"B Tribūna": mūsų klubas yra nemėgstamiausias Lietuvoje, tai ne naujiena

Anksti pasibaigus LKL kovoms ištikimiausi Vilniaus "Ryto" sirgaliai "B Tribūna" paskelbė sezono apibendrinimą.

Sezonas baigtas.

Liūdna, bet tokia realybė. Dar sunku suvokti, jog kitą kartą į savo triBūną rinksimės tik spalio mėnesį. Taip pasiekta antra vieta tikrai nedžiugina, jau geriau sportiniu principu likti penktiems, nei taip „iškovoti“ sidabrą. Nors galvojame, kad buvo galima sekti stipriausių lygų pavyzdžiu, bet dabar jokio skirtumo nėra – galima sakyti banalų, bet teisingą dalyką, jog gyvenime yra ne tik krepšinis. Dabar visų galvose sveikata ir ramybė. Mes po truputį pradedame galvoti apie ateinantį sezoną... kuris taip toli. Visgi, šis postas skirtas šitam, jau pasibaigusiam, sezonui.

„Rytas“

Šį sezoną turėjome įdomią komandą. Turbūt labiausiai nenuspėjamą per keletą pastarųjų metų. Žaidybine prasme priekaištų rasti sunku, šiaip jų ieškoti ir nereikia. Galima padėkoti kiekvienam, kuris šį sezoną atstovavo „Ryto“ spalvas. Ypač smagu dėl didesnio jaunųjų žaidėjų indėlio komandos žaidime. Tuo pačiu rūpestį kelia komandos vidaus peripetijos, kyla klausimas, ar visi vidiniai konfliktai negali pakenkti jaunimo nuomonei apie mūsų klubą? Ar tai negali keisti jų požiūrio/pozicijos dėl ateities klube? Žinome, kad daug žaidėjų skaito mūsų postus – todėl norime pasakyti, jog „Ryto“ klubas nėra tik valdyba ar tam tikri vadovai, vieni gali nepatikti, kiti gali dar labiau nepatikti, o kažkurie gali būti visai nieko. Esmė tokia, kad idealioje mąstysenoje ne vadovų darbas turi sąlygoti meilę ir ištikimybę mūsų miesto komandai. Suprantame, kad tai vis tiek kerta per galvas. Taip yra ir mums. Bet kokiu atveju vadovai keičiasi, situacija stabilizuosis ir „Rytas“ vėl kils. „Rytas“ – tai visi tikri vilniečiai, kurie eina kartu su savo spalvom per džiaugsmą ir per skausmą. Tuo ir didžiuokimės, dėl to ir ženkime pirmyn. Kiekvienas iš jaunųjų žaidėjų turi galimybę tapti klubo veidu, idėjiniu žmogumi, lyderiu, tuo, kuriuo ateityje norės tapti kiekvienas vaikas, lankantis krepšinį Vilniuje. Mes norime, kad tikri rytiečiai nebijotų parodyti meilės miestui, klubui, atsidavimo spalvoms. Kažkodėl galvojant apie tai prieš akis iškyla R. Stipčevičiaus mentalitetas, nors jis net ne lietuvis ir Vilniuje praleido tik pusę metų. Tokių žmonių Vilniuje reikia. Manome, kad svarbi klubo misija yra sugebėti padaryti tai, jog žaidėjai mėgtų klubą ir savo laiką čia.

Atskirą padėką galime siųsti treneriui Dainiui Adomaičiui. Turbūt labiausiai už jo kantrybę ir profesionalumą. Už nepasididžiavimą ilgiau pabendrauti po rungtynių, vertiname tai. Galime pabrėžti, jog skirtingai nei negerb. Audra, sunkiai vapėdama, teigė viename iš krepšinio portalų, „B Tribūna“ niekada nekūrė jokių peticijų prieš trenerį. Didžiausia pagarba treneriui už tai, kad dirbo su visiškai kitokiu biudžetu nei jam buvo žadėta ir tai darė sėkmingai.

Tuo tarpu Audros pezalai krepšinio portale gerai apibūdino problemas klube. Apie tai galima rašyti atskirą straipsnį, bet jei žmogus bent kiek gaudosi krepšinyje ir domisi „Rytu“ – jam viskas aišku.

