"Partizan" serbas nutylėjo klausiamas apie Kosovo vėliavą "Lietuvos ryto" arenoje

Serbijos sirgaliai nėra atlaidūs, todėl kalbai pasisukus apie politiką, Milenko Tepičius labai atsargiai renka žodžius. Buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ legionierius, dabar rungtyniaujantis Belgrado „Partizan“ klube, nesiėmė smerkti tautiečių futbolininkų, įsivėlusių į muštynes dėl Didžiosios Albanijos vėliavos, ir išsisuko nuo klausimo, kaip pats elgtųsi tokioje situacijoje, rašo DELFI.

Norėtų politiką palikti nuošalėje

Kuomet trečiadienio vakarą „Partizan“ ir „Lietuvos rytas“ stojo į kovą Vilniuje, aistrų aikštėje beveik nebuvo, bet tuo metu Serbijos sostinėje tebekunkuliavo katilas, pradėjęs virti diena anksčiau.

Serbijos futbolo federacija netgi apkaltino kaimyninės Albanijos atstovus teroristiniu išpuoliu – taip įvertintas virš stadiono Belgrade Europos čempionato atrankos rungtynių tarp šeimininkų ir albanų metu pakibęs nuotoliniu būdu valdomas lėktuvėlis, skraidinęs vadinamosios Didžiosios Albanijos vėliavą.

Į šios daugiausiai etninių albanų apgyvendintos teritorijos ribas įeina ir po kruvinų konfliktų 2008 metais vienašališkai nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbęs Kosovas.

Vėliavą išvydusių serbų reakcija buvo audringa: pasišokėjęs gynėjas Stefanas Mitrovičius nuplėšė audeklą, bet jo ginti stojo Albanijos futbolininkai. Kilus muštynėms į aikštę pasipylė serbų futbolo chuliganai, ir teisėjui beliko nutraukti rungtynes, kurių užkulisius dabar tiria UEFA.

„Jei atvirai, aš pats to incidento nemačiau, tik girdėjau apie jį. Manau, kad visi politiniai reikalai turėtų likti už stadionų ar arenų vartų. Net ir rungtynės tarp Serbijos ir Albanijos turėtų kelti mažiau įtampos“, – DELFI paklaustas, kaip sureaguotų, jei provokuojančią vėliavą išvystų „Lietuvos ryto“ arenoje, sakė M. Tepičius.

Ambicijas atideda ateičiai

27-erių gynėjas Vilniaus ekipoje rungtyniavo 2013-ais, kuomet Serbijoje dar buvo laukiama, kada pagaliau atsiskleis perspektyviu krepšininku jaunystėje laikyto žaidėjo talentas.

Bet persikėlęs į „Partizan“ M. Tepičius žaibiškai virto kone veteranu, kadangi dabar žaidžia komandoje, kurios amžiaus vidurkis vos viršija 21-erius metus.

Talentų kalve laikomas Belgrado klubas vasarą į turtingesnes komandas išleido eilinę savo „abiturientų“ kartą ir surinko naują jaunuolių grupę, kurią bandys paversti Eurolygos lygio žvaigždėmis.

„Partizan“ kasdienybė dabar labiau primena krepšinio mokyklos, o ne tarptautinėje arenoje kovojančio klubo rutiną: Duško Vujoševičiaus auklėtiniai treniruojasi kone dvigubai daugiau nei įprasta, o po rungtynių treneris, užsidaręs komandos rūbinėje, pusvalandį skaito paskaitą jauniems žaidėjams.

Vaisius, kuriuos pradėjo nokinti šį sezoną, „Partizan“ galės nusiraškyti nebent po kelerių metų, bet visiškai nekreipti dėmesio į dabartinius rezultatus sunku. Ir tas pats M. Tepičius trečiadienį atrodė gerokai sugniuždytas triuškinančios nesėkmės prieš „Lietuvos rytą“ 65:92.

„Sveikinu vilniečius, jie puikiai pradėjo rungtynes ir įgavo pasitikėjimo savo jėgomis jau pačioje pradžioje. Jie judėjo greitai, susikūrė progas atakuoti laisvi iš trijų taškų zonos. Neapsigynėme, palikdavome jiems per daug erdvės po užtvarų. Paskui ką nors pakeisti buvo pernelyg sunku. Trečiame kėlinyje atkarpą sužaidėme pakankamai neblogai, bet to neužteko. Kai priartėjome, varžovai vėl smeigė keletą tritaškių ir galiausiai laimėjo didžiuliu skirtumu. Mums dabar nelengvas momentas, komanda turi daug problemų, trūksta traumuotų žaidėjų. Tikiuosi, sezonui įsibėgėjus žaisime geriau“, – po pirmųjų Europos taurės turnyro rungtynių kalbėjo gynėjas.

– Kada paskutinį kartą pats rungtyniavote jaunimo komandoje, tokioje, kokia dabar yra „Partizan“? – DELFI paklausė M. Tepičiaus

– Tiesa, turime labai daug jaunų žaidėjų. Daug priklausys nuo to, kaip jaunimas tobulins savo įgūdžius sezono metu. Viena vertus, turime bandyti įveikti šios grupės barjerą, iš kitos pusės, komanda tiesiog kaupia patirtį. „Partizan“ klubas pasižymi puikia krepšininkų mokykla, tikiuosi, vėliau atrodysime kitaip.

– Kuomet vilkėjote „Lietuvos ryto“ aprangą, daugybę kartų žaidėte „Siemens arenoje“. Ar ją įmanoma palyginti su „Lietuvos ryto“ arena, į kurią šiemet persikraustė vilniečiai?

– Jos skiriasi. Ši salė – daug mažesnė, bet manyčiau, kad „Lietuvos rytui“ geriau žaisti čia, nes atmosfera čia įkaista labiau nei pustuštėje „Siemens arenoje“. Be to, čia žaidėjai treniruojasi kiekvieną dieną. Manau, sprendimas persikelti „Lietuvos rytui“ gali pasiteisinti.

– Jei arenos tribūnose pamatytumėte Albanijos arba Kosovo vėliavą, ar elgtumėtės taip pat kaip jūsų tautiečiai futbolininkai, pabandę ją atimti?

– Jei atvirai, aš pats to incidento nemačiau, tik girdėjau apie jį. Nežinau, kaip ten viskas buvo iš tikrųjų – pasižiūrėsiu vaizdo įrašus grįžęs namo. Girdėjau, kad rungtynės buvo nutrauktos, bet diskutuoti apie tai dabar negaliu. Tik manau, kad visi politiniai reikalai turėtų likti už stadionų ar arenų vartų. Net ir rungtynės tarp Serbijos ir Albanijos turėtų kelti mažiau įtampos.

– Ar dažnai Belgrade sirgalių politiniai įsitikinimai prasiveržia ir krepšinio rungtynių metu?

– Kartais pasitaiko, bet per paskutinius kelerius metus tokių dalykų gerokai sumažėjo.