18 komandų - 18 klausimų: kaip niekad stipri Eurolyga pažers daugybę intrigų

Rungtynėmis Mytiščių arenoje Maskvos priemiestyje ketvirtadienį prasidėjo jubiliejinis 20-asis moderniosios Eurolygos eros sezonas.

Prie starto linijos iš viso stos 18 komandų – dviem daugiau, nei turnyre varžėsi pastaruosius trejus metus.

Tarp jų eilinį sykį bus ir ramų gyvenimą su A licencija bent iki 2026-ųjų užsitikrinęs Kauno „Žalgiris“, kurio laukia neeilinio lygio iššūkiai: kalbama, kad Eurolygos komandos šiemet – stiprios kaip niekad.

Eurolygos sezono pradžios proga portalas Alfa.lt pažvelgė į visas 18 turnyro ekipų ir uždavė 18 klausimų – po vieną apie kiekvieną Eurolygos klubą.

Berlyno ALBA: ar nutrūktgalviškas puolimas veiks ir Eurolygoje?

Po ketverių metų pertraukos į pajėgiausią Senojo žemyno turnyrą grįžusi Vokietijos ekipa toli gražu neprimena paprastai su tvarka ir disciplinuotu žaidimu siejamos vokiškos komandos.

Patyrusio ispanų specialisto Aito Garcios Reneseso treniruojama ALBA žaidžia akiai patrauklų ir rezultatyvų krepšinį, kuris praėjusiame sezone berlyniečiams buvo beveik sėkmingas – Vokietijos sostinės klubas pateko ir į Europos taurės, ir į šalies čempionato finalus, tačiau juose nusileido „Valencios“ ir Miuncheno „Bayern“ klubams.

ALBA raktu į pergalę tapo puolimas – Europos taurėje ši komanda rinko po 87,1 taško, užtikrintai tapdama rezultatyviausia turnyre. Visgi Eurolygoje jai teks susidurti su elitinėmis gynybomis, neretai sustabdančiomis ir kur aštresnius ginklus turinčius varžovus.

Ar Peytono Sivos, Roko Giedraičio ir Luke‘o Sikmos trijulės vedami berlyniečiai sugebės išlaikyti savo tempą ir kur kas ryškiau apšviestoje scenoje?

Stambulo „Anadolu Efes“: ar praėjęs sezonas nebuvo tik miražas?

Dar 2017-2018 m. sezone didžiausio Turkijos miesto klubas trynėsi Eurolygos dugne – per 30 mačų buvo pasiektos tik 7 pergalės ir užimta paskutinioji, 16-oji, vieta.

Visgi per metus situacija kardinaliai pasikeitė: turkai Eurolygos reguliariajame sezone iškovojo 4-ąją vietą ir užsitikrino namų aikštės pranašumą atkrintamosiose varžybose, o sėkmingai sužaidę ir jose nužygiavo ne iki turnyro finalo, kuriame nusileido Maskvos CSKA ekipai.

Pagrindinė „Anadolu Efes“ sėkmės paslaptimi tapo iš vyriausiojo trenerio Ergino Atamano visišką veiksmų laisvę gavę gynėjai – Shane‘as Larkinas ir Vasilije Micičius, kuriuos Stambulo klubas sugebėjo išlaikyti ir dar sezonui.

Vis dėlto šįkart šis duetas iš kitų komandų sulauks dar didesnio dėmesio, tad vien tik laisvumo ir kūrybingumo turkams gali nepakakti. Būtent tuomet ir pasimatys, ko išties yra vertas prieštaringai vertinamas E. Atamanas.

Vilerbano ASVEL: ką Eurolygoje nuveiks talentingasis Theo Maledonas?

Nors viso labo 3,5 mln. eurų žaidėjų ir trenerių atlyginimams šiame sezone išleidę Prancūzijos čempionai Eurolygoje veikiausiai bus patrankų mėsa, dėl vienos priežasties ši komanda turėtų būti įdomi ir eiliniams sirgaliams, ir NBA skautams.

Ta priežastis vargu Th. Maledonas – 18-metis Prancūzijos talentas, kuriam kitų metų NBA naujokų biržoje prognozuojamas šaukimas pirmajame penkete, o galbūt net ir trejete.

Nesulaukęs nė pilnametystės Th. Maledonas jau spėjo pasižymėti brandžiu žaidimu Europos taurėje, kurioje praėjusiame sezone 192 cm ūgio gynėjas rinko po 7,1 taško.

