubui buvo ypač sunku, nebuvo užauginta jokių „vaisių”. Norint kažką pasiekti reikėjo įdėti darbo. Tad pirmiausia buvo pasamdytas legendinis treneris Redas Auerbachas. Žmogus, kuris pradėjo kurti „Celtics” dinastija ir tapęs vienu geriausiu treneriu per visą, nesuklysiu pasakydamas, krepšinio istoriją.

Pirmiausia Redas į savo komandą pasikvietė Bobą Cousy, vieną geriausių įžaidėjų per visą „Celtics” ir NBA istoriją. Tiesa, R.Auerbachas iš pradžių nesutiko pasiimti Cousy į savo komandą ir šis įžaidėjas atiteko tuometinei Čikagos „Stags” komandai. Bet bankrutavus šiam klubui Redas iš bedarbių į savo komandą pasikvietė būtent B.Cousy. Kitas svarbus žingsnis kuriant didinga komanda buvo atlikti mainai po 1955-56 m. sezono. Redas iškeitė vieną iš savo lyderių Edą Macauley bei teisę draftuose pašaukti Cliffą Haganą už Sent Luiso „Hawks” ekipos 2 šaukimą naujokų biržos 1 rate. Vėliau šiuo šaukimu buvo paimtas Billas Russellas. Dar Auerbachas prie šio galingo dueto pridėjo Tommy Heinsohną, kuris vėliau buvo pripažintas metų naujokų. Taip aplink šiuos 3 aukščiausio lygio žaidėjus R.Auerbachas vėliau sukūrė nenugalimą komandą.

1957 m. – 1969m.: Nenugalimieji „Celtics“.

1957m. Bostono ekipai nužygiavus į finalą tik po 7 rungtynių serijos buvo palaužta St.Luiso „Hawks“ komanda. Dar po metų jau „Celtics“ buvo palaužti tų pačių „Hawks“ 6 rungtynių serijoje. Tų metų vasara buvo įsigyta turbūt paskutinioji šios nenugalimosios „Celtics“ delionės dalis – K.C.Jones. Nuostabiai sukurtas mechanizmas buvo nesustabdytas net 8 metus iš eilės (nuo 1959m. – iki 1966m.). Nuo šio laikotarpio prasidėjo nuožmios ir aršios „Celtics“ ir „Lakers“ kovos, kurios tęsiasi dar iki šių dienų (iš viso finaluose šios dvi komandos yra kovojusios 11 kartų, iš kurių 9 laimėjo Keltai, o tik 2 kartus stipresni buvo geltonieji). Šis Bostono dominavimas buvo trumpam nutrūkęs 1967m., kai iš trenerio posto pasitraukė R.Auerbachas, tačiau jis liko komandoje kaip generalinis vadybininkas (GM). Tą sezoną žaidžiančiuoju treneriu tapo B.Russellas, kuris buvo pirmasis afroamerikietis treneris NBA lygoje. Po R.Auerbacho pasitraukimo tapo aišku, kad net ir turint aukščiausio lygio žaidėjus komandoje vienas svarbiausių pergalės kalvių vis tiek yra treneris. O Keltų atveju R.Auerbachas buvo ne tik svarbiausias „Celtics“ sėkmės garantas, bet ir visko pradžia Bostone. Nors komanda tuo metu jau ėjo nebejaunyn, senoji gvardija vis tiek sugebėjo iškovoti dar 2 čempionų titulus (1968m. ir 1969m.). Po to vienas iš lyderių B.Russellas pasitraukė ir tuo baigėsi šis „Celtics“ dominavimas, kai per 13 sezonų buvo iškovota net 11 titulų.

1970m. – 1978m.: Bandymas grįžti į pergalių kelią.

1970m. „Celtics“ pirmą kartą nuo 49-50m. sezono, po kurio į komandą atėjo R.Auerbachas, turėjo neigiamą pergalių ir pralaimėjimų santykį. Tačiau pasipildžius 3 pukiais žaidėjais: Dawe Cowensu, Jo Jo White ir Paulu Silasu „Celtics“ grįžo į pergalių kelią ir vėl tapo viena labiausiai dominuojančia ekipa NBA.

