"Lietuvos rytui" prisistatęs M.Nicola: negalvoju, kiek ilgai čia dirbsiu

70 taškų – tokią praleistų taškų ribą Vilniaus „Lietuvos rytui“ mėgino nubrėžti Virginijus Šeškus, bet neužminti jos pavykdavo nebent žaidžiant su Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vidutiniokais ar autsaideriais.

Prieniškį pakeitęs Marcelo Nicola apdairiai vengia konkrečių skaičių. „Svarbiausia, kad visada praleistume bent vienu tašku mažiau nei įmestume“, – teigė naujasis vilniečių strategas.

Penktadienio rytą atskridęs į Vilnių iš Italijos, 43-ejų argentinietis netrukus jau demonstravo „Lietuvos ryto“ krepšininkams, kaip gintis nuo derinio du prieš du.

M. Nicola netrūksta patirties krepšinio aikštėje, kurioje jis praleido du dešimtmečius pats gainiodamas kamuolį, bet vadovauti Europos taurių turnyruose kovojančiam klubui iki šiol jam dar nebuvo tekę.

„Kol kas man tai – didžiausias iššūkis per trenerio karjerą. Noriu mokytis pats ir padėti tobulėti žaidėjams“, – sakė specialistas, pernai pusmetį dirigavęs „Murcia“ ekipai Ispanijos aukščiausioje lygoje, o prieš tai ėjęs asistento pareigas Ispanijoje ir Italijoje.

Pagrindinė klubo naujoko užduotis – sulopyti „Lietuvos ryto“ gynybą. Trečiadienį iš vyriausiojo trenerio pareigų atleisto V. Šeškaus filosofija – įmesime daugiau nei praleisime – klubo vadovybės netenkino, todėl jo neišgelbėjo nei paskutiniame Europos taurės LAST-32 etapo ture iškovota įspūdinga pergalė prieš Ostendės „Telenet“ (Belgija) 111:83, nei pelnytas kelialapis į aštuntfinalį.

Nors dar tą patį vakarą pasigirdo gandų, kad V. Šeškų pakeis būtent M. Nicola, pats argentinietis tikino, neva pasiūlymą iš „Lietuvos ryto“ gavo tik po rungtynių su belgais.

Vilniuje jam talkins net trys asistentai: prie Arvydo Gronskio ir Sandžio Buškevico prisijungė tas pats V. Šeškus, ketvirtadienį pasinaudojęs „Lietuvos ryto“ siūlymu darbą pratęsti žemesnėse pareigose.

– Ką norite pakeisti „Lietuvos ryto“ žaidime? – paklausėme M. Nicola

– Nežinau, nesu tikras. Pirma reikia padirbėti su komanda ir tada matysime. Tai, kas jos žaidime yra pozityvaus, mes išsaugosime, o kitką bandysime pataisyti.

– Kada gavote Vilniaus klubo pasiūlymą?

– Po paskutinių „Lietuvos ryto“ rungtynių trečiadienio vakarą, kai jie nusprendė pakeisti trenerį. Viskas vyko labai staigiai. Pastaruoju metu Italijoje dirbau su septyniolikmečiais jaunuoliais, bet tuo pačiu laukiau stiprių klubų pasiūlymų ir labai apsidžiaugiau tokį gavęs. Manau, kad „Lietuvos rytas“ yra istorinis klubas, turintis gilias tradicijas.

– Treneriai Vilniuje paprastai ilgai netveria. Nebijote, kad ir jūsų karjeros etapas čia gali trukti vos kelis mėnesius?

– Na, aš čia atvykau dirbti ir padėti komandai pasiekti iškeltus tikslus. Apie kitką negalvoju.

– Kuriuos ekipos krepšininkus geriausiai žinote?

– Žinau Kšyštofą Lavrinovičių iš tų laikų, kai jis rungtyniavo Italijoje, Antaną Kavaliauską mačiau žaidžiantį Italijoje ir Ispanijoje, Martyną Gecevičių – Graikijoje, Adą Juškevičių – nacionalinėje rinktinė. Be to, žinau Billy Baroną, nes jo brolis žaidė Ispanijoje.

– Kokią praleistų taškų ribą norėtumėte užbrėžti šiai komandai?

– Svarbiausia, kad visada praleistume bent vienu mažiau nei įmestume. Mano filosofija – sunkus darbas gynyboje ir greitas perėjimas į puolimą. Negaliu pasakyti konkretaus skaičiaus, tai priklauso ir nuo varžovų. Tikiuosi, jis bus kuo mažesnis.

– Kiek asistentų jums reikia turėti?

– Anksčiau esu dirbęs su vienu arba dviem padėjėjais. Dabar turėsiu tris, ir man tai tinka. Tikiuosi, padėsime vieni kitiems, jie dirbs komandos labui ir padės žaidėjams tobulėti.

– Trevizo „Benetton“ klube esate dirbęs su Donatu Motiejūnu. Kaip vertinate dabartinį jo žaidimą NBA lygoje?

– Jis pagaliau demonstruoja tai, ką sugeba. Daug metų Donatas labai sunkiai dirbo ir galiausiai užaugo. Dabar jis išnaudoja progą, kurią buvo gavęs.

– Europoje darbuojasi tik vienas kitas treneris iš Argentinos. Jūsų tautiečiai kolegos nėra paklausūs?

– Žinau du gerus trenerius, kurie dirbo Europoje: Julio Lamasas treniravo patį Madrido „Real“, o Rubenas Magnano vadovavo „Sevilla“. Kitiems specialistams sunku palikti Argentiną, nes mes neturime plataus pažinčių tinklo. Aš pats gyvenu Europoje nuo 17 metų, todėl kartais jaučiuosi labiau europietis nei argentinietis. Be to, turiu Ispanijos ir Italijos pasus.

– Prieš kurį lietuvį jums būdavo sunkiausia žaisti, kai dar pats buvote krepšininkas?

– Labai lengva atsakyti. Daugybę kartų Ispanijoje ar olimpinėse žaidynėse esu žaidęs prieš Arvydą Sabonį.