"Juventus" direktorius mano, kad be žaidėjų netekčių sezonas galėjo baigtis kitaip (interviu)

Utenos „Juventus“ komanda pasibaigusiame „Betsafe-LKL“ sezone užėmė ketvirtąją vietą, o Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele-KMT) turnyre iškovojo bronzos medalius.

Reguliariajame Lietuvos krepšinio lygos sezone 23 pergales iškovoję uteniškiai peržengė Prienų komandos barjerą ketvirtfinalyje, o pusfinalyje pripažino Kauno „Žalgirio“ pranašumą. Mažajame čempionato finale Ž.Urbono auklėtiniai dukart lygino serijos rezultatą, tačiau galiausiai rezultatu 2:3 nusileido Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkams.

Po paskutiniųjų 2020/2021 metų sezono rungtynių „Juventus“ klubo direktorius Eimantas Skersis pasidalijo mintimis apie pasibaigusį sezoną, komandos rezultatus bei artėjančius vasaros darbus.

– Baigėsi dar vienas sezonas. Kaip jį vertinate?
– Dvejopai. Iš vienos pusės – smagu grįžti į stipriausiųjų ketvertą „Betsafe“ – LKL čempionate. Iš kitos pusės – buvus taip arti medalių ir likti be jų niekada nėra malonu. Visada apmaudu sezoną baigti pralaimėjimu. Kaip sakiau ir komandai, gaila, kad į lemiamas kovas atėjome neturėdami pilnos sudėties. Net neabejoju, kad su Vaidu Kariniausku, Ignu Vaitkumi, Bryantu Crawfordu, gal net Juliumi Juciku, rezultatas galėjo būti kitoks.

Aišku, man, kaip klubo direktoriui, malonu, kad krizinį sezoną mes sugebėjome išlaviruoti sėkmingai. Manau, kad tai buvo gero praėjusios vasaros darbo pasekmė. Klubas visą sezoną neturėjo jokių finansinių bėdų, nė karto nevėlavo algos, tad klube dirbantys žmonės galėjo koncentruotis tik į savo darbą. Už tai reikėtų padėkoti didiesiems rėmėjams, Utenos rajono savivaldybei, smulkiems verslininkams.

– Kiek klubui svarbu KMT iškovotas medalis?
– Medalis yra medalis. Ne kartą esu minėjas, kad mes nesame tas klubas, kuris dažnai iškovoja trofėjus, tad kiekvienas apdovanojimas mūsų organizacijai yra svarbus. Jokia paslaptis, kad nugalėjus Vilniaus „Rytą“ ketvirtfinalyje, buvo atsiradusi ambicija žaisti finale, bet to padaryti nepavyko. Abejuose turnyruose Lietuvoje šį sezoną patekome į ketveriukes ir tai įrodo, kad sugrįžome į Lietuvos klubų elitą. Dar man labai smagu, kad šį trofėjų iškovojo Gintautas Matulis, Vaidas Čepukaitis ir Vytautas Šulskis. Visi šie žmonės įdėjo neįkainojamą indėlį į „Juventus“ klubo istoriją ir aš visada būsiu jiems dėkingas už tai, ką jie padarė Utenai ir mūsų klubui. Jie nusipelnė šio apdovanojimo.

 

– Kokia artėjanti vasara laukia „Juventus“ klubo?
– Intensyvi. Visi kalbame, kad laukia vasara, atostogų metas, tačiau iki sezono pradžios liko mažiau nei aštuonios savaitės. Aišku, tas „vasaros darbas“ vyksta ir sezono metu, sudarėme sutartį su Martynu Gecevičiumi dar prieš lemiamas praėjusio sezono kovas. Manau, kad jau visai netrukus gerbėjai išgirs ir apie pirmus naujokus. Tačiau vasaros darbas nėra vien sutarčių su žaidėjais pasirašymas. Yra ir pokalbiai su rėmėjais, pokalbiai su personalo darbuotojais, įvairūs marketinginiai projektai. Veiklos yra.

– Kokios „Juventus“ galimybės grįžti į kokį nors tarptautinį turnyrą?
– Šiek tiek keista, kai užimta ketvirta vieta negarantuoja net kelialapio į FIBA Čempionų lygos atranką, tačiau tokia realybė. Mes pateikėme dokumentus ir tikimės, kad FIBA suteiks mums vardinį kvietimą į atrankos turnyrą. Suprantame, kad mūsų arena neatitinka tam tikrų reikalavimų, bet turime laiko ir, jei gautume kvietimą, bandytume atlikti tam tikras arenos rekonstrukcijas. Tačiau mes iškart pasakėme, kad neiškosime alternatyvios arenos ir savo namų rungtynes norime žaisti tik Utenoje. Jei FIBA kvietimo neduos, labai rimtai svarstome galimybę rungtyniauti naujai kuriamoje Šiaurės Europos lygoje. Jos steigėjai laukia mūsų atsakymo, mes laukiame FIBA verdikto. Galiu tik užtikrintai pasakyti, kad tikrai nežaisime FIBA Europos taurėje. Neteikėme paraiškos šiam turnyrui, nes išleidžiama pinigų suma ir gaunama kokybė neatitinka mūsų lūkesčių.