Visgi tikrieji išbandymai jo laukia šiemet, kai būdamas vienu ASVEL lyderių jaunasis krepšininkas turės laužtis per solidžias ir gerai jį išanalizavusias Eurolygos komandų gynybas.

Miuncheno „Bayern“: ar Gregas Monroe taps dar viena bavarų sėkmės istorija?

Praėjusiais metais perlą Derricko Williamso radęs „Bayern“ liko netoli Eurolygos atkrintamųjų, o vasarą nusprendė neišsižadėti pasirinkto kelio – po to, kai tikru komandos lyderiu tapęs amerikietis išvyko į Stambulą, į Miuncheną buvo prisikviestas kadaise NBA arenose triukšmą kėlęs G. Monroe.

29-erių amerikietis pajėgiausios pasaulio lygos naujokų biržoje prieš devynerius metus buvo pakviestas aukštu 7-uoju šaukimu, o geriausiais savo laikais, nuo 2012 iki 2016 m., rinko po daugiau nei 15 taškų per susitikimą.

Visgi pastaraisiais metais jo karjeros kreivė ėmė ristis žemyn ir penkis klubus per du sezonus pakeitusiam aukštaūgiui neliko nieko kita, kaip svarstyti alternatyvius karjeros variantus.

„Bayern“ tikisi, kad buvusios NBA žvaigždės atvykimas padės jiems kompensuoti D. Williamso netektį, o ir pats G. Monroe kol kas skuba patvirtinti tokias kalbas, draugiškose rungtynėse bent kelis sykius rinkdamas po 25 ir daugiau taškų.

„Barcelona“: ar Svetislavas Pešičius suvaldys įspūdingą žvaigždžių būrį?

Penkis sezonus iš eilės be Eurolygos finalo ketverto, o du iš jų – net ir be ketvirtfinalio likusios „Barcelonos“ vadovai galiausiai neištvėrė – vasarą jie plačiai atvėrė savo piniginę ir surinko bene labiausiai žvaigždėtą sudėtį tarp visų Eurolygos klubų.

Katalonų pasididžiavimą papildė tokie žaidėjai, kaip Nikola Mirotičius, Cory Higginsas, Brandonas Daviesas, Malcolmas Delaney ir Alexas Abrines, prisijungę prie jau seniau Barselonoje žaidusių Thomaso Heurtelio, Ante Tomičiaus, Kevino Pangoso ir kitų.

Visiems jiems vadovaus 70-metis Svetislavas Pešičius – strategas, kuris pastaraisiais metais ne sykį svarstė apie karjeros pabaigą.

Serbas per savo karjerą jau yra turėjęs privilegiją treniruoti žvaigždėmis prikimštą klubą, kai 2002-2003 m. sezone stovėjo prie tos pačios „Barcos“, kurioje tuo metu žaidė Šarūnas Jasikevičius, Juanas Carlosas Navarro ir Dejanas Bodiroga, vairo.

Tuomet S. Pešičiui pavyko šią komandą nuvairuoti iki Eurolygos trofėjaus, tačiau daugelio manymu, serbo laikas aukščiausio lygio krepšinyje jau gali būti praėjęs.

Ar nuo triumfo praėjus 17-ai metų S. Pešičius sugebės dar sykį iš paskirų žvaigždžių nulipdyti čempionišką komandą?

Vitorijos „Baskonia“: ar Eurolygos MVP statuso siekiantis Tornikė Šengelija pakels baskus į kitą lygį?

Stiprusis gruzinas T. Šengelija jau ne vienerius metus laužo Eurolygos arenų lankus ir renka solidžią statistiką.

Visgi baskų sirgalių neapleidžia mintis, kad 28-ąjį gimtadienį šeštadienį švęsiantis puolėjas gali dar daugiau – pakelti savo žaidimą iki Eurolygos MVP lygio.

Pernai net 14 rungtynių dėl traumų praleidęs T. Šengelija puikiai pradėjo Ispanijos čempionato sezoną, kur per dvejas rungtynes rinko po 16,5, o jau pirmajame Eurolygos mače įspūdingą jėgos ir greičio kombinaciją galintis pasiūlyti gruzinas terorizuos „Žalgirio“ gynybą.

