Žaliai pasipuošęs J.Valančiūnas - apie "Žalgirio" sirgalius, sukrėtusią žinią ir ateitį Memfyje

Brandonui Daviesui prisirinkus pražangų, Antanui Kavaliauskui niekaip neįsipaišant į komandos žaidimą, o Deonui Thompsonui vis pasigendant tų kelių centimetrų, Šarūnas Jasikevičius antradienio rungtynėse prieš Stambulo „Fenerbahče“ į kovą mielai būtų metęs bene aukščiausią žmogų „Žalgirio“ arenoje, tą vakarą kaip tik vilkėjusį žalius marškinėlius, rašo Alfa.lt.

Deja, apie tai Šaras galėjo tik pasvajoti, mat tas žmogus – Jonas Valančiūnas – tik prieš kelias dienas grįžo iš kitos Atlanto vandenyno pusės ir Kauno „Žalgirio“ rungtynių Eurolygos ketvirtfinalyje atvyko stebėti tik kaip žiūrovas.

Nors arenoje netrūko ir kitų žymių vardų – rungtynes stebėjo bei ilgosios pertraukos metu buvo pagerbti beveik visi 1999-ųjų Eurolygos čempionai, žaliais marškinėliais pasidabino ir Dainius Zubrus, o į Kauną prieš prezidento rinkimus suskubo ir Gitanas Nausėda, – daugiausia dėmesio teko būtent aukštaūgiui iš NBA, kurio komanda (Memfio „Grizzlies“) tik prieš kelias savaites baigė pasirodymą šio sezono NBA čempionate.

Ne pirmą kartą po sezono į „Žalgirio“ rungtynes atvykęs ir žalius marškinėlius apsivilkęs „centras“ po „Žalgirio“ nesėkmės prieš „Fenerbahče“ trumpai pabendravo ir su žiniasklaida – gyrė sausakimšai Nemuno salos areną užpildžiusius ir ją žaliai nudažiusius aistruolius.

„Žalgiriu“ jie gyvena visą savo gyvenimą. Tai – vieni geriausių sirgalių, tad nėra ko jų lyginti (su NBA aistruoliais – Alfa.lt)“, – po rungtynių sakė lietuvis.

Jei „Grizzlies“ sezoną baigė prieš dvi savaites, tai J. Valančiūnui jis užsibaigė dar kone savaite anksčiau. Geriausią karjeros krepšinį demonstravęs „centras“ mače su Los Andželo „Clippers“ susižeidė čiurną ir praleido paskutinius penkis reguliariojo sezono susitikimus. Visgi „Žalgirio“ arenoje vidurio puolėjas jau vaikščiojo nejausdamas skausmo – pasak uteniškio, už Atlanto patirta trauma jau praktiškai palikta užmarštyje.

„Dėl traumos viskas gerai. Ta čiurnos trauma tokia – pora savaičių, ir viskas susitvarkė. Jaučiuosi gerai, smagu grįžti į Lietuvą. Smagu matyti giminaičius, šeimą, – sakė JV, atskleidęs ir artimiausius savo planus gimtinėje. – Užsiimsiu čiurnos gydymu, kita veikla. Netrukus gal ir krepšinį jau prisiminsiu.“

Nors šiuo metu septintą savo NBA sezoną baigęs „centras“ ilsisi, jau netrukus jis žada kibti į individualias treniruotes. Dar beveik tris mėnesius iki Lietuvos rinktinės stovyklos turintis žaidėjas neatskleidė, ką tiksliai ketina tobulinti, tačiau patikino, jog tobulintinų žaidimo aspektų tikrai ras.

„Nešvaistysiu laiko. Turiu prie ko padirbėti, ką padaryti. Turiu užduotis ir dirbsiu darbą, kurį turiu padaryti“, – sakė J. Valančiūnas.

„Grizzlies“ vidurio puolėjas nepamirš ir pasiruošimo pasaulio čempionatui, kuris paskutinę rugpjūčio dieną ir pusę rugsėjo vyks Kinijoje. Nors J. Valančiūnas įvairioms Lietuvos rinktinėms atstovauja jau 11 vasarų iš eilės, per pastaruosius metus jo ilgesys nacionalinei komandai išaugo – pernai JV su žalia apranga sužaidė vos dvejas rungtynes, kai atstovavo rinktinei trečiajame pasaulio čempionato atrankos „lange“, tad pasiilgti komandos draugų ir nacionalinės komandos atmosferos jis jau spėjo.

„Noriu vėl užsivilkti Lietuvos aprangą. Pernai nedalyvavau antrame „lange“, nes reikėjo grįžti (į JAV – Alfa.lt), tad pasiilgau to tikrojo rinktinės formato, kai susirenki prieš mėnesį, susižaidi, treniruojiesi su rinktine ir važiuoji į turnyrą. Praeita vasara buvo tokia įdomi – savaitėlę pasitreniruoti ir važiuoti žaisti rungtynių nėra labai gerai. Bet yra, kaip yra, ši vasara bus normali“, – sakė J. Valančiūnas.

Kinijoje rinktinei uteniškio gero žaidimo reikės kaip niekad – traumą patyrus Artūrui Gudaičiui, o nacionalinės komandos treneriui Dainiui Adomaičiui niekaip nerandant bendros kalbos su Donatu Motiejūnu, ekipoje, ko gero, bus vos du aukščiausios klasės aukštaūgiai – J. Valančiūnas ir Domantas Sabonis. Visgi tiek Indianos „Pacers“ vidurio puolėjo, tiek ypač „grizlio“ forma turėtų guosti netekčių išvargintus Lietuvos rinktinės sirgalius – JV sezoną užbaigė gerindamas vieną rekordą po kito, o apskritai per beveik du mėnesius Memfyje jis rinko net po 19,9 taško ir atkovojo po 10,7 kamuolio.

Paklaustas, kas lėmė tokį produktyvų jo žaidimą, J. Valančiūnas nedaugžodžiavo: „Treneris pasitikėjo, davė žaidimo laiko, davė daugiau prisiliesti prie kamuolio ir viskas buvo normaliai.“

Tiesa, trenerio, davusio lietuviui žaidimo laiko ir juo pasitikėjusio, Memfyje jau neliko – po sezono „Grizzlies“ vadovai nusprendė atsisveikinti su J.B. Bickerstaffu. Ši žinia, panašu, kiek sukrėtė amerikiečio pasitikėjimą užsitarnavusį J. Valančiūną.

„Buvo sunku. Treneris žaidė dideliais, man jis labai patiko. Jis buvo tikrai geras treneris, bet tai yra sprendimas „iš viršaus“, ir aš jį gerbiu. Žaisime toliau“, – pozityviai į ateitį mėgino žvelgti NBA rungtyniaujantis „centras“.

Kas ir kas taps naujuoju „grizlių“ treneriu, J. Valančiūnas nekeičia savo pozicijos ir toliau tikisi likti Tenesio valstijos komandoje. Lietuvos žurnalistams antradienio vakarą jis praktiškai pakartojo tai, ką dar prieš išvykdamas iš JAV sakė ir amerikiečiams.

„Vasara ilga. Dar tik pati pradžia, kai kurios komandos vis dar žaidžia. Žiūrėsime, kas bus toliau. Bet jeigu Memfis norės mane matyti grįžtantį, aš tikrai ten būsiu“, – patikino lietuvis.