Į R.Kurtinaičio globą patekęs V.Kariniauskas: jis - griežtas, reiklus, bet teisingas

Žingsnis atgal – du į priekį. Tokį sudėtingą kelią pasirinkęs Vaidas Kariniauskas jau ragauja savojo sprendimo vaisius. Bet sustoti 22-ejų metų olimpietis neketina, o to padaryti neleis ir Rimas Kurtinaitis, netradicinio ūgio įžaidėją priglaudęs po savo sparnu.

„Pasiūlymą priėmiau nedvejodamas“, – Krepšinis.lt prisipažino naujasis Kantu „Pallacanestro“ komandos atakų organizatorius. 

Kai Jonas Kazlauskas į Lietuvos rinktinės stovyklą Palangoje pakvietė Klaipėdos „Neptūno“ lyderį Mindaugą Girdžiūną ir Vaidą Kariniauską, kuris prieš metus Kauno „Žalgirį“ iškeitė į antroje Graikijos lygoje žaidžiančią „Kimis“ ekipą, didžioji dalis krepšinio sirgalių ir ekspertų pastarąjį iš kandidatų sąrašo išbraukė vieną pirmųjų. Bet ne 61-erių nacionalinės komandos vairininkas.

Pirmuosius žingsnius rinktinėje nedrąsiai žengęs V. Kariniauskas pamažu įsibėgėjo ir ėmė įrodinėti, kad per metus itin patobulėjo. Tą pastebėjęs J. Kazlauskas kiek netikėtai „ačiū“ ištarė M. Girdžiūnui, o 197 cm ūgio gynėjui suteikė antrąjį šansą.

Nors po poros dienų krepšininkas kartu su Artūru Milakniu liko už pirminio olimpinio dvyliktuko borto, abu jie priėmė skirtingus sprendimus: antrasis savu noru paliko rinktinės stovyklą, o V. Kariniauskas, kaip rezervinis žaidėjas, išvyko į turnyrus Ispanijoje, Argentinoje ir Brazilijoje. Pasirengimo ciklui artėjant link pabaigos Adas Juškevičius vis labiau strigo žaisdamas įžaidėjo pozicijoje, todėl Vaidas sulaukdavo dar daugiau žaidimo laiko. Ir jį išnaudojo tobulai. Taip jis paskutinę akimirką įšoko į Rio traukinį, dvyliktuke pateikęs Edgarą Ulanovą, kuris, LKF teigimu, treniruotėje nykstelėjo čiurną.

Olimpiniame krepšinio turnyre jaunasis gynėjas stebuklų nepademonstravo, tačiau įgyvendino pagrindinį jam keltą tikslą – leisdavo pailsėti Mantui Kalniečiui. Per penkis mačus rinktinės debiutantas aikštelėje praleisdavo po 9 minutes, per kurias rinkdavo 2 taškus ir 0,8 rezultatyvaus perdavimo.

Visgi vien žaidimas olimpinėse žaidynėse kauniečiui leido pasikelti savo vertę: dar būdamas Rio V. Kariniauskas sulaukė R. Kurtinaičio kvietimo prisijungti prie Kantu komandos. Po reikliojo Lietuvos krepšinio specialisto sparnu Vaidas turėtų jaustis gana saugiai, o ir patirtis žaidžiant aukščiausiame lygyje jam turėtų padėti dar labiau atskleisti savo potencialą.

„Griežtas, reiklus, bet teisingas, – R. Kurtinaitį apibūdino krepšininkas. – Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę dirbti su puikiu treneriu. Iš kiekvienos treniruotės ir kiekvienų rungtynių stengsiuosi pasisemti kiek įmanoma daugiau patirties.“ 

– Vaidai, nuo olimpinių žaidynių ketvirtfinalio (64:90 pralaimėjo australams) jau prabėgo daugiau nei trys savaitės. Kokios mintys dabar sukasi galvoje, prisiminus Rio? – Krepšinis.lt paklausė V. Kariniausko.