Š. Jasikevičius laukia, kad pirmasis mačas parodys tikrąjį kauniečių pajėgumą. Visgi panašu, kad šis susitikimas gali atskleisti ir T. Šengelijos ir „Baskonios“ galimybes grumtis dėl retai pasitaikančio bilieto į finalo ketvertą.

Maskvos srities „Chimki“: ar Aleksejaus Švedo komanda taps Rimo Kurtinaičio komanda?

Pamaskvio komanda pastaruosius kelerius metus buvo išskirtinai priklausoma nuo A. Švedo. Pernai per pirmuosius devynis sezono susitikimus snaiperis rinko po 25,3 taško, o „Chimki“ buvo tarp pirmojo aštuoneto ekipų, tačiau viskas kardinaliai pasikeitė po to, kai A. Švedui Kaune lūžo pirštas.

Be vedlio likusi komanda per 15 rungtynių patyrė 9 nesėkmes, o net ir grįžus A. Švedui nesėkmių serija prasitęsė, kol galiausiai „Chimki“ užėmė vos 13-ąją vietą.

Šiemet A. Švedas sezoną pradeda sveikas, bet aplink jį būriuojasi, ko gero, galingiausia „Chimki“ sudėtis istorijoje. Daugiau nei 33 mln. eurų į komplektaciją sukišę „Chimki“ vadovai treneriui R. Kurtinaičiui paruošė tikrą žvaigždyną, ne pernelyg daug nusileidžiantį net ir Eurolygos favoritams.

Vis dėlto daug kas priklausys nuo to, kaip su likusia komanda „susigros“ A. Švedas. Apie 4 mln. eurų per sezoną uždirbančiam rusui ir toliau bus numatyta komandos lyderio rolė, bet turėdamas aplink save keturis aukšto lygio partnerius A. Švedas jau neturės teisės klysti švaistydamas po 20 metimų per mačą. 

Tad R. Kurtinaičio laukia nelengva užduotis: subalansuoti komandos žaidimą, nenuskriaudžiant ir eilę metų Pamaskvio komandos žaidime visiškai dominavusio A. Švedo.

Belgrado „Crvena Zvezda“: ar kryptį pakeitusiems serbams vėl padės namų sienos?

Metus be Eurolygos krepšinio praleidusi Serbijos ekipa įprastai pasižymėdavo dviem aspektais: jaunų serbų talentų branduoliu ir ugningais aistruoliais, kurių akivaizdoje suskydo ne vienas Eurolygos grandas.

Visgi šiemet iš šių dviejų kintamųjų liko tik vienas. „Crvena Zvezda“ naująjį sezoną pasitinka ne taip jauna ir alkana, o kaip patyrusiais vilkais perpildyta komanda.

Iš viso Belgrado ekipoje – net aštuoni legionieriai, iš kurių tik Michaelas Ojo, Billy Baronas ir Lorenzo Brownas yra jaunesni nei 30-ties – jiems atitinkamai 26-eri, 28-eri ir 29-erimetai.

Likusius „Crvena Zvezda“ žaidėjus galima vadinti veteranais: Stratos Perperoglou jau skaičiuoja 36-uosius gyvenimo metus, Mouhammadui Faye – 34-eri, Jamesui Gistui – 33-eji, o Derrickui Brownui – 32-eji.

Viena vyriausių komandų visoje Eurolygoje bandys laikytis tradicijų, kurios būdingos ankstesnių sezonų „raudonosios žvaigždės“ sudėčių: „Crvena Zvezda“ paprastai yra sunkiai nugalima savų sirgalių akivaizdoje, o per du sezonus dabartinio formato Eurolygoje Belgrade iškovojo 18 pergalių ir patyrė 12 pralaimėjimų.

Palyginimui, išvykoje šios komandos santykis siekė 9 ir 21.

Maskvos CSKA: ar Dimitris Itoudis pažabos Mike‘ą Jamesą?

Šeštąjį sezoną Eurolygoje pradėsiantis M. Jamesas pernai pirmą sykį atsiėmė Alphonso Fordo prizą, skiriamą rezultatyviausiam turnyro krepšininkui.

Visgi komandine prasme sezonas jam turėjo palikti slogius prisiminimus – Milano „Olimpia“ ekipai atstovavęs amerikietis dažnai buvo kritikuojamas dėl pernelyg savanaudiško žaidimo, o italų klubas reguliariajame sezone liko tik 12-as.

