Įspūdingą puolantys šiauliečiai tiki savo potencialu: galime pakovoti dėl 4-5 vietos

„Betsafe-LKL“ turnyrinės lentelės viduryje – absoliuti sumaištis. Jei reguliarusis sezonas baigtųsi šiandien, 6 pergalių ir 7 pralaimėjimų balansas kažkam leistų atkrintamosiose startuoti su namų aikštelės pranašumu, o kažkam tai galėtų reikšti akistatą su Kauno „Žalgiriu“ ar Vilniaus „Rytu“.

Tokioje situacijoje atsidūrė ir „Šiauliai-Casino Admiral“ (5-7), esantys aštuntoje vietoje ir sužaidę vieneriomis rungtynėmis mažiau už daugelį komandų. Tiesa, panašu, kad dar gerokai per anksti laidoti ir žaidimą gerinančių Kėdainių „Nevėžio-Optibet“ ir Mažeikių „M Basket-Delamode“ šansus sujaukti aštuntuko gyvenimą.

Per savo karjerą nemažai matęs Šiaulių klubui atstovaujantis Tauras Jogėla kartą jau buvo atsidūręs panašioje padėtyje, kuomet krimto legionieriaus duoną Lenkijoje, Ščecino „King Wilki Morskie“ ekipoje.

„Tada irgi buvo panaši situacija – jei laimi, lieki vos ne ketvirtas, jeigu pralaimi – devinta vieta. Ir čia buvo prieš pat atkrintamąsias. Buvo labai įdomus sezono galas. Dabar čia viskas taip susiklostė jau nuo sezono pradžios. Įdomu, kaip čia viskas pasikeis po artimiausių rungtynių“, – svarstė 31-erių krepšininkas.

Kitas šiauliečių mačas – jau šeštadienio pavakarę. Į Šiaulius atvyksta Kęstučio Kemzūros treniruojama Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ ekipa, pastaruoju metu išgyvenusi ne vieną sukrėtimą – ankstyvą pasitraukimą iš Citadele KMT turnyro, suirutę komandos vadovybėje bei pralaimėjimą kauniečiams 61 tašku.

„Iš patirties galiu pasakyti, kai komandoje kažkokie dalykai išlenda į viešumą, tai turi įtakos, – tvirtino T. Jogėla. – Gal ir atmosfera kažkiek pakrinka, kažkas perdega. Tokie dalykai niekada nieko nepridės. O pokyčiai – taip, su Kemzūra jie turi daugiau patirties, tai duoda daugiau tvarkos ir matosi, kad žaidimas po truputį gerėja.“

Šiauliuose susitiks skirtingų filosofijų komandos. Rungtynių šeimininkai šiemet demonstruoja kosminį rezultatyvumą. Vidutiniškai per rungtynes jie pelno net 92,4 taško ir pagal šį rodiklį lenkia visas kitas lygos komandas. Pastarąjį kartą tiek „Žalgirį“, tiek „Rytą“ rezultatyvumu pranoko tie patys „Šiauliai“, tačiau tai vyko jau prieš 15 metų – 2009-2010 m. sezone, kuomet klubas paskutinį sykį pasipuošė lygos bronza.

Visgi yra ir kita medalio pusė – dar daugiau taškų, po 99, į Žydrūno Urbono auklėtinių krepšį suverčia varžovai. Tokia gynyba netenkina trenerių štabo, kuris mėgina įvesti tam tikrus pokyčius.

„Bandome, tikrai bandome, – teigė puolėjas. – Per treniruotes mūsų gynyba atrodo kitaip, gal labiau stengiamės. Per rungtynes mes duodame galbūt mažesnį kontakto lygį, nežinau.“

Uteniškiai kol kas atrodo priešingai – pagal pelnomus taškus (82,1) rikiuojasi paskutiniai, tačiau praleidžiamais taškais (84,4) nusileidžia tik praėjusio sezono prizininkams.

