Kauno "Žalgiryje" – dar vienas bronzinės rinktinės narys (VIDEO)

„Žalgiris“ turi tituluotą naujoką – pasaulio čempionato prizininką Tomą Delininkaitį. Su gynėju Kauno klubas pasirašė dvejų metų kontraktą su galimybe jį pratęsti dar vienam sezonui.

28-erių 190 cm ūgio krepšininkas iš Klaipėdos trečiadienį padėjo parašą ant sutarties ir vakare jau treniravosi su „Žalgiriu“. Sutartis įsigalios, kai jam bus atlikta medicinos patikra.

T.Delininkaitis tapo penktuoju žalgiriečiu, kuris prieš dešimt dienų pasaulio čempionate Turkijoje iškovojo Lietuvai bronzos medalį. Tad „Žalgiriui“ šį sezoną atstovaus kone pusė Lietuvos rinktinės: Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas, Tadas Klimavičius, Martynas Pocius ir T.Delininkaitis.

Klaipėdietis „Žalgiryje“ tapo keturioliktuoju žaidėju, jam dėl vietos aikštėje teks konkuruoti su visų laikų rezultatyviausiuoju Eurolygos žaidėju Marcusu Brownu. Tačiau brandos sulaukęs gynėjas tvirtino, kad to visiškai nesibaimina ir yra pasirengęs naujiems iššūkiams.

– Tomai, „Žalgiris“ turbūt garsiausia ir tituluočiausia komanda, kurioje jums yra tekę žaisti? – dienraštis pasiteiravo T.Delininkaičio.
– Taip. Tokią istoriją turinčioje komandoje, kaip „Žalgiris“, man dar nėra tekę rungtyniauti. Tai – didelė garbė. Smagu, kad sulaukęs brandos gavau tokį šansą.

– Dėl kontrakto su „Žalgiriu“ sutarėte jau po pasaulio čempionato?
– Pasaulio čempionate dar visiškai nieko nežinojau apie savo ateitį. Bet ir negalvojau apie ją. Svarbiausia buvo kuo geriau žaisti ir kuo daugiau padėti rinktinei. Apie klubą pradėjau galvoti tik grįžęs iš Turkijos.

– Ar „Žalgirio“ pasiūlymas nenustebino?
– Kauno klubas yra manimi domėjęsis ir anksčiau, bet tai buvo tik domėjimasis, o ne pasiūlymas. Dabar buvo labai malonu sulaukti konkretaus pasiūlymo.

– Kas lėmė jūsų apsisprendimą – finansinės sąlygos, galimybė žaisti Lietuvoje, Eurolyga?
– Viskas kartu. Turime trijų mėnesių dukrą, su mažu vaiku nelabai norėjosi vykti svetur. Iš tiesų slapta tikėjausi, kad sulauksiu „Žalgirio“ pasiūlymo ir liksiu Lietuvoje. Pastaraisiais metais teko pasiblaškyti, nuolat sėdėti ant lagaminų, o toks gyvenimas nėra malonus.

– Iki šiol geriausi jūsų karjeros metai, regis, buvo „Lietuvos ryte“. Ar psichologiškai nebus sunku ginti pagrindinių šios komandos priešininkų garbę?
– Nemanau. Kas buvo anksčiau – jau istorija. Žaisdamas Vilniuje stengiausi dėl tos komandos, o dabar viską darysiu, kad „Žalgiriui“ būtų geriau. Be to, žaidžiant rinktinėje ir atstovaujant Lietuvai išnyksta visi priešiškumai tarp miestų ar klubų. Atmosfera rinktinėje buvo fantastiška, jai nusakyti nėra žodžių. O „Žalgiryje“ žais beveik pusė Lietuvos rinktinės, tad, tikiuosi, ir čia atmosfera bus panaši, galėsime visi pokštauti, juokauti ir nereikės bijoti, kad kas nors tavęs nesupras. O su Mantu ir Pauliumi esame jau seniai pažįstami, ne pirmus metus rinktinėje žaidžiame. Jiems humoro jausmo taip pat netrūksta.

– „Žalgiryje“ jūsų laukia didžiulė konkurencija. Ar nesibaiminate, kad teks daug laiko praleisti ant suolo?
– Ne, visai nesibaiminu. Ne pirmus metus žaisiu komandoje, kurioje yra tokia konkurencija. Ir Vilniuje ji buvo, ir rinktinėje. Esu prie jos įpratęs ir pasiruošęs įrodyti, kad galiu žaisti „Žalgiryje“. Ir netgi starto penkete.

– Tokio pasitikėjimo dar labiau pridėjo žaidimas pasaulio čempionate?
– Viskas priklauso nuo trenerio. Kai jis tiki žaidėjais, ir žaidėjams daug lengviau parodyti, ką gali. Tikiuosi, kad pelnysiu ir „Žalgirio“ trenerių pasitikėjimą. 2 Psl.>> Visas straipsnis