Tad kai vasarą Milano klubo vairą perėmęs Ettore Messina atsisakė M. Jameso paslaugų, mažai kas galėjo pagalvoti, jog įžaidėją į savo komandą pasikvies drausmę mėgstantis CSKA strategas D. Itoudis.

Nors jo komandose netrūkdavo kūrybingų žaidėjų – tokiais galima laikyti Nando De Colo ir Sergio Rodriguezą, graikas Maskvoje dar nėra turėjęs tokio ir milžinišką naudą, ir nemažesnę žalą komandai galinčio nešti žaidėjo.

Nuo to, kaip veiks trenerio ir pagrindinio įžaidėjo duetas gali priklausyti ir čempionų titulą ginsiančios komandos pasirodymas šiame sezone.

Stambulo „Fenerbahče“: ar Željko Obradovičiaus kariaunai pavyks išvengti traumų?

„Kanarėlėmis“ Turkijoje vadinama komanda pernai sužaidė kone tobulą reguliarųjį sezoną – „Fenerbahče“ laikomi net 25 rungtynes iš 30 ir pagerino naujojo formato Eurolygos rekordą.

Stambulo klubas sugebėjo perlipti ir ketvirtfinalio barjerą, kai palaužė besikandžiojusį Kauno „Žalgirį“ 3:1.

Visgi galiausiai kelią link titulo Ž. Obradovičiaus treniruojamai komandai užkirto ne varžovai, o traumos. Lemiamoje sezono stadijoje – prieš pat finalo ketvertą – iškrito visa krūva „Fenerbahče“ lyderių, o be Jano Vesely, Joffrey Lauvergne‘o, Luigi Datome ir dar kelių žaidėjų likusi Stambulo ekipa nesugebėjo pasipriešinti „Anadolu Efes“ klubui pusfinalyje.

Problemos dėl traumų „Fenerbahče“ atsivijo net ir iki šio sezono – dėl negalavimų komandai bent jau pradžioje negalės padėti J. Vesely ir J. Lauvergne‘as.

Tai, kaip „Fenerbahče“ sugebės išvengti traumų, gali lemti šios komandos galimybes susigrąžinti vienintelį sykį 2017-aisiais iškovotą titulą.

Tel Avivo „Maccabi“: ar Ioannis Sfairoupoulos pratęs sėkmingą praėjusio sezono žygį?

Izraelio čempionai fatališkai pradėjo praėjusį sezoną – per devynerias rungtynes buvo iškovota vos viena pergalė, o galiausiai dėl to krito ir vyriausiojo trenerio Neveno Spahijos galva.

Į kroato vietą buvo paskirtas Ioannis Sfairopoulos, per likusius 21 turą prie komandos vairo laimėjęs 13 susitikimų ir su „Maccabi“ likęs vos per žingsnį nuo ketvirtfinalio.

Pasitikėjimo kreditą gavęs graikas liko vadovauti Tel Avivo klubui ir šiemet, o žydai iš jo ir žaidėjų tikisi, kad galiausiai pavyks sugrįžti į atkrintamąsias – jose „Maccabi“ nebuvo dar nuo čempioniško 2013-2014 m. sezono.

Milano „Olimpia“: ar Ettore Messina išgydys „dizainerių“ pralaimėtojų mentalitetą?

Prieš kiekvieną sezoną atrodo, kad Milano klubas turi praktiškai viską: pajėgią sudėtį, bet kada papildomą pirkinį pasiruošusį nupirkti klubo savininką ir Europoje pripažintą trenerį.

Vis dėlto nuo 2005-ųjų, kai komandą nusipirko Giorgio Armani, „Olimpia“ į Eurolygos ketvirtfinalį pateko viso labo vieną kartą, o ir tuomet skaudžiai nusileido „Maccabi“ klubui, nepatekdama į Milane vykusį finalo ketvertą.

Situaciją šiemet taisyti mėgins Italijos krepšinio profesorius E. Messina, grįžęs po penkerių metų NBA lygoje ir perėmęs ne tik vyriausiojo trenerio, bet ir už sporto direktoriaus pareigas.

Sudėtį savaip performavęs keturiskart Eurolygos čempionas sieks, kad Milanas pagaliau sužibtų Europos krepšinio žemėlapyje, o kad tai nutiktų, „Olimpia“ pirmiausia turės prasibrauti bent jau į ketvirtfinalį.