Šiaulių ir Utenos klubų akistatą šeštadienį nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir Go3., o rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su statistiškai geriausią karjeros sezoną „Betsafe-LKL“ žaidžiančiu T. Jogėla.

– Pastaruoju metu jūsų komanda išgyvena banguotą ir nelengvą laikotarpį. Galbūt sulig sausio 1-ąja pavyko persikrauti galvas, jei tokios smulkmenos ir gali kažkuo padėti?

– Pirmiausia, taip, žaidimas banguotas, nes pagrindinis faktorius – mūsų mini traumelės. Kai kam rimčiau, kaip kam silpniau. Kalbu apie pasuktas čiurnas mūsų. Jeigu neklystu, šiemet jau 6-7 kartus taip nutiko skirtingiems žmonėms. Vienas sugrįžta, kitas iškrenta, tokį dabar laikotarpį išgyvenam. Fizinio rengimo treneris mūsų labai akcentuoja tą, kai su juo dirbame rytais, daug dėmesio skiriame čiurnų, kojų stiprinimui.

– Praėjusį savaitgalį pralaimėjote Kėdainiuose, kur ypatingai nesusiklostė trečias kėlinys (10:23). Aišku, kėdainiečiai pastaruoju metu atrodo solidžiai, bet treneris Žydrūnas Urbonas vis tiek spaudos konferencijoje užsiminė apie blogiausią sezono mačą? Ar galima surasti kažkokių objektyvių pralaimėjimo priežasčių?

– Pirmiausia, nežaidė Saulius Kulvietis – pirmas faktorius. Gerai pradėjau rungtynes ir antrame kėlinyje čiurną pasukau. Gerai, kad buvo suteipuota, bet vis tiek jautėsi tas. Po ilgosios pertraukos žaidžiau kokiais 75-80 proc. savo galimybių. Kaip ir sakiau, tos čiurnos – kaip užburtas ratas mūsų rūbinėje dabar. Be to, Girardą visiškai paleidome – 7 iš 8 jo tritaškių.

– Jums pačiam teko žaisti ir „penktu“ numeriu.

– Žinokite, ne pirmą kartą jau čia. Praeitais metais pas Virginijų Šeškų teko small-ballą pažaisti su Mičovičiumi. Tai aš ketvirtu-penktu, tai jis, ir taip rotuodavome. Man nėra naujiena, manau, tas small-ballas labai pasiteisina, nes varžovai pradeda prie mūsų labiau taikytis.

– Jonavoje pernai irgi dažnai turėjote siaurą rotaciją, bet dabar komanda yra dar ir vyresnė. Galbūt tai jums nėra neįprasta?

– Taip, praeitais metais mes šešiese, septyniese, priklausydavo nuo dienos, kas daugiau minučių žaidžia, kam nesuskaus nugaros ar kojos ir taip toliau. Krūvis buvo turbūt didžiausias mano karjeroje. Tikrai per visą laiką, kiek žaidžiu, krepšinį, nebuvo didesnio krūvio, kaip pernai. Ne treniruočių atžvilgiu, bet rungtynėse, keliavome ir FIBA Europos taurėje, žaidėme. Tekdavo pakeliauti, skraidyti su persėdimais, nepatogios kelionės – šitie dalykai prisidėjo. Ir, aišku, normalu, kad kažkas atsitiks, kai tokie krūviai.

– Treneris po praėjusių rungtynių užsiminė, kad Isaiah Toddas palieka komandą. Ar jo jau nebėra su jumis?

– Ne, jis dar mūsų komandoje. Aš irgi tą tik iš trenerio girdėjau jo spaudos konferencijoje. O dabar daugiau kažko komentuoti, manau, negaliu.