Po 1972m. pralaimėjimo rytų konferencijos finale Keltai kitąmet RS ryžtingai užbaigė turėdami 68 pergales ir 14 pralaimėjimų. Tačiau viskas baigėsi ne taip gražiai, kaip prasidėj. Kova dėl 12 trofėjaus nutrūko per plauką nuo finalo. Konferencijos finale Niujorko „Knicks“ pranašumą teko pripažinti tik po paskutiniųjų, 7 rungtynių.

Dar po metų, 1974m., „Celtics“ galiausiai pasiekė viršūnė. Finale tik po aršios kovos palaužtas Milwaukee „Bucks“ klubo pasipriešinimas su legendiniu Kareemu Abdul Jabbaru priešaky. 1976m. „Celtics“ dar kartą pasiekė NBA viršūnę finale šį kartą įveikdamas Fynikso „Suns“ komanda rezultatu 4-2.

Pasibaigus 1977-78m. sezonui baigėsi ir dar viena puiki „Celtics“ epocha, nes komandą paliko ilgametis jos lyderis Johnas Havlicekas.

1979m. – 1986m.: L.Birdo era.

Nors L.Birdas žaidė iki 1992m., tačiau jo era galime apibrėžti tik iki 1986m., kada buvo iškovotas paskutinis jo titulas. Bet dabar ne apie tai. Grįžkime į 1978m. R.Auerbachas – tuometinis „Celtics“ GM, savo 6 šaukimu kiek rizikuodamas paėmė trečiakursį L.Birdą. Rizikavo dėl to, nes žinojo, kad L.Birdas nežais tą sezoną, nes Larry norės pabaigti studijas Indianos valstybiniame universitete. L.Birdas taip ir padarė. Tais metais „paukštis“ su savo komanda nukeliavo iki NCAA finalo, kur turėjo pripažinti Mičigano universiteto pranašumą, vedamą Magico Johnsono. Jau nuo universiteto laikų atsiradusios tarpusavio kovos tarp Birdo ir Magico vėliau persikėlė ir į NBA arenas .

1978-79m. komandoje vyko konfliktas tarp R.Auerbacho ir naujojo savininko Johno Browno, per kurį vos neišyro komanda ir R.Auerbachas vos neperėjo į “Knicks” stovyklą. Tą sezoną „Celtics“ sekėsi prastai – žaisdami be L. Birdo jie iškovojo vos 29 pergales bei patyrė 53 pralaimėjimus. Naujokams Chrisui Fordui, Rickui Robey, Cedricui Maxwellui ir Tiny Archibaldui nepavyko nuvesti komandos į pergalių kelią.

1979–80 m. sezone „Celtics“ komandoje debiutavo L. Birdas. Klubą perėmus naujam savininkui, R. Auerbachas vėl pradėjo savo reformas komandoje, kurios padėjo „Celtics“ grįžti į dominuojančių ekipų gretas. Treneris Redas iškeitė nemėgstamąjį Bobą McAdoo, buvusį rezultatyviausią lygos žaidėją, į Detroito „Pistons“ gynybos specialistą M.L.Carrą bei 2 šaukimus 1980 m. NBA naujokų biržos 1 rate. Be to, iš CBA lygos Redas paėmė įžaidėją Geraldą Hendersoną. Jis kartu su M.L.Carru, T.Archibaldu ir Ch. Fordu sudarė neblogą gynėjų grandį, kuri puikiai susižaidė su priekine linija, sudaryta iš talentigųjų D. Cowenso, C.Maxwello bei L. Birdo, kuris vėliau tapo NBA metų naujoku. „Celtics“ RS baigė iškovoję 61 pergalę (turėdama 32 pergalėmis daugiau nei ankstesniame sezone ir tuo metu tai buvo didžiausias sezono pokytis NBA istorijoje) ir pralaimėjo 21 kartą., tačiau Rytų konferencijos finale nusileido Filadelfijos „76ers“ klubui.