Pirėjo „Olympiakos“: ar žaidimas vienu frontu padės graikų veteranams?

Metai bėga, tačiau situacija raudonojoje Atėnų priemiesčio dalyje nesikeičia – „Olympiakos“ ir toliau į priekį ves 37-erių Vassilis Spanoulis ir trejais metais jaunesnis Georgios Printezis.

Visgi situacija šiems veteranams šiemet gali būti palankesnė, mat „Olympiakos“ rungtyniaus tik vienu frontu – dėl nesibaigiančių konfliktų, Pirėjo klubui bent laikinai teko palikti aukščiausiąjį Graikijos divizioną.

Tai, jog didžiąją sezono dalį graikams tereikės žaisti vos po vieną susitikimą per savaitę, gali padėti išsaugoti eilę metų didžiulę naštą tempiančių veteranų jėgas.

Tik klausimas, ar jų dar yra likę. Kadangi priešingu atveju, „Olympiakos“ gali laukti liūdnos dienos – iš ryškesnių žaidėjų tik Mindaugu Kuzminsku ir Augustine‘u Rubitu pasipildžiusi komanda gali ir nepatekti į kovą dėl ketvirtfinalio.

Atėnų „Panathinaikos“: ar Jimmerio Fredette‘o burbulas nesubliukš ir Europoje?

2011-ųjų NBA naujokų biržoje 10-uoju šaukimu pakviestas J. Fredette‘as dar nedebiutavęs pajėgiausios planetos lygoje buvo tikra įžymybė.

Jį išgarsino neeiliniai pasirodymai BYU (Bingham Young University) universitete, kuriame snaiperiškomis savybėmis pasižymėjęs gynėjas gerino vieną rekordą po kito ir talžė net stipriausių universitetų komandas.

Visgi NBA lygoje jam įsitvirtinti taip ir nepavyko – po penkias komandas paklaidžiojęs J. Fredette‘as neturėjo didesnio nei 7,6 taško vidurkio, o pastaruosius keletą sezonų žibėjo jau ne JAV, o Kinijoje.

Šiemet jo laukia dar vienas iššūkis – paklausęs Ricko Pitino patarimo snaiperis pradės sezoną karštuosiuose (labiau atmosferos, nei oro) Atėnuose, kur iš jo bus laukiama ypatingai daug – PAO jau septynis kartus iš eilės nepateko į finalo ketvertą, tad J. Fredette‘as Graikijoje buvo sutiktas lyg galimas mesijas.

Madrido „Real“: ar Usmanas Garuba taps naujuoju Luka Dončičiumi?

Pablo Laso dažniausiai nėra įvardijamas tarp pačių geriausių Eurolygos trenerių, tačiau tiek jo rezultatai, tiek komandos demonstruojamas žaidimo stilius byloja, jog nedidukas ispanas neturėtų būti išmestas iš Ž. Obradovičiaus, Š. Jasikevičiaus ir kitų elitinių strategų kategorijos.

Ne mažiau svarbia šio trenerio savybe yra ir begalinis pasitikėjimas jaunais žaidėjais. Būtent P. Laso suteikė šansą N. Mirotičiui, o taip pat šis treneris į aikštę ėmė leisti ir dar 15-metį L. Dončičių.

Panašu, kad Madride šį sezoną ryškiai gali sužibti ir dar viena jauna žvaigždė – U. Garuba. 17-metis Madride gimęs aukštaūgis antrajame Ispanijos ACB lygos ture tiesiog dominavo rungtynėse prieš Mursijos komandą, o P. Laso nebijo šio krepšininko naudoti net ir svarbiausiomis rungtynių akimirkomis.

Žinant „Real“ stratego drąsą, nebūtų netikėta, jei U. Garuba kertiniu vienos stipriausių žemyno komandų žaidėju taptų ir Eurolygoje.

„Valencia“: ar Europos taurės laimėtojai gali tapti konkurencinga Eurolygos ekipa?

Valensijos klubas yra tikras Europos taurės turnyro hegemonas. Per 16 metų „Valencia“ net keturis sykius laimėjo antrojo pagal prestižą žemyno turnyro trofėjų, o dar dusyk suklupo tik finale.

Visgi patekę į Eurolygą Valensijos krepšininkai iš vilko tampa avinėliais. Tik 2010-2011 m. sezone, kai klube dar žaidė Robertas Javtokas, „Valencia“ sugebėjo prasibrauti į ketvirtfinalį, tačiau likusiais atvejais jų kelionė baigdavosi reguliariajame sezone arba ankstesniais laikais – „Top 16“ etape.

