Ž.Urbonas: "Jei išlaikytume R.Broadusą, kitą komandos dalį sudarytų vaikai"

Utenos „Juventus“ ekipa jau mėnesį laiko yra tarp tų, kurie bent kartą istorijoje yra iškovoję Lietuvos krepšinio lygos (LKL) medalius. Nors praėjus trisdešimčiai dienų po triumfo komanda jau neturi vyr. trenerio Dainiaus Adomaičio, kapitono Arvydo Šikšniaus, o įvairios priežastys neleido debiutuoti ULEB Europos taurės turnyre, klubo prezidentas Žydrūnas Urbonas nenusimena.

Uteniškiai aktyviai dairosi laisvųjų agentų rinkoje, sudarė kelias sutartis su naujais rėmėjais, o rudenį pirmą kartą istorijoje į Rytų Aukštaitijos sostinę atves FIBA Europos taurės turnyrą. „Norėtųsi atsipūsti, tačiau turime labai daug namų darbų, o laiko šią vasarą yra itin mažai“, – oficialiai klubo svetainei internete atsiduso Ž.Urbonas.

– Prėjusiame sezone komanda iškovojo daug skambių pergalių. Sezonas tikriausiai pranoko lūkesčius?

– Lūkesčiai buvo visada, nes kiekvieną sezoną tu nori iškovoti bronzos medalius. Bent jau kažkur giliai širdyje tikiesi. Visi treneriai per pastaruosius šešis sezonus deklaruodavo, kad kelia sau maksimalius tikslus ir nori iškovoti medalius. Buvo metų, kai prie medalių prieidavome iki labai arti, o buvo metų – kai likdavome tolėliau.

Šiais metais, kai pamatėme medalius ant savo krūtinių, tie lūkesčiai, be jokios abejonės, išsipildė. Svarbu ir tai, kad tai buvo metai, kai, turbūt, sunkiausiai buvo įmanoma iškovoti bronzos medalius. Prieš sezoną pirmos trys vietos jau buvo rezervuotos. Visų atkrintamųjų varžybų metų krepšinio ekspertai neabejojo, kad medaliai atiteks Klaipėdos klubui, tad juos iškovoti buvo ypatingai malonu.

– Šios pergalės klubui suteikė teisę dalyvauti Europos taurės turnyre. Po daug diskusijų, dvejonių ir svarstymų buvo pasirinktas ne ULEB, bet FIBA projektas. Kodėl?

– Kadangi anksčiau nebuvome Europos krepšinio virtuvėje, tai iš šios situacijos pasisėmėme nemažai patirties. Iš vienos pusės lyg ir viskas gerai, Europos krepšinis yra aukštumoje, tačiau iš kitos pusės supranti, kad tai yra tarsi politiniai žaidimai.

Taip, mes iškovojome teisę žaisti ULEB organizuojamame turnyre, bet jų reikalavimai buvo be proto aukšti tokiam miestui kaip Utena, turinčiam tokią areną. Tų reikalavimų praktiškai buvo neįmanoma įvykdyti per tokį trumpą laiką. Šiais metais čempionatas baigėsi birželio 10 dieną, todėl rekonstruoti areną iki 2500 sėdimų vietų mes turėjome du mėnesius.

Salei nebūtų užtekę vien teleskopinių tribūnų arenos galuose, kurias mes ir dabar planuojame pasigaminti FIBA organizuojamam turnyrui. Mums būtų reikėję statyti balkoną, o tai yra specifinis statinys pačioje arenoje, todėl būtų reikėję įvairiausių ekspertizių bei begalės kitų darbų. Neturėjome jokių galimybių spėti iki nustatyto termino. Tad vienas iš svarbiausių pasirinkimo motyvų buvo arena.

Žinoma, nemenką vaidmenį suvaidino ir finansai. Džiaugiamės, kad matydami mūsų laipsnišką darbą prisijungė keli nauji rėmėjai, tačiau ta finansinė našta dalyvaujant ULEB Europos taurės turnyre vis tiek būtų buvusi per daug didelė. Likti po sezono skolose tai nėra „Juventus“ kelias ir toks niekada nebus. Mes gyvenime ir gyvensime su tuo, ką turime. Kiek sugeneruojame lėšų į biudžetą, tiek jų ir išleidžiame. 