Treneris Redas visada mėgdavo atsargoje turėti keletą šaukimų naujokų biržoje, tad net ir po sėkmingo 1979–80 m. sezono „Celtics“ klubui priklausė 1 bei 13 šaukimai 1980 m. naujokų biržoje. R. Auerbachas įžvelgė puikią galimybę pagerinti komandą: už šiuos 2 šaukimus Oklendo „Golden State Warriors“ atidavė vidurio puolėją Robertą Parishą ir 3 šaukimą 1 naujokų biržos rate. Juo R. Auerbechas pašaukė PF iš Minesotos universiteto Keviną McHale‘ą. Šie 2 būsimi Šlovės muziejaus nariai kartu ir su L.Birdu sudarė branduolį, leidusį „Celtics“ tapti dominuojančia komanda NBA lygoje.

Nepaisant to, kad dar treniruočių stovyklos pabaigoje karjerą baigė „centras“ D.Cowensas, „Celtics“, treniruojama Billo Fitcho, 1980–81 m. sezoną baigė su 62 pergalėmis ir 20 pralaimėjimų. Rytų konferencijos finale komanda vėl susigrūmė su „76ers“ klubu. Iš pradžių „Celtics“ serijoje atsiliko 1–3, tačiau atsitiesė ir laimėjo klasiškas 7 rungtynes, rezultatu 91–90. Finalo serijoje komanda įveikė Hiustono „Rockets“ ir iškovojo NBA čempionų titulą praėjus vos dvejiems metams po L. Birdo pašaukimo.

1983–84 m. sezoną „Celtics“ baigė su 62 pergalėmis ir su 20 pralaimėjimų, ir po trejų metų pertraukos, vėl nukeliavo į finalą. Nors jame komanda iš pirmų 3 rungtynių prieš Los Andželo „Lakers“ laimėjo tik vienas, tačiau atsitiesė ir 15 kartą tapo NBA čempione. Finalo serijoje L. Birdas vėl konkuravo su „Lakers“ žvaigžde Magicu Johnsonu. Po finalo iš generalinio direktoriaus pareigų oficialiai pasitraukė R. Auerbechas, tačiau šį kartą jis ir vėl visai nepaliko komandos. Jam atiteko komandos prezidento postas. Redą GM pareigose pakeitė Janas Volkas.

Tarpsezoniu J.Volkas atliko pirmuosius savo mainus – „Celtics“ išsiuntė J.Hendersoną, kurio dramatiškas perimtas kamuolys 2 finalo serijos rungtynėse pakeitė finalo eigą ir suteikė komandai galimybę tapti čempione, į Sietlo „SuperSonics“ komandą, mainais gaudamas šaukimą pirmajame 1986 m. naujokų biržos rate. 1985 m. finale vėl susitiko „Lakers“ ir „Celtics“, tačiau tąkart čempionais tapo Los Andželo komanda.

Po sezono „Celtics“ iš Los Andželo „Clippers“ įsigijo Billą Waltoną, mainais atiduodami C.Maxwellą. B.Waltonas buvo ryški žvaigždė Portlendo „Trail Blazers“ komandoje, tačiau patirtos traumos neleido pateisinti į jį dėtų vilčių. 1985–86 m. sezoną „Celtics“ surinko vieną iš galingiausių komandų per visą NBA istoriją. RS komanda laimėjo 67 rungtynes, o namuose – „Boston Garden“ arenoje – iškovojo 40 pergalių ir patyrė vos vieną nesėkmę! L. Birdas 3 kartą iš eilės tapo sezono MVP, o B.Waltonui atiteko geriausio 6 žaidėjo titulas. Tais metais „Celtics“ 16 ir paskutinįjį kartą XX a. tapo čempionais, finalo serijoje 4–2 sudoroję Hiustono „Rockets“ su Hakeemu Olajuwonu ir Ralphu Sampsonu.

1986m. - 1998m.: Tragiškiausias ir sunkiausias laikotarpis.

