Žinutės iš Maskoliūno sulaukęs Maksvytis: nežinau, kaip man seksis, bet norėjosi į šitą traukinį įsėsti

Kazys Maksvytis šeštadienio vakarą bandys atimti ugnį iš Prometėjo (taip vadinasi Kamianskės klubas iš Ukrainos, su kuriuo „Parma“ susikaus FIBA Čempionų lygos atrankos turnyros finale – „Delfi“ pastaba) ir atnešti ją į Permės kraštą.

O dar po poros mėnesių 44-erių metų treneris iš Darbėnų imsis darbo tamsumas prašalinti ir iš Lietuvos krepšinio padangės.

Būtent K. Maksvyčiui – aštuntam po Nepriklausomybės atkūrimo – buvo patikėtas mūsų šalies rinktinės vyriausiojo trenerio vairas.

Pirmi Kazio laukiantys maršrutai, kuriais jis turės vesti nacionalinę komandą – FIBA pasaulio čempionato atranka ir 2022-ųjų Europos pirmenybės.

Prieš dešimtmetį su jaunimo rinktinėmis šlavęs visus varžovus, įskaitant ir JAV bei Serbijos talentus, sau iš kelio K. Maksvytis sieks su per tą laiką jau subrendusia Jono Valančiūno, Edgaro Ulanovo, Roko Giedraičio Arno Butkevičiaus, galbūt ir Donato Motiejūno bei kitų karta pritaikyti sėkmės formulę ir vyrų lygmenyje. Nes krepšinio tauta jau išsiilgusi pergalių ir medalių.

Ko imsis K. Maskvytis, kad grįžtų vėl seni geri laikai namo? Ir kodėl būtent dabar jis labiausiai ir troško perimti rinktinės vadeles į savo rankas?

„Tas postas gal kažkiek brendo, nes mano treniruotas jaunimas užaugo. Nežinau, kaip man seksis Lietuvos rinktinėje, tačiau aš norėjau pabandyti pasinaudoti šiuo šansu, ypač kol dar žaidžia mano auklėtiniai – ne tik 1992-ųjų gimimo, bet ir tas pats D. Motiejūnas bei kiti, kuriuos aš dar atsimenu iš Lietuvos moksleivių krepšinio lygos ar dublerių gretų Nacionalinėje krepšinio lygoje. Tai yra visa ta karta, kurią aš daugmaž pažįstu. Todėl norėjosi šitame traukinyje atsidurti, nes po to, jeigu nebūtų paskyrę dar kurį laiką, gal net nebūtų taip įdomu buvę“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ pasakojo strategas.

Pasak K. Maksvyčio, nei sutarties su LKF sąlygos, nei piniginis aspektas šiuo atveju nebuvo svarbūs.

„Dėl sąlygų dar visiškai nekalbėjome, net neužsiminėme, jos nėra pirmame plane. Turime tik žodinį sutarimą, kad ateinu turbūt olimpiniam ciklui. Jie buvo labiausiai užtikrinti iš visų kandidatų, kad norėtų rinktinėje matyti mane. Tai kažkiek to jau laukiau ir psichologiškai tam buvau pasiruošęs.

Na, sutartyje bus kažkas įrašyta. Mindaugas Balčiūnas pokalbio metu jau kažkiek prasitarė, kad jie didelių pinigų nemoka („Delfi“ žiniomis, iki 5 tūkstančių eurų per mėnesį) ir kad biudžetas gali būti nedidelis. Bet šituo klausimu net nediskutavome iki galo“, – tikino jis.

Ryžtingai nusietikusio naujojo trenerio negąsdina ir tai, kad pastarieji jo pirmtakai – Dainius Adomaitis ir Darius Maskoliūnas – savo laiku susilaukė itin daug kritikos ir neigiamos reakcijos.

„Visi ateina vienodai, taip pat kaip aš – lyg tai su džiaugsmu ir lūkesčiais, o dažniausiai išeina po kažkokių pralaimėjimų ir ne su pačiomis geriausiomis emocijomis. Gal tik Jonui Kazlauskui pavyko atsisveikinti su aukštai iškelta galva. Esu pasiruošęs kritikai ir nepriimu jos labai jautriai. Turbūt pats save labiau kaltinčiau, kad pavedžiau federacijos žmones, žaidėjus ir patį save“, – savo maksimalizmo neslepia specialistas.

Beje, jį su naujomis pareigomis pasveikino ir fiasko šią vasarą patyręs D. Maskoliūnas, kurio vadovaujamai rinktinei pirmą kartą istorijoje nepasisekė prasibrauti į olimpines žaidynes.

„Darius pasveikino, kol kas tik formaliai apsikeitėme žinutėmis. Bet nesu iš tų, kurie neklausytų kitų. Kas pavyko, kas nepavyko, kurie žaidėjai padėjo, o kurie šiek tiek nuvylė – manau, šita patirtimi reikia dalintis.

Turbūt neetiška būtų komentuoti savo buvusio kolegos darbą. Be abejo, aš tik galiu pasakyti, kad kaip treneris ir mūsų krepšinio rinktinės sirgalius, labai išgyvenau, kad mes pralaimėjome slovėnams, kadangi burbulas buvo suorganizuotas Lietuvoje, investuota į tai pinigų, susirinko daug žiūrovų...“, – pripažino Kazys.

Jis kol kas neturi atsakymo, koks bus dabartinės rinktinės veidas, tačiau leidžia suprasti, kad permainų tikrai bus.

„Dabar manęs visi klausia, kokiu stiliumi mes žaisime. Bet yra tokia patarlė: nereikia bėgti prieky arklio. Pirma reikia sulaukti, kokius žaidėjus mes turėsime. Aš juk negaliu aklai primesti kažkokio savo stiliaus, jeigu tam netinka esami žaidėjai. Taip, kad kol kas reikės išsigryninti, kokią sudėtį turėsime per atrankos langus ir kokią vasarą, bei tą stilių prie jų adaptuoti“, – tvirtino „Parma“ ekipos dirigentas.

Kitaip nei ankstesni treneriai K. Maksvytis žiūri į D. Motiejūno figūrą.

„Bendrauju su Donatu. Jis irgi pasveikino, yra buvęs mano auklėtinis Kauno krepšinio mokykloje. Šiemet jis turėtų įgyti daugiau patirties europiniame krepšinyje, nuo kurio būdamas NBA ir Kinijoje buvo kiek nutolęs. Manau, kad dabar jis bus geresnis“, – sakė jis.

Tuo metu Igno Brazdeikio kandidatūrą vertina kiek atsargiau.

„Aš jį matęs tik iš toli. Aišku, tai, kad jis yra šalia NBA komandų – jau didelis pasiekimas. Jis toks kovingas, kairiarankis, gali žaisti per trečią-ketvirtą poziciją, su metimu. Bet viską pamatysime. Žinote, Europos krepšinis yra kitoks.

Tas pats Arnoldas Kulboka yra NBA ir turi tą vadinamąją dvipusę sutartį. Jis irgi bus tarp kandidatų. Bet patekti į pagrindinę sudėtį niekam nebus lengva. Čia D. Maskoliūnui aš pritariu, kai jis negarantavo Ignui šimtaprocentinės vietos dvyliktuke. Gal jis ir labai geras, bet norime jį pamatyti iš arčiau, pačiupinėti. Aš nesu savo komandos priešas, stengsiuosi į ją surinkti pačius geriausius. Jeigu jis pranoks kitus ir bus vertas to, be abejo, kad jį paimsime“, – pareiškė naujasis Lietuvos rinktinės vedlys.

Visas pokalbis su K. Maksvyčiu – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“.