"Teisėjo švilpukas" - dėmesys sprendimams dėl žingsnių ir vidurio linijos pažeidimo

Lietuvos krepšinio lyga, siekdama šviesti krepšinio visuomenę ir atidžiau sekti arbitrų darbą, vysto rubriką „Teisėjo švilpukas“ ir kiekvieną savaitę išskiria diskutuotinus momentus ir juos aiškina. Šį ketvirtadienį pateikiame keturis epizodus iš praėjusios „Betsafe–LKL“ savaitės.  

Prieš šį sezoną pasikeitė žingsnių taisyklė, taip pat atkreiptas didesnis dėmesys į nesportines pražangas, ypač jų vertinimą stabdant greitas atakas. Tokie epizodai šią savaitę pateko į rubriką „Teisėjo švilpukas“. Joje atrenkami diskusijų sulaukę epizodai iš „Betsafe–LKL“ rungtynių ir pateikiami tokių epizodų vertinimai.

Rungtynių teisėjų priimtus sprendimus aiškina ir komentarus pateikia LKL ekspertai – LKL teisėjų direktorius Algimantas Pavilonis ir Krepšinio teisėjų asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas.

1 momentas: fiksuojamas vidurio linijos pažeidimas („Žalgiris“ – „Neptūnas“)

„Žalgirio“ komanda valdo kamuolį savo puolimo zonoje, kai žaidėjas Nr. 10 (R. Seibutis) jį perima ir pagavęs kamuolį abiem rankomis (t. y. užvaldęs jį) meta į žaidėjo Nr. 20 (G. Masiulio) kojas, siekdamas, kad kamuolys patektų į užribį nuo varžovo. Tačiau kamuolys nurieda į „Žalgirio“ komandos gynybos zoną, kur jį pagauna žaidėjas Nr. 9 (B. Udrihas). 

„Žalgirio“ komanda jau buvo praradusi kamuolio valdymą, tad tai, kad kamuolys į jų gynybos zoną pateko tik paliestas, bet neužvaldytas „Žalgirio“ žaidėjo Nr. 20 ir čia jį sugavo „Žalgirio“ žaidėjas Nr. 9, nėra fiksuojamas kaip taisyklės „kamuolys grąžintas į gynybos zoną“ pažeidimas. Blogas teisėjų sprendimas fiksuoti taisyklės pažeidimą.

2 momentas: M. Kupšas sužingsniuoja ar ne? („Lietuvos rytas“ – „Juventus“)

Judėdamas žaidėjas Nr. 49 (M. Kupšas) pagauna jam perduodamą kamuolį dešiniąja koja liesdamas grindis.  Pagal naująją „žingsnių taisyklę“ atramine tampa kita (šiuo atveju – kairioji) žaidėjo koja. Šia koja remdamasis į grindis, M. Kupšas kelis kartus perstato dešinę koją ir tai yra leistinas judesys.

Prieš mesdamas į krepšį, žaidėjas kiek patraukia savo kairę (atraminę) koją, tuo formaliai pažeisdamas „žingsnių taisyklę“. Kadangi šis atraminės kojos patraukimas yra labai nedidelis ir tuo puolėjas neįgauna pranašumo prieš besiginantį žaidėją, tad arbitrai, nematydami ryškaus taisyklių pažeidimo, žingsnių nefiksuoja.

3 momentas: paprasta pražanga ar nesportinė? („Lietuvos rytas“ – „Juventus“)

Atkovojęs kamuolį „Lietuvos ryto“ žaidėjas Nr. 1 (B. Madgenas) pradeda greitą ataką. „Juventus“ gynėjas Nr. 11 (D. Pita) jį pasitinka aikštės viduryje ir stabdo, dešine ranka sulaikydamas už korpuso. Nematyti D. Pitos pastangų žaisti gynyboje ar galimybių pasiekti kamuolį, todėl toks kontaktas, stabdant greitą puolimą, vertintinas kaip nesportinė pražanga. Blogas teisėjų sprendimas skirti paprastą pražangą.

4 momentas: J. Baronas šoka su kamuoliu („Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“)

Judėdamas „Lietuvos ryto“ žaidėjas Nr. 20 (J. Baronas) pagauna jam perduodamą kamuolį dešine koja liesdamas grindis. Pagal naująją „Žingsnių taisyklę“ ši koja neskaitoma atramine, o atramine tampa kita (šiuo atveju – kairė) žaidėjo koja. Pagal minimą taisyklę žaidėjas, pakėlęs nuo grindų atraminę koją, negali jos vėl pastatyti ant grindų, neišleidęs iš rankų kamuolio.

Šiame epizode žaidėjas su kamuoliu rankose ne tik pakartotinai pastato atraminę koją ant grindų, bet ir dar kelis kartus perstato abi kojas. Tokiu būdu jis pasisuka veidu į aktyviai jį dengiantį varžovą Nr. 6 (A. Toupane‘ą) ir įgauna neteisėtą pranašumą. Blogas teisėjų sprendimas nefiksuoti žingsnių taisyklių pažeidimo.