– Įsibėgėjo antras ratas ir kol kas esate aštunti, bet situacija yra labai slidi – nuo ketvirtos vietos jus skiria pergalė, bet iš apačios į viršų stiebtis pradeda Kėdainių ir Mažeikių klubai. Ar pamenate panašų chaosą turnyrinėje lentelėje, kuomet galutinį išsidėstymą nuspėti yra be galo sunku?

– Taip, iš tikrųjų, labai įtempta situacija, tokia kaip ir mėsmalė gaunasi. Mes esame dar vienerioms rungtynėm mažiau sužaidę. Jeigu laimime, irgi galime pašokti aukščiau. Man primena, kai žaidžiau Lenkijoje pas Mindaugą Budzinauską. Tada irgi buvo panaši situacija – jei laimi, lieki vos ne ketvirtas, jeigu pralaimi – devinta vieta. Ir čia buvo prieš pat atkrintamąsias. Buvo labai įdomus sezono galas. Dabar čia viskas taip susiklostė jau nuo sezono pradžios. Įdomu, kaip čia viskas pasikeis po artimiausių rungtynių.

– Esant tokiai grūsčiai lentelėje, kaip būtų galima objektyviai įsivertinti savo galimybes?

– Jeigu visi sveiki būsime, tikrai galime pakovoti dėl 4-5 vietos. Manau, ir rytoj ta situacija pagerės, jei laimėsime. Šiokį tokį vaizdą jau turime, nes pirmas ratas baigėsi, komandos dar nėra pilnai susižaidusios, bet jau matosi stilius ir visi kiti dalykai.

– Citadele KMT jums nenuskilo su burtais. „Žalgiris“ išsivežė 19 taškų pranašumą ir dabar jau reikės stebuklo. Kiek apmaudu jums asmeniškai, kai dar nesate žaidęs finalo ketverte, o dar vienas šansas greičiausiai liks neišnaudotas?

– Treniruotės metu sužinojome, kad gavome „Žalgirį“, kad burtai ištraukti. Tiesiog visi nusišypsojome, pirmos nuotaikos buvo tokios. Taip, truputį gaila gal dėl to Citadele KMT formato, kad paskutinės dvejos rungtynės mums nieko nelėmė, per jas Uleckas gavo sunkesnę traumą, ta pati čiurna. Jaučiau, kad visi Citadele KMT bando prisisaugoti, šiemet tas formatas buvo įdomesnis.

– „Šiauliai-Casino Admiral“ demonstruoja įspūdingą rezultatyvumą (vid. 92,4 tšk.), kuriuo netgi lenkia „Žalgirį“ (92). Bet dar didesnis yra praleidžiamų taškų vidurkis, kuris siekia 99. Tai – kosminiai skaičiai, „Betsafe-LKL“ dar neturėjote rungtynių, kuomet jūs arba varžovai neperžengtų 90 taškų ribos. Kaip patys reaguojate į tokius skaičius?

– Pirmiausia, dar tokie skaičiai yra ir dėl to, nes žaidėme daug pratęsimų (įskaitant ir Citadele KMT, šiauliečiai žaidė 5 pratęsimus – LKL.lt). Mūsų gynyba, aišku, tikrai nėra geriausia, norėtųsi ją gerinti. Bet taip jau yra. Puolimas mums nėra kažkokia bėda, ten turime talentingų žaidėjų, kaip Gerry Blakesas ar Shaqas. Tų taškų susimetame, bet norėtųsi gal jų mažiau įmesti ir geriau susiginti. Tikrai nėra smagu po rungtynių matyti švieslentėje 95 ar 100 taškų ir daugiau. Bet, kaip ir minėjau, prie to prisideda ir pratęsimai, papildomi taškai taip susirenka.

– Ar treneris bando kažką keisti iš esmės?