ULEB organizuojame Europos taurė yra prabangi. Aš kartais net nelabai suprantu, už ką. Be abejo, ten susirenka stiprios komandos, tačiau truputį per didelė to kaina. FIBA turnyro struktūra po truputį panašėja į UEFA sistemą. Už patekimą į kitą etapą tu gauni premiją, klubai neapkrauti neaiškiais mokesčiais. Mes naudojamės ta situacija, kad tarp lygų vyksta kažkokie nesklandumai ir vieni bando į savo gretas prisivilioti finansais. Mes juos skaičiuojame, todėl ir pasirinkome FIBA organizuojamą turnyrą.

– „Juventus“ klubui priėmus sprendimą buvo daug kalbų, kad tas turnyras bus BBL lygio, nebus gerų komandų. Ar jau galima daryti kažkokias išvadas, kokio lygio turnyras tai bus?

– Paraiškas komandos turi pateikti iki liepos 15 dienos, todėl matyt tik tada ir sužinosime, kas ten dalyvaus. Tačiau, kiek teko kalbėti su Lietuvos krepšinio federacijos atstovais, tai bus pakankamai aukšto lygio turnyras. Jokiu būdu ne BBL. Tikrai nenuvertinant „Šiaulių“, bet manau, kad tokio lygio komandų tame turnyre bus ne viena, ne dvi ir gal net ne dešimt. Teko girdėti, kad turnyre žada pasijungti stiprios Vokietijos, Izraelio komandos. Be to, BBL čempionate dalyvauja tik kelių šalių klubai, o čia bus Europos taurės turnyras.

– Kaip pats manote, kiek yra tiesos kalboms, kad „Juventus“ su savo pergalėmis šiek tiek pralenkė laiką ir Utenos galimybes?

– Visiškai surinku. Tas torto gabalas buvo tiks didelis, kad mes jį šiaip ne taip prarijome, tačiau jis vis tiek buvo ne mūsų jėgoms. Grįžtant atgal, arena neatitinka Europos klasės standartų, mūsų biudžetas Europos kontekste, ypač pavertus į eurus, atrodo gana slogiai. Aišku, džiaugiamės tuo, ką turime ir nesame visiški vargšai.

Manau, kad net istoriškai esame viena greičiausiai bronzos medalius iškovojusių LKL komandų. Žinoma, neskaitant Prienų. Mums tam prireikė tik šešių sezonų. „Šiauliai“ medalių siekė bene dešimtmetį, „Neptūnas“ vos ne du dešimtmečius. Yra klubų, kurie išvis dar nėra patekę į stipriausiųjų ketveriukę, o jau žaidžia daugybę metų. Taigi, šie darbai gal yra pasiekti šiek tiek anksčiau, nei mes planavome.

– Grįžkime prie kasdieninių rūpesčių. Jau oficialiai paskelbta, kad Dainius Adomaitis stojo prie „Neptūno“ vairo, Arvydas Šikšnius taip pat iškeliavo į Klaipėdą. Labai skaudžios šios netektys?

–Viešoje erdvėje girdisi šiek tiek neteisingi išsireiškimai: „netektys“, „praradimai“, „paleidote žaidėjus“... Reikia suvokti realybę – tai yra natūralus procesas. Baigėsi sezonas, baigėsi ir sutartys su žaidėjais bei treneriais. Jie nebėra „Juventus“ klubo dalis. Jie tampa laisvais agentais. Kadangi jie tokiais tapo, tai į juos pretenduoti gali ir Maskvos CSKA, ir Čikagos „Bulls“, ir Utenos „Juventus“, ir Klaipėdos „Neptūnas“. Jie rinkosi eiti ten, kur jiems pasiūlė geresnes sąlygas.

Aš džiaugiuosi, kad tie žmonės nors metus buvo Utenoje, kad mes sugebėjome juos čia pasikviesti. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti tokį kolektyvą, kuris mūsų miestui padėjo iškovoti visus titulus. 

Galiu jiems tik palinkėti sėkmės ir pasidžiaugti, kad „Juventus“ klubas tapo tramplinu pereiti į didesnius pinigus ir didesnius siekius. Šių žmonių kaina rinkoje išaugo tris-keturis kartus. Mes neturime jokių variantų tris-keturis kartus padidinti savo biudžetą. 