Žvelgiant į Valensijos ekipos sudėtį, nepanašu, kad istorija galėtų pasikeisti ir šiemet. Nors 2017 m. Ispanijos čempionai išsaugojo Bojaną Dubljevičių ir Fernando San Emeterio, tačiau jų pirkiniai neatrodo tokie, kurie leistų pretenduoti į ketvirtfinalį – „Valencia“ ekipoje žais Prancūzijos rinktinės statisto vaidmenį užėmęs Louis Labeyrie, buvęs žalgirietis Brockas Motumas ir senegalietis Maurice‘as Ndouras.

Ši komanda veikiausiai pagadins nervus ne vienam favoritu laikomam klubui, tačiau tam, kad užtęstų savo europinį sezoną ilgiau nei iki balandžio pradžios, „Valenciai“ reikės viršyti savo galimybių lubas.

Sankt Peterburgo „Zenit“: ar ispaniškas Juano Plazos projektas duos vaisių šiauriausiame Eurolygos mieste?

Praėjusiame sezone Rusijos klubo vairą perėmęs J. Plaza per kiek mažiau nei metus Sankt Peterburge subūrė tikrą anksčiau Ispanijos pirmenybėse žaidusių krepšininkų koloniją.

Nors joje nėra nė vieno ispano, „Zenit“ aprangą vilkės net šeši praeityje ACB lygoje žaidę žaidėjai.

Tokį pažįstamų žaidėjų ratą aplink save apsistatęs J. Plaza tarsi susikūrė komforto zoną, kurioje sieks kuo greičiau perteikti savo idėjas ir bandyti išgyventi negailestingoje Eurolygoje.

Visgi neblogais legionieriais pasipildžiusioje komandoje neabejotinai trūks reikšmingą indėlį galinčių įdėti Rusijos krepšininkų.

Ryškiausiai iš vietinių žaidėjų atrodo Andrejaus Zubkovo ir Dmirijaus Chvostovo pavardės, tačiau pripažinkite – tai tikrai ne dabartinės Eurolygos lygio žaidėjai.

Kauno „Žalgiris“: ar Šarūnas Jasikevičius turės patikimą atakų organizatorių?

Alexas Perezas, Lukas Lekavičius, Rokas Jokubaitis ir Thomasas Walkupas. „Žalgiris“ šiame sezone turės net keturis įžaidėjo pozicijoje galinčius žaisti krepšininkus, tačiau nė vieno iš jų Š. Jasikevičius negali pavadinti patikimu pagrindiniu atakų organizatoriumi.

Tokiu turėjo tapti A. Perezas, tačiau jam sezono pradžią apsunkino ne tik staigus šuolis iš FIBA Čempionų lygos į Eurolygą, bet ir problemos šeimoje – sunkiai serga tiek krepšininko tėtis, tiek senelis.

L. Lekavičius į Kauną grįžo su kitokiomis užduotimis – jo darbas bus kilti nuo suolo ir ant parketo įžiebti kibirkštį, tad pagrindiniu komandos įžaidėju šilališkio vadinti negalima.

R. Jokubaitis, nors ir puikiai pradėjo sezoną Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), vis dar yra vos 18-os metų amžiaus. Jaunasis įžaidėjas veikiausiai gaus kelias, o gal net ir keliolika minučių, tačiau suteikti jam pagrindinio įžaidėjo statusą būtų pernelyg drąsus ir, greičiausiai, per ankstyvas sprendimas.

Visa tai palieka Th. Walkupą, „Žalgiryje“ žaisiantį antrąjį sezoną ir jau pavasarį „iš bėdos“ atstovėjusį „pirmojo numerio“ vaidmenyje. Amerikietis galbūt nėra toks kūrybiškas, kokiu reiktų būti norint tapti elitiniu įžaidėju, bet gali patikimai gintis, pataikyti ir draskyti varžovų gynybą, kas greičiausiai leis jam bent jau sezono pradžioje tapti pagrindinių „Žalgirio“ įžaidėju.

Visgi ilgai tokiu Th. Walkupas būti neturėtų, kadangi Šaras neabejotinai ieškos kitų, aukštesnes lubas jo komandai galinčių nustatyti sprendimų.