Tą dieną po paskutinio laimėto čempionu titulo visi manė, kad „Celtics“ nugalėtojų dinastija nenūtruks: Keltai turėjo geriausią žaidėją - L.Birdą, viena geriausią visų laikų sudėtį NBA ir net naujokų biržos 2 šaukimą, kuriuo buvo pakviestas Lenny Biasas, universitete pranokęs net patį skrajojantį MJ. Atrodo visi šansai pratęsti 1959-66m. dominavimą NBA. Gyvenimas Bostono „Celtics“ buvo nuostabus!

Tačiau tada netikėtai praėjus 48 valandoms po NBA draftų perdozavęs kokaino mirė L.Biasas. Nors ir sukrėsta šios nelaimės „Celtics“ dar sugebėjo tą sezoną iškovoti Rytų konferencijos čempionų titulą ir nueiti iki finalo, tačiau tai ko gero buvo paskutinis pasispardymas šiame tragiškame laikotarpyje.

Vos prasidėjus 1988-89m. sezonui L.Birdas nusprendė operacijos metu pašalinti kaulų ataugas abiejuose savo pėdose. Nors buvo manyta, kad jis dar grįš tą sezoną, tačiau jam tai jau nebepavyko ir komanda be Larry baigė sezona turėdama vos 42 pergales ir 40 pralaimėjimu, o playoffuose iškrito jau 1 raunde.

L.Birdas grįžo 1989-90m. sezona ir padėjo Bostonui RS iškovoti 52pergalės. Bet atkrintamosiose, kur buvo žaidžiama iki 3 pergalių, nusileido „Knicks“ 2-3, nors pirmas 2 rungtynes ir laimėjo. Vėliau dar 2 sezonus „Celtics“ vedami L.Birdo dar sugebėjo patekti į PO, tačiau viskas ką sugebėjo pasiekti Bostono ekipa, tai tik nueiti iki rytų konferencijos finalo.

1992m. karjerą, dėl nugaros traumų, baigė L.Birdas. Ir nuo to laikotarpiu „Celtics“ regis galutinai subyrėjo. Nors atrodė, kad pamaina Birdui Bostonas turi t.y. Reggie Lewis, bet 1993m. per atkrintamasias varžybas jis nualpo. Vėliau paaiškėjo, kad krepšininkas turėjo problemų su širdimi, tačiau jam pavyko įtikinti gydytojus, kad šie leistų jam grįžti į aikštelę. Tačiau jau kitą sezoną per treniruotes jis patyrė širdies smūgį ir mirė. Kitą sezoną Keltai jo atminimą pagerbė įamžindami jo 35 numeriu pažymėtus marškinėlius arenos palubėse.

Vėliau komanda sėdo į dugną ir vis tikėdavosi gauti ką nors padaraus iš naujokų taip pradedant kurti nauja „Celtics“ dinastija, tačiau komandai nesisėkė. Vienintelis vertas dėmesio naujokas Antoine Walkeris buvo pašauktas 1996-97m. sezone, tačiau su jo atėjimu Keltai turėjo prasčiausią sezoną per visą istoriją – tik 15 pergalių ir net 67 pralaimėjimai. Tiesa 1997m. naujokų biržoje dar buvo pašauktas Chauncey Billupsas, tačiau jis komandoje neužsibuvo.

1998m. – 2007m.: Mėginimai grįžti į elitą.

1998m. 10 šaukimu 1 rate „Celtics“ pašaukė jaunąją žvaigžde Paulą Pierce‘ą. Taip pat treneris Rickas Pitino mainais gavo Kenny Andersoną ir Walterį McCarty už C.Billupsą. Jau dabar galima sakyti, kad čia buvo atlikta klaida. Geriau būtų buvę išauginti P.Pierce‘ą, C.Billupsą + dar A.Walkeris buvo komandoje tuomet. Būtų tikrai solidžiai atrodęs šis trejetas žiūrint į tuos laikus, tačiau kaip sakoma, jeigu žinai kur krisi, tai iš anksto pasidėsi pagalvę. Kadangi R.Pitino nepavyko pasiekti išskirtinių rezultatų, jis 2001m. atsistatydino.

