INTERVIU: Laimonas Chatkevičius apie žaidimą JAV, "Lietuvos rytą" ir kodėl pasirinko krepšinį

scout.com

Pirmus metus už Atlanto plušantis 19 metų 208 cm ūgio klaipėdietis Laimonas Chatkevičius jau dabar drąsiai teigia, kad į Europa grįžti artimiausiu metu neketina.

 Vėlai aktyviai krepšiniu užsiimti pradėjęs vidurio puolėjas dabar lieja prakaitą "South Kent Prep School" mokykloje. L.Chatkevičius pripažįsta, kad jo kita karjeros stotelė – universitetas ir žaidimas NCAA lygoje.

2010 metų vasarą su Lietuvos jaunių (iki 17 metų) rinktine Chatkevičius Vokietijoje vykusiame pasaulio čempionate pateko į pusfinalį ir užėmė ketvirtąją vietą. Aukštaūgio indėlis į Lietuvos rinktines pergales didelis nebuvo – ant parketo jis praleido tik 22 minutes ir viso pelnė 3 taškus bei atkovojo 5 kamuolius.
 
– Kaip susidomėjai krepšiniu ir pradėjai aktyviai sportuoti? - krepšininko paklausė "Eurobasket.lt".

– Krepšiniu nesidomėjau iki 14 metų nors pradėjau sportuoti nuo aštuonerių, kuomet tėtis pirmą kartą nuvedė į treniruotes. Vaikystėje treniravausi tik todėl, kad buvau aukštas. Kuomet sutikau treneri Marių Tamolį į krepšinį pradėjau žiūrėti rimtai. Jis parodė, kas yra tikrasis krepšinis, ko galima pasiekti ir kokios yra rimtos treniruotės.

– Ar nebuvo kilęs noras mesti krepšinio ir išbandyti kitą sporto šaką?

– Kitų sporto šakų nesu bandęs, o ir krepšinio apleisti nenorėjau. Visiems žaidėjams būna juodų dienų, tačiau stengiesi, treniruojiesi ir judi į priekį. Su šiuo sporto praleidau labai daug laiko, dabar nebeįsivaizduoju gyvenimo be jo.

– Dar nebaigęs vidurinės išvykai į JAV, kas tai paskatino?

 – Norėjau žaisti prieš stiprius varžovus, ypač viliojo galimybė mokytis universitete gaunant stipendiją. Žinoma, norėjau pamatyti pasaulį, praplėsti akiratį, susipažinti su naujais žmonėmis ir svarbiausia išmokti geriau žaisti krepšinį.

– Papasakok plačiau, kur šiuo metu rungytniauji.

– Žaidžių JAV mokyklų lygoje, kurioje varžosi geriausi krepšininkai prieš patekdami į universitetus. Čia svarbu įrodyti, kad esi geras žaidėjas ir vertas gauti stipendiją bei mokytis universitete. Jeigu komanda gera, ji gauna pakvietimą į nacionalinį turnyrą, kuriame dalyvauja visos geriausios JAV mokyklų komandos. Būtent to mes dabar ir siekiame.

– Koks tavo indėlis į komandos žaidimą, ar esi juo patenkintas?

 – Mano indėlis nėra mažas ir esu juo patenkintas. Nors rungtynes ne visada pradedu starto penkete, bet žaidžiu kaip galima geriau ir stengiuosi padėti komandai. Komanda yra surinkta iš visų JAV miestelių. Be manęs dar yra du užsieničiai: japonas ir afrikietis. Komanda už aikštės ribų nėra labai artima, tačiau varžybų metu susitelkiame ir kovojame kartu. Treneris taip pat labai geras, aiškiai pasako ko nori iš žaidėjo. Jeigu nori žaisti – tiesiog daryk, ko prašo treneris.

– Laimėjai pirmąjį sezoną MVP titulą. Už ką jis buvo skirtas?

 – Žaidėme "Kobe Bryant classic" turnyre. Nors turėjome tik vienas rungtynes, tačiau jos buvo labai varginančios, o mums pavyko pasiekti pergalę. Nejaučiau, kad žaisčiau įspūdingai, tiesiog dariau ko prašė treneris. Visgi organizatoriams patiko mano žaidimas ir man įteikė naudingiausio žaidėjo prizą. Šis apdovanojimas man svarbus, o žinant, kad komandoje yra daug gerų žaidėjų, jis tampa dar svarbesniu.

– Kaip sekasi komandai, kokie jos rezultatai?

– Šiuo metu turime 11 pergalių ir 4 pralaimėjimus. Po pirmųjų dviejų nesėkmių iškritome iš geriausių JAV komandų dešimtuko, o po dar dviejų nesėkmių ir iš dvidešimtuko. Dabar jau komanda atsigauna, greitai turėsime progą sugrįžti į turėtas pozocijas.

– Ar po vidurinės ketini likti JAV? O galbūt norisi atgal į Europą?

– Noriu likti JAV ir baigti universitetą. Tai pagrindinė užduotis, kurią išsikėliau prieš išvažiuodamas. Iki vidurinės baigimo likos vos 4 mėnesiai ir nekantrauju, kuomet galėsiu pradėti mokytis ir sportuoti universitete.

– 2010 metų vasara atstovavai Lietuvos U17 rinktinę. Koks jausmas vilkėti marškinėlius su savo šalies užrašu?

– Vien patekimas į rinktinę man reiškia labai daug. Žaisti su geriausiais Lietuvos krepšininkais prieš kitų šalių atstovus suteikia labai daug patirties, ir galimybę būti pastebėtam. Aš nežaidžiau labai daug, tačiau buvau su komanda ir patirties įgavau nemažai.

– Visgi praėjusią vasarą kvietimo į rinktinę nesulaikei. Metai buvo nesusisekę?

– Negavau kvietimo, nes turbūt nepakankamai gerai žaidžiau sezono metu arba nepateisinau trenerio lūkesčių 2010 metų vasarą.

– Galbūt kvietimo pavyks sulaukti kitą vasarą?

– Žinoma. Suprantu, jog treneriai dabar manęs negali stebėti, bet atstovauti savo šaliai yra labai malonu.

– Eurolygos jaunimo turnyre gynei Vilnaius "Lietuvos ryto" komandos garbę. Galbūt tai tavo mėgstamiausia komanda?

– Tiesa sakant, net neturiu mėgstamiausios komandos. Žiūrint rungtynes dažniausiai nepalaikau jokios ekipos, tiesiog stebiu žaidėjus ir mokausi.

– Esi dar labai jaunas. Galbūt kaip visi krepšininkai pasvajoji apie NBA?

– Žinoma, jeigu nesvajosi, nebus dėl ko gyventi (šypsosi).