"Nevėžis" stumiamas į prarają: valdžios pasiūlymas - žaisti žemesnėje lygoje

Nuo 1992 metų gyvavęs vienintelis profesionalus Kėdainių krepšinio klubas šiuo metu sprendžia hamletišką klausimą. Tačiau tolimesnis finansinių nepriteklių prispausto klubo likimas jau priklauso ne tik nuo jo paties, bet ir nuo rajono savivaldybės. Juk nei viena Lietuvos krepšinio lygos (LKL) komanda negyvuoja be vietos savivaldybių paramos. O Kėdainių valdančiųjų laikysena, panašu, stumia klubą link visiško kracho.

Skirti paramą iš rajono biudžeto Kėdainių „Nevėžiui“ ar neskirti? Šis klausimas kiekvienais metais audrina jautrias rajono politikų sielas. Vieni pasisako „už“ apeliuodami į tradicijas bei sportininkų pavyzdį augančiai jaunajai kartai, kiti laikosi nuomonės, kad klubas turėtų išgyventi surinkdamas privačių rėmėjų lėšas.

Jeigu anksčiau po ilgų diskusijų rajono savivaldybės taryba paramą savo miesto komandai visgi skirdavo, tai dabar, ko gero, viskas bus kitaip.

Prieš kurį laiką naujasis rajono meras Valentinas Tamulis savivaldybės tarybos narius informavo apie gautą klubo prašymą skirti paramą bei siūlė pagalvoti, ką daryti. Tačiau šį klausimą sprendžia ne kas kitas, o ta pati savivaldybės taryba. Iki šiol į jos posėdžio darbotvarkes paramos klubui klausimas įtrauktas nebuvo.

Artimiausias posėdis – tik rugsėjo pabaigoje. Deja, tuomet kažką iš esmės pakeisti jau gali būti per vėlu.

Nesulaukus finansinės paramos klubas negalės padengti per šį sezoną susidariusių skolų, o tai – tiesus kelias netekti LKL licenzijos. Būtent tokį ultimatumą klubui yra iškėlęs LKL vadovas.

Teisės žaisti elitinėje šalies krepšinio lygoje praradimas Kėdainių krepšinio klubui reikštų visišką fiasko. O tai pajustų ne tik klubas, bet ir visas miestas.

Bet kol dar iki galo nesudėlioti visi taškai, tiek „Nevėžio“ vadovai, tiek dalininkai dar iki vakar dienos tikėjosi, kad rajono vadovai išties pagalbos ranką finansinių sunkumų spaudžiamam klubui. Tačiau pirmadienį Kėdainių rajono savivaldybės vadovams susitikus su krepšinio klubo „Nevėžis“ atstovais paaiškėjo, jog savivaldybė nemato galimybės klubui skirti finansinę paramą.

Lėšų reikia šiam sezonui pabaigti bei išsaugoti turimą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) licenziją. Savivaldybės vadovai klubui pasiūlė rungtyniauti ne šioje, elitinėje, bet žemesnėse lygose. Pasak „Nevėžio“ dalininko Dariaus Jačunsko, tai būtų ženklus žingsnis atgal, o pinigų vargu ar pavyktų sutaupyti.

Norint išlaikyti turimą Lietuvos krepšinio lygos (LKL) licenziją, Kėdainių „Nevėžis“ turi iki liepos vidurio skubiai grąžinti skolas, kurios siekia apie 200 tūkst. eurų. Įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro apie 50 tūkst. eurų, likusi skolos dalis – neišmokėti atlyginimai žaidėjams, jų agentams, skolos už maitinimo bei kitas paslaugas.

Jeigu ši skola nebus skubiai padengta, „Nevėžis“ rizikuoja iškristi ši prestižinės šalies krepšinio lygos – LKL. Toks scenarijus buvo aptartas pirmadienį susitikus klubo atstovams ir Kėdainių rajono savivaldybės vadovams. Klubas jau anksčiau yra prašęs savivaldybės finansinės paramos, tačiau konkretaus atsakymo iki šiol nebuvo sulaukta.

Pasak klubui atstovavusio jo dalininko, Dariaus Jačunsko, savivaldybės atstovų pozicija buvo vienareikšmė. Jie teigė šiuo metu nematantys galimybės skirti finansinę paramą.

„Po šio susitikimo, galima sakyti, viltys (toliau žaisti LKL – red.) galutinai sudužo. Savivaldybės atstovai teigė nematantys galimybių skirti finansinę paramą, taip pat pat iš jų pusės nuskambėjo pasiūlymas žaisti žemesniame lygyje“, – sakė D. Jačunskas.

Motyvuota tuo, kad žaidžiant ne elitinėje, bet žemesnėse lygose „Nevėžis“ pasirodytų kur kas geriau, iškovotų daugiau pergalių, kuriomis galėtų džiuginti kėdainiečius.

„Tai nėra tiesa, nes žaidžiant žemesnėje lygoje būtų suformuota ir žemesnio lygio komanda. Tos pergalės ar komandos pajėgumas priklausytų nuo to, kokia komanda suformuota – vėl atsiremtume į tuos pačius pinigus“, – sakė Kėdainių „Nevėžio“ klubo dalininkas D. Jačunskas.

Jis minėjo, kad norint klubui rungtyniauti žemesnėje, Nacionalinėje, krepšinio lygoje, tai kainuotų tik šiek tiek mažiau nei žaidžiant LKL.

„Jeigu komandos tikslas būtų laimėti NKL pirmąją vietą ir atitikus visus reikalavimus: salės, biudžeto ir t.t., vėl grįžti į LKL, tektų mokėti startinį mokestį, kuris siektų apie 400 tūkst. eurų. Toks sprendimas būtų didelis žingsnis atgal, kuris kainuoja dar brangiau. Pinigų nesutaupome, tik žaidžiame žemesniame lygyje“, – kalbėjo D. Jačunskas.

Po susitikimo su savivaldybės vadovais jis teigė, kad ir kiti, už Kėdainius didesni, miestai, kurių komandos rungtyniauja NKL, siekia, kad jos patektų į LKL.

„Jų tikslas patekti į aukštesnį lygį ir turėti reprezentacinę komandą, kurią turi Kėdainiai“, – sakė D. Jačunskas.