Po šio stratego išėjimo komandos vairą perėmė Jimis O‘Brienas ir su juo ženkliai pagerėjo komandos žaidimas. Taip naujasis strategas išlaikė treneio kėdė ir atlikęs keletą mainų prieš 2001m. naujokų biržą turėjo net 3 šaukimus 1rate. Jais buvo pašaukti Joe Johnsonas, Joseph Forte (R.Auerbacho numylėtinis), bei Kedrickas Brownas. Tiesa, prieš 2001-02m. sezoną iš jaunos „Celtics“ ekipos nebuvo tikimasi daug, Bostono ekipa nustebino daugelį atkrintamosiose įveikdama galingas „76ers“ ir „Pistons“ komandas ir tik Rytų konferencijos finale jie buvo sustabdyti Naujojo Džersio „Nets“ vedamos J.Kiddo rezultatu 2-4.

Prieš pat 2003m. atkrintamųjų varžybų serija su Nets, kurią Keltai pralaimėjo sausu rezultatu 0-4, naujuoju komandos generaliniu vadybininku buvo paskirtas Danny Ainge. Manydamas, kad „Celtics“ jau pasiekė savo potencialą, jis visus nustebino išsiųsdamas A.Walkerį ir Tony Delką į Dalaso „Mavericks“ klubą ir už juos gaudamas Raef LaFrentz ir 2004m. 1rato naujokų biržos šaukimą (Delonte Westas).

2004m. sezoną prie „Celtics“ vairo stojo Docas Riversas. Tuomet klubo branduolį sudarė jauni ir perspektyvus žaidėjai: Al Jeffersonas, Kendrickas Perkinsas, Delonte Westas, Ricky Davisas ir tas pats P.Pierce prie kurių dar prisidėjo ir keletas veteranų Garry Paytonas, sugrįžęs Antoine Walkeris. Komanda sezona baigė turėdama 45 pergales ir 37 pralaimėjimus ir laimėdama Atlanto pogrupį. Atkrintamose po 7 rungtynių kovos vėl buvo pralaimėta „Pacers“ komandai.

2006m. vieni reikšmingiausių mainų buvo, kai į „Celtics“ iš Fynikso persikėlė Rajonas Rondo už 2007m. 1rato naujokų biržos šaukimą (Rudy Fernandez?).

2006m. – 2007m. sezonas „Celtics“ buvo ypatingai niūrus. Jis prasidėjo 89m. Redo Auerbacho mirtimi. Dėl traumų didžiąją sezono dalį nežaidė P.Pierce, o Keltai be jo laimėdavo ypač retai. Iš pradžių šią lyderio netektį puikiai užpildė T.Allenas, tačiau ir šis vėliau patyrė traumą nusitraukdamas kryžminius raiščius. „Celtics“ sezoną baigė su 24 pergalėmis ir 58 pralaimėjimais, o vienu metu komanda pralaimėjo net 18 rungtynių iš eilės!

2007m. – 2009.: Feniksas pakyla iš pelenų.

Manau šis apibūdinimas kaip tik tinka nusakyti visą šį pakylimą. Ir atrodo tam buvo pakankamai geras metas. Visų pirma, Dany Ainge žinojo, kad tokie rezultatai kaip praėjusio sezono negali kartotis. Jam reikėjo kažkokių permainų, kad išsaugoti savo kėdę. Dėl savo darbo vietos negalėjo būti garantuotas ir Docas Riversas. Gandai apie galimą P.Pierce išmainymą jau plačiai sukosi NBA užkulisiose. Netgi 2004m. prieš naujokų biržą Bostono vadovai jau buvo nusprendę „The Truth” mainyt už Chrisą Paulą, tačiau šie mainai nutrūko paskutinę minutę. Šiandien D.Ainge manau gali pasidžiaugti, kad neįvyko šie mainai.

Vienintelis išsigelbėjimas Keltam buvo, tai, kad jie tikėjosi gauti 1 ar 2 šaukimą draftuose, kuriais būtų galėję pašaukti Gregą Odeną ar Keviną Durantą ir aplink vieną iš jų lipdyti naująją komandą. Tačiau planai subliūško, kai komanda gavo viso labo tik 5 šaukimą, kuriuo buvo pašauktas Jeffas Greenas. Danny Ainge atrodo ėmėsi plano B. Pirmiausia jis išmainė D.Westą, J.Greeną, ir Wally Szczerbiaką į Sietlą gaudami vieną geriausią lygos snaiperį Ray Alleną ir teises į „Uno Uno” Gleną Davisą.

