11-tą medalį su „Lietkabeliu“ iškovojęs Čanakas – apie subrendusį Sirvydį ir atgaivintą Gagičių

Antradienį Panevėžio „Lietkabelis“ sukūrė didžiulę šventę sau ir savo atstovaujamam miestui. Nenado Čanako auklėtiniai 98:87 nugalėjo Vilniaus „Wolves“ krepšininkus, 3-1 laimėjo mažojo finalo seriją ir pasidabino LKL bronzos medaliais, rašo Krepšinis.lt.

Nepaisant puikios pergalės ir geros nuotaikos arenoje bei rūbinėje, 48-erių serbas įžvelgė neigiamų aspektų savo komandos žaidime, tačiau buvo patenkintas galutiniu produktu.

„Vėl prastai pradėjome rungtynes gynyboje. Neturiu paaiškinimo mūsų gynybai pirmame kėlinyje ir antro kėlinio pradžioje, tačiau po ilgosios pertraukos buvome gerokai agresyvesni, kontroliavome situaciją po lenta. Džordže (Gagičius) nuostabiai kovojo dėl atšokusių kamuolių, Diante (Baldwinas) nedavė jų gynėjams vietos žaisti.

Buvo keli momentai, kai praradome koncentraciją, nepasinaudojome galimybėmis pelnyti lengvų taškų iš po krepšio, bet galiausiai perėmėme rungtynių kontrolę ir nusipelnėme laimėti“, – tvirtai teigė šlapia galva į spaudos konferenciją atėjęs N. Čanakas.

N. Čanakas treniruodamas „Lietkabelį“ yra iškovojęs 11 medalių, tačiau pripažino, jog būtent ši LKL bronza jam buvo saldžiausia, o antra pergalė ketvirtfinalio serijoje prieš Utenos „Juventus“ – svarbiausia per visą karjerą.

„Manęs niekas nespaudė iš klubo pusės, administracijos. Aš pats save spaudžiau, o komanda mane visapusiškai palaikė, bet man asmeniškai labai svarbu buvo patekti į LKL pusfinalį. Esu pasiekęs puikių pergalių prieš „Žalgirį“, bet manau, kad svarbiausia pergalė per mano neilgą karjerą įvyko tą vakarą Utenoje“, – atviravo specialistas.

Žurnalistai treneriui uždavė klausimą apie tai, kaip jis sugeba kitur prastai žaidžiantį Dž. Gagičių vis atgaivinti ir koks yra jo santykis su aukštaūgiu, tačiau N. Čanakas nenorėjo prisiimti jokios garbės dėl gero auklėtinio žaidimo:

„Tai nėra apie mane. Visi pamiršta, kad jis kadaise rungtyniavo Serbijos rinktinėje, buvo vienas geriausių aukštaūgių Eurolygoje žaidžiančioje „Partizan“. Negali žaisti tokiame lygyje, jei nesupranti krepšinio. Jis turbūt galėjo priimti geresnių sprendimų per karjerą, bet mano patirtis su juo Serbijoje buvo itin pozityvi, kai nugalėjome „Crvena zvezda“.

Jis mėgsta žaisti svarbiausiose rungtynėse ir pasirodo, kai jo labiausiai reikia. Aišku, turi, kur tobulėti, ypač gynyboje, tačiau jis turi didžiulę širdį – tikras laimėtojas.“

33-ejų Serbijos milžinas ketvirtajame mače prieš „Wolves“ sumetė 19 taškų, pakartojo savo asmeninį atkovotų kamuolių rekordą – 15 ir užfiksavo net 31 naudingumo balą.

„Lietkabelio“ vairininkas sulaukė klausimo ir apie Deividą Sirvydį, kuris, pasak žiniasklaidos, kitais metais turėtų rungtyniauti Kauno „Žalgiryje“. Strategas neoficialios informacijos nekomentavo, tačiau įvertino 24 m. lietuvio sezoną Panevėžyje.

„Labai džiaugiuosi, kad turėjome jį komandoje. Jis įspūdingai patobulėjo per šį sezoną. Aišku, ne dėl manęs taip įvyko. Jis daug dirbo individualiai, norėjo prisiimti vis daugiau atsakomybės. Labai norėjau, kad jis mestų amerikietišką mentalitetą ir vėl taptų lietuviu – kad rūpintųsi savo kolegomis, komanda ir siektų pergalių. Galiausiai, jis tapo vienu mūsų lyderiu.

Džiaugiuosi, kad teko su juo dirbti, linkiu jam sėkmės ateityje, nes jis tikrai yra to aukštesnio lygio žaidėjas“, – gyrė savo auklėtinį N. Čanakas.

– Džordže Gagičius ir visi žaidėjai rodė puikų charakterį. Ar įmanoma su tokiais kariais pralaimėti tokio tipo seriją?

– Jis labai daug patirties turintis žaidėjas, rungtyniavęs puikiose komandose, tačiau kiti taip pat nusipelno pagyrų. Jie sugebėjo pasitempti ir pagerinti savo žaidimą atėjus atkrintamosioms varžyboms. 2 mėnesius, po Karaliaus Mindaugo taurės, mes žaidėme labai prastą krepšinį, tačiau aš tikėjau savo žaidėjais ir jie įrodė savo vertę.

Kodėl aš nesugebėjau iš jų išspausti maksimumo per tuos du mėnesius, yra klausimas man – turiu tai apsvarstyti ir tobulėti. Su tokia komanda, su tokiu susižaidimu, kurį mes čia turėjome, galėjome padaryti daug daugiau. Aišku, dabar turime džiaugtis iškovota bronza.

– Ar galite papasakoti apie tai, koks sunkus buvo šis sezonas komandai?

– Labai sunkus sezonas. Pirmiausia, aš atvykau iš Turkijos lapkričio mėnesį, tad man buvo sunku. Buvau labai nusivylęs savo laikotarpiu Turkijoje, tačiau tada atvykau čia ir buvau labai motyvuotas. Pradžia buvo gera, pasiekėme pergalių, tačiau KMT buvo nusivylimas ir po to ėjo labai sunkus etapas.

Žaidėme prastai: pralaimėjimas 37 taškų skirtumu prieš „Wolves“, kitose rungtynėse -19 prieš Mažeikius, o po to dar -15 nesėkmė prieš „Juventus“. Praradome 4-ą poziciją turnyrinėje lentelėje ir buvome labai sunkioje situacijoje. Bandydavome žengti į priekį, bet išeidavo atbulai. Būtent todėl šis medalis toks saldus.

– Ar įsivaizduojate, kokių pasikeitimų gali būti „Lietkabelio“ komandoje kitam sezonui?

– Dabar galvoju tik apie tai, ką turėčiau šį vakarą gerti – „Jack Daniels“ ar alų.