– Dvejopos. Debiutavau rinktinėje – džiaugiausi vien patekęs į dvyliktuką, tačiau būnant Rio jau norėjosi vis daugiau ir daugiau, todėl pralaimėjimas ketvirtfinalyje labai nuliūdino. Turėjome didelį šansą, bet jo neišnaudojome. Dėl to labai gaila.

– Vos tik atvykęs į rinktinę daugelio buvai nurašytas, po to nepatekai į dvyliktuką, tačiau paskutinę akimirką vis dėlto įšokai Rio lėktuvą. Kaip pats apibūdintum praėjusią savo vasarą?

– Pradėjau sunkiai, buvau susikaustęs, bet viduje žinojau, kad galiu ir turiu žaisti geriau. Su kiekvienomis rungtynėmis jaučiausi vis geriau, o ir treniruotėse sekėsi neblogai. Nesistengiau daryti kažkokių išskirtinių dalykų – tiesiog vykdžiau, ko prašė treneris. Daugiau ar mažiau tai įvykdžiau, todėl ir patekau į dvyliktuką. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę sudalyvauti olimpiadoje.

– Praėjusiais metais žaidei tik antroje Graikijos lygoje, o kitame sezone jau rungtyniausi Italijoje. Turbūt už tokį šuolį esi dėkingas ir Jonui Kazlauskui, kuris nuolat įžvelgė tavyje potencialą?

– Tikrai taip. Treneris man suteikė šansą, todėl turiu būti jam dėkingas. Taip pat ir kitiems treneriams, kurie su manimi dirbo.

– Ar pasiūlymas iš Kantu klubo buvo netikėtas? Galbūt teko rinktis iš kelių variantų?

– Kiekvienas pasiūlymas – savaip netikėtas, tačiau negaliu sakyti, kad tai buvo netikėta. Bet malonu (šypteli). Nors buvo keli kiti variantai, šį priėmiau nedvejodamas, nes pasirodė perspektyviausias. 

– Patekai pas reiklųjį Rimą Kurtinaitį. Ar jis davė laiko kiek atsipūsti po olimpinių žaidynių?

– Turėjau 7 laisvas dienas, o to pilnai užtenka. Juk esu tik 22-ejų metų – nėra ko ilsėtis: per daug poilsio irgi negerai.

– Faktas, kad tave pasikvietė vienas geriausių Lietuvos trenerių, turbūt glosto širdį?

– Džiaugiuosi, kad turėsiu galimybę dirbti su puikiu treneriu. Iš kiekvienos treniruotės ir kiekvienų rungtynių stengsiuosi pasisemti kiek įmanoma daugiau patirties.

– Galbūt jau kalbėjote, ko R. Kurtinaitis iš tavęs tikisi šioje komandoje? Ir koks pirmas įspūdis apie šį specialistą?

– Griežtas, reiklus, bet teisingas treneris, o rolė priklausys nuo manęs paties. Galiu žaisti daug, galiu – ir mažai, todėl reikia sunkiai ir protingai dirbti. Tada viskas bus gerai.

– O kokius tikslus pats išsikėlei ateinantiems metams?

– Noriu su komanda laimėti kuo daugiau rungtynių, kovoti dėl titulų ir atiduoti visą save. Asmeniniai rezultatai ateis savaime.

– Kantu klubas buvo surinktas paskubomis ir tik prieš pat rugsėjo pradžią. Kaip įvertintum šios ekipos pajėgumą (dukart pralaimėjo Vilniaus „Lietuvos rytui“, po sykį – Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ ir Krasnojarsko „Jenisej“ ekipai)?

– Susirinkome vėlai, kartu esame tik kiek daugiau nei savaitę, todėl reikia laiko. Šiuo metu dar tik mokomės vieni kitų vardus (juokiasi). Reikia pagerinti tarpusavio supratimą, išmokti derinius ir po truputį gerinti sportinę formą – dar turime laiko. Į draugiškų rungtynių rezultatus šiuo metu nežiūrime, nes kol kas mums svarbiausia – pagerinti savo pačių žaidimą.