Į atkrintamąsias nusitaikęs pirmasis "Žalgirio" italas neslėpė palengvėjimo: pagaliau

Ne vienas žiūrovas „Žalgirio“ arenoje penktadienį plojo atsistojęs, kuomet pirmą savo pamainą aikštėje užbaigęs Achille Polonara keliavo atgal ant atsarginių suolo. Tokių rungtynių 31-erių italas nebuvo žaidęs nuo praėjusio Europos čempionato – o juk tai buvo jo debiutas naujosios komandos tvirtovėje Nemuno saloje, rašo Krepšinis.lt.

Regis, Kauno „Žalgirio“ apranga A. Polonarai penktadienį buvo gerokai patogesnė nei anksčiau vilkėti Stambulo klubų – „Fenerbahče“ ir „Anadolu Efes“ – marškinėliai.

Bent trumpą atkarpą abiejose aikštės pusėse puolėjas galėjo pasijusti niekieno nevaržomas lyg Italijos rinktinėje ar Vitorijos „Baskonia“ gretose, kur 2019-2021 metais įrodė priklausantis Eurolygos elitui.

Mače su Belgrado „Crvena Zvezda“ (71:66) 205 cm ūgio krepšininkas per 13 min. pasižymėjo 10 taškų ir 13 naudingumo balų.

„Atmosfera buvo beprotiška, labai džiaugiuosi, kad laimėjome mano pirmąsias rungtynes namų arenoje. Džiaugiuosi ir dėl to, kad galėjau prisidėti prie labai sunkios pergalės prieš stiprų varžovą“, – po rungtynių Delfi atsiliepė šį mėnesį „Žalgirį“ papildęs pirmasis klubo istorijoje legionierius iš Italijos.

Visą savo statistikos kraitį A. Polonara sukaupė per vieną atkarpą antrame kėlinyje.

Vos pasirodęs ant parketo po keitimo, jis smeigė tritaškį, kitoje aikštės pusėje blokavo Nemanja Nedovičiaus metimą, netrukus perėmė kamuolį ir pats užbaigė kontrataką, paskui dar kartą pykštelėjo iš toli.

„Iki šiol man sezonas klostėsi tikrai nelengvai. Džiaugiuosi, kad pagaliau sužaidžiau sėkmingai“, – savo pasirodymą pakomentavo pats žaidėjas.

Per pirmą sezono dalį Eurolygos čempionų „Anadolu Efes“ komandoje jis per rungtynes nebuvo pelnęs daugiau 6 taškų.

Jei prieš tai „Fenerbahče“ komandoje trūko stabilumo, tai šiame sezone Ergino Atamano kariaunoje A. Polonara labai nuosekliai lindo į atsarginių suolo gelmes. Kol galiausiai nusprendė pasiieškoti tinkamesnės vietos po saule ir susitarė su „Anadolu Efes“ nutraukti sutartį.

Į „Žalgirį“ jis atvyko vietoje nugaros išvaržos pakirsto Tylerio Cavanaugh. Amerikietis iš Vokietijos, kur jam neseniai buvo atliekami medicininiai tyrimai, gerų naujienų neparvežė.

„Tiksliau atsakytų gydytojai, bet jo situacija negerėja, gali būti visko. Kol kas jis yra toli nuo grįžimo į aikštę“, – Delfi paklaustas apie aukštaūgį, informavo „Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis.

Užtat gera žinia jam tapo A. Polonaros žaidimas.

„Kol nepavargo, turėjo tikrai gerą atkarpą, buvo toks, kokio ir tikimės. Prieš tai jis pats prašė kantrybės, kol įgis sportinę formą. Matome, kad Achille viską daro gerai, reikia tik susigrąžinti pasitikėjimą ir formą“, – naujoko pasirodymą komentavo K. Maksvytis.

Pats A. Polonara Delfi irgi pabrėžė kol kas negalintis pasiūlyti naujajai komandai visų savo sugebėjimų.

„Atvykau prieš mažiau nei dvi savaites, taigi, man dar reikia laiko. Diena po dienos vis labiau įsilieju į komandą, mokinuosi derinius. Ateityje žaisiu geriau.

Nesakyčiau, kad K. Maksvyčio žaidimo schemose sunku pritapti, tačiau aš pirmą kartą gyvenime pakeičiau komandą sezonui įpusėjus, pirmą kartą turiu prisitaikyti prie naujos sistemos, naujų komandos draugų ir trenerių taip greitai. Nėra lengva, bet aš pasistengsiu“, – žadėjo italas.

Vienoje valtyje su juo sėdi tame pačiame „Anadolu Efes“ sezoną pradėjęs įžaidėjas Isaiah Tayloras. Pastarajam reikia mėginti pavaduoti Achilo sausgyslę nusitraukusį Keenaną Evansą.

Kad ir kaip bebūtų keista, po ligšiolinio vedlio traumos, eliminavusios jį iki sezono pabaigos, žalgiriečiai laimėjo ketvirtas rungtynes paeiliui.

„Tai sako, kad „Žalgiris“ yra klubas, turintis ambicijų. Visi čia nori parodyti komandos potencialą ir pasiekti atkrintamąsias varžybas“, – taikinį nurodė A. Polonara.

Beje, penktadienį jis galėjo grumtis ir kitoje barikadų pusėje – į savo stovyklą aukštaūgį kvietė „Crvena Zvezda“. Perėjimui sutrukdė Serbijos klubui dėl finansinės drausmės pažeidimų skirtos Eurolygos sankcijos, kurios vis dar neleidžia registruoti garsiausio naujoko Facundo Campazzo.

„Buvo tam tikrų niuansų, bet dabar esu „Žalgirio“ žaidėjas ir dėl to esu labai laimingas. Ir dėkingas, kad manimi patikėjo ir suteikė šią progą“, – šia tema nedaugžodžiavo A. Polonara.

Tuo pačiu tai jam – ir proga pabūti dar nepatirtoje aplinkoje.

Iš Stambulo į Kauną viduržiemį persikėlęs krepšininkas iš Ankonos teigia mėgstantis šaltį ir sniegą, tad lietuviškos darganos italo neglumina. Užtat jam iki šiol nebuvo tekę gyventi šalyje, kurioje kone prie kiekvieno stalo aptarinėjamas krepšinis.

„Pagrindinis skirtumas tai, kad krepšinis Lietuvoje yra kaip religija, kaip kasdienė duona. Italijoje gal tik Bolonijoje krepšinis yra pagrindinė sporto šaka“, – palygino A. Polonara.

Įdomu, jog praėjusią savaitę, kai „Žalgiris“ viešėjo toje pačioje Bolonijoje, „Virtus“ sirgaliai savo tautietį nušvilpė.

Mat tai buvo dar viena komanda, į kurią galėjo pasukti Stambulą nusprendusio palikti A. Polonaros kelias. Bet jis pasirinko kitaip.

„Taip, mane nušvilpė, nes galvojo, kad nenoriu ten žaisti. Ką gi, dėl to nėra kalta nė viena pusė – tiesiog pati situacija nebuvo tinkama ten keltis“, – pečiais patraukė Kauno ekipos naujokas.