– Kokios galimybės komandoje išlaikyti Rashauną Broadusą, kurio kaina po praėjusio sezono taip pat gerokai išaugo?

– Jei jį nupirktume, tai kitą komandos dalį turėtų sudaryti vaikai, nes jo kaina dabar yra vos ne pusė mūsų klubo biudžeto. Vėlgi, smagu dėl to, ką jis nuveikė mūsų komandoje ir kaip išaugo jo vertė. Galiu taip pat tik pasidžiaugti, kad bent vieną sezoną jis buvo su mumis.

– Kaip dabar vyks darbas laisvųjų agentų rinkoje? Tikriausiai vėl viskas prasidės nuo trenerio?

– Galima postringauti apie visokias sistemas: kaip gerai, kai žaidėjai kartu lieka du ar keturis sezonus. Taip, tai yra gerai, bet vėl grįšiu prie tų pačių pinigų. Reikia turėti, ką tiems žaidėjams ar treneriams pasiūlyti. Mums tai yra neįmanoma. Mes galima taip pasirašyti jaunesnį ar ne taip įvertintą žaidėją. Tarkim, kaip Saulius Kulvietis. Prieš dvejus metus jis buvo tiesiog žaidėjas tarp daugelio, o dabar jis jau yra rinkos žaidėjas. Džiugu, kad mes pratęsėme su juo sutartį ir kitą sezoną jis tikrai bus su mumis.

Mes praėjusiais metais viską pradėjome nuo nulio ir įrodėme, kad galima pasiekti rezultatų. Komandoje buvo likę tik Kulvietis ir Edgaras Stanionis. Viską rinkome iš naujo ir turėjome geriausią sezoną klubo istorijoje. 
Nieko čia naujo ir nieko čia baisaus. Komanda bus renkama iš naujo. Aišku, pradėsime nuo trenerio, o toliau bursime žaidėjus. Nuo čia naujo, turime tokios patirties. Pirmą sezoną LKL pradėjome komandą burti rugsėjo 1 dieną, antrą sezoną – rugpjūčio 15 dieną. Pernai sutartį su treneriu sudarėme rugpjūčio 1 dieną. Visi šie sezonai mums buvo sėkmingi, tad ir toliau viską darysime ramiai bei apgalvotai.

– Prognozuojama, kad kitą sezoną LKL lygis bus labai aukštas. Ar nebijote, kad ilgai laukiant paprasčiausiai gali nebelikti pajėgių žaidėjų?

– Žaidėjų liks (juokiasi). Su tam tikrais žaidėjais, su jų agentais yra vedamos tam tikros kalbos, domimasi, ką jie galvoja, kokios jų kainos. Tiesiog metamos meškerės ir tas laimikis po truputį traukiamas. Viena žuvis nutrūksta, kitą ištrauki gerą, dar kitos, sezono pabaigoje, matai, kad išvis nereikėjo traukti. 

Ateinantį sezoną žaisime Europoje, jau yra žaidėjų, kurie norėtų save ten parodyti, todėl manau, kad ir vėl mūsų lauks įdomus sezonas.

–Pats esate laimėjęs nemažai LKL bronzos medalių būdamas žaidėju. Dabar jį iškovojote būdamas treneriu. Ar labai skiriasi jausmas po pergalės?

– Skiriasi. Kai laimėdavau žaisdamas, būdavo daugiau siautulio. Žinoma, tada buvau jaunesnis. Turėdavau daug energijos, todėl po pergalės norėdavosi iškrėsti kažką neįtikėtino. O dabar esi treneris ir į viską žiūri ramiau. Be abejo, buvo to džiaugsmo. Su Dainius gal truputėlį ir pakrykštavome kaip vaikai. Natūralu.

Be abejo, tas vidinis džiaugsmas buvo beprotiškai didelis vien dėl to, kad Utenai pirmą kartą atnešėme tokią pergalę. O dar tas sutikimas Utenoje... Dainius juokėsi, kad jaučiasi tarsi Eurolygą antrą kartą laimėjęs. Utenai šis laimėjimas prilygo tarsi pergalei Eurolygoje.