„B Tribūna“

Turbūt išskirtinis mūsų sezono akcentas – nebuvimas rungtynėse su „Žalgiriu“. Nebūsime ir kitą sezoną. Nebent kažkas kardinaliai keisis. Du pagrindiniai norai išlieka tie patys: turi būti atsisakoma nelogiškų bei neadekvačių baudų už necenzūrinius žodžius (selektyviai pasirenkama kokio stiprumo ar kokiu laiku yra panaudojamas keiksmažodis. Juk kovojama prieš įžeidimus?); „Ryto“ ir „Žalgirio“ klubų bei jų grupuočių susitarimas dėl normalaus elgesio su išvykos sirgaliais: tai apima nesikabinėjimą prie vėliavų/būgno, leidimą įsinešti megafoną/vėliavų kotus/ruošti choreo bei užtikrinti sklandų patekimą į areną.

Žinojome, kad šį sezoną dėl tam tikrų priežasčių triBūnos vidutiniai skaičiai bus mažesni, todėl turėjome kitų tikslų, susijusių su palaikymu. Visus juos spėjome įgyvendinti, bet šie finaliniai mėnesiai būtų leidę dar „paduoti“ gerų vaizdų arenose. Už buvimą kartu viso sezono metu dėkojame mūsų nuostabiesiems bičiuliams Dzūkų Tankai, kurių sezono pradžios laukiame jau dabar.

Labiausiai didžiuojamės, jog vėl buvo apsilankyta visose Europos taurės išvykose, dailės būrelis paruošė ne vieną galingą choreo, sukūrėme išskirtinį palaikymą NKL jaunimo derbyje (kitą savaitgalį būtų įvykęs dar vienas šou), o, nepaisant baudų ir draudimų, raudoni fajeriai vis tiek sužibo LKLe. Vis tik didžiausias laimėjimas įvyko kitur...

Laimėjimas

Didžiausiu sezono laimėjimu laikome visų mus sekančių bei palaikančių žmonių aktyvumą. Ačiū kiekvienam, kuris plojo į taktą ir jungėsi prie mūsų dainų. Ačiū, jog „Pirmyn, vilniečiai“ ir „Trys gražiausios spalvos yra“ kiekviename „Ryto“ mače drebina areną – nesvarbu, ar kaunamės su Monaku, ar su „Nevėžiu“. „Rytas“ garsų palaikymą turi visada. Esame tikri, jog JEEP arena yra aktyviausia ir garsiausia visame LKLe. Ačiū, jog ketvirto kėlinio viduryje po šokėjų šokio visa arena traukia „Rytas – esame juodi...“. Jau dabar galime savo grupuotės gyvavime užsidėti varnelę prie to, kaip sugebėjome transformuoti ir pakeisti palaikymą. Bet sustoti nereikia, tai tik įrodymas, kaip aktyviai ir garsiai gali judėti „Ryto“ fanai – todėl kitą sezoną kartelę reikės kelti aukščiau. Juk galime, ką? Be to – ačiū kiekvienam, kuris spalio mėnesį „Siemense“ nušvilpinėjo, laistė alumi ar fiziškai pakenkė žaliesiems žmogeliukams. Tą stebėti buvo tikrai malonu.

„B Tribūna“, kaip ir visi „Ryto“ fanai, žino, kad mūsų klubas yra nemėgstamiausias Lietuvoje, tai ne naujiena, būtent todėl mūsų klubo bendruomenė turi būti pati vieningiausia ir stovėti vienas už kitą kaip vienas kumštis. Mes esam RYTAS. Tegu visi tai žino.

Dabar einame ilsėtis, generuoti naujas idėjas, kurias jau greit (posto pradžioje sakėme, jog sezonas toli, bet kai pagalvoji, laikas prabėgs greitai) galėsime paversti realybe. Visiems linkime nenustoti palaikyti „Ryto“, skiepyti šias spalvas aplinkai, didžiuotis jomis, būti aktyviais, sekti mus ir kitą sezoną būti dar stipresniais.