– Bandome, tikrai bandome. Per treniruotes mūsų gynyba atrodo kitaip, gal labiau stengiamės. Per rungtynes mes duodame galbūt mažesnį kontakto lygį, nežinau. Bandome įvairiausius dalykus treniruočių metu, bet gerai – dar sezono antras ratas, viskas kaip ir aišku, bet dar bus ir daug pokyčių komandose. Tos dabartinės visų formos gali ir šoktelti aukštyn, ir leistis žemyn. Įdomus sezonas.

– Atidėjus komandinius reikalus į šoną, panašu, kad žaidimas pas trenerį Urboną jums abiem klostosi sėkmingai. Kaip įvertintumėte jūsų bendra darbą per tuos 4-5 mėnesius?

– Taip, tikrai įdomus, geras treneris. Kaip jis minėjo man, kai dar buvau Filipinuose, kad jis pats buvo panašaus stiliaus žaidėjas, kovotojas. Lengviau suprantame vienas kitą.

– Statistine prasme žaidžiate karjeros sezoną su 12,7 taško ir 14,9 naudingumo balo vidurkiais. Tarp visų žaidėjų esate 15-as, o tarp lietuvių – trečias. Amžius tikriausiai toks, kuomet patirtis jau duoda vaisių, o kūnas dar pajėgus atlaikyti fiziškumą ir krūvius. Panašiai sako ir „Bballytics“ platformos pažengusi statistika, rodanti jūsų svarbą komandai. Ar visi šie skaičiai iš tiesų atspindi realią jūsų savijautą ir situaciją, jog tai geriausias karjeros sezonas?

– Kad karjeros sezoną Lietuvoje, tai taip. 6,5 metų su pertrauka, kuomet buvau grįžęs pas Virginijų Šeškų į Prienus 2-3 mėnesiams, žaidžiau užsienyje. Per tuos metus tikrai turėjau ir geresnių sezonų statistiškai. Sunku pasakyti, iš tikrųjų, bet „Betsafe-LKL“ lygis šiai dienai yra tikrai aukštas. Pasikalbame ir rūbinėje, kad įdomus sezonas, visos komandos apylygės. Mums irgi buvo siurprizas, kad nuo tų Kėdainių, kurie pasistiprino, atsirovėme 20 taškų. Atėjo ir Kiltinavičius į Mažeikius, padarė kelis pakeitimus, vėl bus įdomu tą komandą stebėti.

Kad trečias iš lietuvių – šito nežinojau, net nepagalvojau. O šiaip močiutės minėjo, kad buvau 15-as, jos ten mane labai seka (juokiasi). Atvažiuoja iš Tauragės, taip pat mama, tėtis, daug palaikymo sulaukiu, nes čia tik 100 kilometrų.

– Skirkime dėmesio šio savaitgalio rungtynėms su „Uniclub Bet-Juventus“. Ar rungtynes pasitiksite pilnesnės sudėties nei Kėdainiuose?

– Saulius Kulvietis sugrįžta, jis tikrai mums daug padės. Šiaip visi esame sveiki, išskyrus Ulecką, kuris iškritęs ilgesniam laikui, jam turbūt dar reikės mėnesio. Judame į priekį, stengiamės viską taisyti. Ypatingai treneris dabar treniruočių ir rungtynių metu akcentuoja gynybą.

– Uteniškiai su nauju treneriu iš pradžių pagerino žaidimą „Betsafe-LKL“, bet vėliau iškrito iš Citadele KMT turnyro, patyrė suirutę komandos vadovybėje ir praėjusį savaitgalį sugėrė pralaimėjimą 61 taškų prieš „Žalgirį“. Ar tai yra geras laikas susitikti su šia komanda?

– Iš patirties galiu pasakyti, kai komandoje kažkokie dalykai išlenda į viešumą, tai turi įtakos. Gal ir atmosfera kažkiek pakrinka, kažkas perdega. Tokie dalykai niekada nieko nepridės. O pokyčiai – taip, su Kemzūra jie turi daugiau patirties, tai duoda daugiau tvarkos ir matosi, kad žaidimas po truputį gerėja. Bus įdomu.