Kaip tik tuo metu sklido kalbos, kad Kevinas Garnettas nori būti išmainomas, nes žaisdamas Minesotoje jis nelaimės žiedų. D.Ainge čia pamatė savo šansą. Iš pradžių KG nenorėjo eiti į „Celtics“, nes tuo metu, tai toli gražu nebuvo komanda pretenduojanti laimėti žiedus, o K.Garnetto tikslai buvo būtent tokie. Tačiau Bostonui po mainų gavus R.Alleną atsivėrė duris ir Garnettui. Už jį „Timberwolves“ gavo pusė komandos: A.Jeffersoną, G.Greeną, Sebastianą Telfairą, Ryaną Gomesą, Theo Ratlifą, ir šaukimą 2009m. draftuose bei dar neskelbiamą pinigų sumą. Prie „Big-3“ (PP, RA, KG) „Celtics“ dar pridėjo Samą Cassellą, P.J.Browną, Eddie House ir gavo čempionišką komandą.

Keltai RS sezoną užbaigė su 66 pergalėmis ir 16 pralaimėjimu (42 pergalėmis daugiau nei praėjusį sezoną ir tai yra didžiausias pokytis per visą NBA istoriją). Atkrintamosiose pirmasis „Celtics“ varžovas buvo Atlantos „Hawks“ komanda. Nors namie su šiais „paukštukais“ nebūdavo vargo, tačiau būsimiems NBA čempionais nepavykdavo su jais susidoroti išvykoje. Iš kart po šios 7 rungtynių serijos išlindo daug „fruktų“ teigusių, kad Bostonui net iki finalo nueit yra neįmanoma, kai vos ne vos yra įveikiamas Atlantos jaunimėlis. Tačiau „didžiojo 3“ ryžtas buvo stipresnis, nei tokių „ekspertų“ kvailos prognozės ir jau kitame etape po sunkios 7 rungtynių dvikovos buvo įveikti „Cavs“ vedami „žnypliuočio“. Rytų konferencijos finale labai lengvai buvo paimtas Detroito „Pistons“ serijoje 4-2. Finale „Celtics“ laukė amžini varžovai LA„Lakers“. Tačiau, kad ir kaip galingai atrodė LA iki tol, net ir jie buvo bejėgiai prieš visą griaunančią jėgą. 4-ose rungtynėse šios serijos rungtynėse „Big-3“ padėdami suolelio panaikino 24 taškų deficitą (didžiausias panaikintas deficitas per NBA finalus) ir išplėšė pergalę. Tačiau įspūdingiausios rungtynės buvo 6. „Lakers“ tiesiog buvo pervažiuoti. „Celtics“ laimėjo 39 taškų skirtumu (131-92) ir tik per plauką nepagerino „Bulls“ rekordo, kada jie finale laimėjo 42 taškais.

2008m. – 2009m. „Celtics“ startas buvo dar įspūdingesnis 27-2. Tai kol kas yra pats geriausias sezono startas NBA. Tačiau sezono metu traumą patyrus „The Big Ticket“, „Celtics“ pradėjo buksuoti ir jau nebeapginė čempionų titulo.

Šių metų tarpsezonį komandą įsigijo keletą gerų žaidėjų kaip Rasheedą Wallace, Marquisą Danielsą, Sheldeną Williamsą. Komanda šiais žaidėjais akivaizdžiai sustiprėjo. Taip pat sezono metu mainais buvo įsigytas „oro karalius“ Nate‘as Robinsonas bei iš FA paimtas Michael Finley. Tad „Celtics“ komanda turi puikias galimybes siekti 18 čempionų titulo ir esant visiems žaidėjams sveikiems manau „Celtics“ taip ir padarys. O ir vis dėlto KG davė pažadą, kad iškovos 2 čempionų titulus iš eilės.