"Vyčio" treneris E.Kučiauskas: visas rungtynes kūrėmės, bet taip ir neužsikūrėme

Po Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalo rungtynių pabaigos sirenos Šakių „Vyčio“ treneris Erikas Kučiauskas nulenkė galvą varžovams – šįsyk jie buvo geresni.

Jonavos arenoje vykusiame lemiamame sezono mače Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ klubas šakiškius įveikė 77:69.

Nors būtent „Vytis“ reguliariajame sezone Marijampolės komandą aplenkė dviem pergalėmis, šie atsigriebė svarbiausiu metu.

„Visas finalo rungtynes kūrėmės, bet taip ir neužsikūrėme. Nežaidėme aštriai, visi mūsų prabėgimai buvo labai toli nuo varžovų. Tas mus išmušė iš vėžių.

Šiaip žaidėme apylygiai, bet vaikinams pirmoje mačo pusėje turėjau imti dvi minutės pertraukėlės – mes įpusėjus kėliniui neturėjome nė vienos pražangos, o varžovai turėjo keturias ir to neišnaudojome.

Vis tiek žaidėme per tritaškius, gal mūsų žaidėjai bandė žaisti lengvesniu keliu“, – po mačo kalbėjo Kučiauskas.

– Ketvirtajame kėlinyje deficitą buvote beveik panaikinę. Kodėl nepavyko rimčiau kabintis į pergalę?
– Koją kišo neatkovoti kamuoliai, varžovų metimai paskutinėmis atakos sekundėmis. Pavyzdžiui, vienas varžovas tarp trijų mūsiškių nusiima kamuolį... Tokie dalykai kerta psichologiškai. Varžovą vytis visada sunkiau, nei pirmauti ir išlaikyti rezultatą.

Mums būtų reikėję kelių sėkmingų epizodų ir viskas būtų gerai. Pats esu žaidęs krepšinį ir žinau, kad kai neįmeti vieno kito metimo, bet kažkas iš komandos suranda savyje jėgų, noras kovoti vėl pakyla. Mums to momento pritrūko. 

– Aurimas Urbonas į jūsų krepšį įmetė 22 taškus. Kas nepavyko ginantis prieš jį?
– Mūsų vaikinai viską žinojo, jiems viskas buvo pasakyta, bet vis tiek žaidėme ne taip, kaip reikia. Pirmasis A. Urbono tritaškis iš viso buvo neaiškus, nesugebėjome susikeisti.

Dar vakar akcentavome, kad A. Urbonu treneris pasitiki ir jis gali įmesti lemiamą metimą. Jei jis pataiko porą metimų ir pajaučia žaidimą, būna labai sunku. Taip ir įvyko. 

Matyt, mūsų žaidėjų ausis visa informacija pasiekė, bet nesugebėjome jos įsisąmoninti, gal ir ta įtampa veikė. Kai kurios mūsų klaidos tiesiog varė į neviltį ir pats galvojau, kaip čia kas vyksta. 

– Kaip apskritai įvertintumėte šį sezoną?
– Yra apmaudas dėl finalo. Jeigu būtume vykdę tą, ką buvome sutarę, rungtynės būtų buvusios apylygės. Bet nieko negaliu sakyti, vyrai kovojo, vienu metu buvome prisiviję varžovus. Marijus Užupis žaidė su nuskausminamaisiais, Šarūnas Vingelis vakar susižeidė čiurną. Žaidėjai nebuvo statistais ir kovojo, bet to nepakako. Būtume laimėję, būtų puiku, bet, aišku, ir antroji vieta nėra kažkoks krachas.