– Ar nemanote, kad kitą sezoną mažėjant rungtynių skaičiui „Betsafe – LKL“ čempionate, bei nedalyvaujant tarptautiniame turnyre, pasijus rungtynių stygius?
– Manau. Būtent todėl ir kalbame su Šiaurės Europos lyga. Jei žaistume tik šalies čempionate, turėtume vienerias rungtynes per savaite. Negana to, po kartą per ratą rungtynių tektų laukti net dvi savaites dėl nelyginio komandų skaičiaus. Žinoma, keisis KMT formatas, kuris pridės kelias rungtynes, bet to vis tiek per mažai.

– Kokių pokyčių galima tikėtis komandos sudėtyje?
– Pokyčių tikrai bus tiek žaidėjų, tiek personalo tarpe. Su minimaliais pakeitimais, bet praktiškai ši komanda žaidė trejus metus. Paskutinius du sezonus žaidė beveik identiška sudėtis. Ciklas baigėsi, atėjo laikas pokyčiams. Nenoriu sakyti, kad niekas iš praėjusių metų neliks sudėtyje. Turime sutartis su keliais žaidėjais, vyksta pokalbiai su dar keletu, tačiau komandos pagrindas keisis. Tiek klubui reikia atsinaujinti, tiek kai kuriems žmonėms reikia pakeisti aplinką. Natūralus procesas, nieko specifinio.

– Kokios galimybės išlaikyti Vaidą Kariniauską ir Igną Vaitkų?
– Abu šie žaidėjai turi sutartis, bet sutartyse yra numatytos išpirkos. Kaip jau esu sakęs, čia nuo mūsų jau nelabai kas ir priklauso. Jei atsiras klubai, kurie galės jiems pasiūlyti geresnes sąlygas, o mums – sumokėti numatytą išpirkos sumą – nieko negalėsime padaryti. Norime juos matyti komandoje, tačiau sprendimus čia jau turės priimti žaidėjai ir jų agentai.

 

– Ar klubas vasarą dalyvaus „Hoptrans 3x3“ turnyre?
– Tokių planų yra. Nėra paslaptis, kad praėjusį sezoną „3x3“ į mūsų klubą įnešė nemažai erzelio, todėl valdybos posėdyje buvo priimtas sprendimas, kad nuo kito sezono klubo nariai sezono metu negalės dalyvauti jokiuose „3x3“ projektuose. Tačiau vasarą nematau tam jokių problemų. Žinoma, apginti pernai iškovotą titulą gali būti sunku, tačiau mes planuojame pakovoti. Tiesa, kol kas dar nesame apsisprendę dėl mūsų komandos galutinės sudėties, tačiau tai padarysime artimiausiu metu.

– Ar turite gaires dėl kito sezono rungtynių lankomumo?
– Kalbant apie sirgalius, visų pirma turiu pasakyti, kad paskutinės mūsų namų rungtynės buvo kosminės. Tai buvo tikras emocinis sprogimas. Baigiau savo keturioliktą sezoną klube, bet tokių emocinių rungtynių praktiškai nepamenu. Gal jas galėčiau prilyginti ketvirtosioms 2014/15 metų sezono mažojo finalo rungtynėms su Klaipėdos „Neptūnu“. Tada serijoje pirmavome 2:1 ir namų rungtynėse atmosfera buvo nereali. Tiesa, priešingai nei šį kartą, tada patyrėme pralaimėjimą, tad rungtynių pabaigoje to „emocinio išsitaškymo“ nebuvo.

Žvelgiant į kitą sezoną, tikimės, kad žmonės po truputį sugrįš į arenas. Žinoma, atsiranda dar vienas faktorius – susiskaldymas dėl skiepų. Jei leisime žmones su galimybių pasais, nepatenkinti bus tie, kurie yra prieš skiepus. Jei leisime visus – skaičius nebus didelis. Turėsime kažkaip laviruoti šioje situacijoje. Bet aš tikiuosi, kad žiūrovai po truputį grįš, nes kiek jie mums duoda, parodė šio sezono pabaiga.