"Žalgirio" sėkmės receptas: Šaro magija rūbinėje ar tempo neatlaikantys varžovai?

Aukštesnę pavarą trečiojo kėlinio pabaigoje įjungęs ir spurtą 19:6 surengęs Kauno „Žalgiris“ nurūko nuo Vilniaus „Ryto“ ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo seriją pradėjo pergalingai. Pakeiskite sostinės klubo pavadinimą Alytaus „Dzūkijos“ arba Panevėžio „Lietkabelio“ vardais ir gausite bet kurio kito žalgiriečių mačo LKL atkrintamosiose aprašymą.

Šalies čempionų spurtai po ilgosios pertraukos turėtų kaip reikiant varyti į neviltį jų varžovus, mat tai kartojasi rungtynės po rungtynių.

Atrodo, lyg šiemet į Eurolygos ketvirtfinalį patekusi komanda „žaidžia“ su savo varžovais. Jie dukart per penkerias atkrintamųjų rungtynes pralaimėjo pirmuosius kėlinius ir net tris sykius nusileido varžovams antruosiuose, o po pirmųjų dviejų ketvirčių prieš „Dzūkiją“, „Lietkabelį“ ir „Rytą“ vidutiniškai turėjo vos 4,2 taško pranašumą.

Vis dėlto sugrįžę iš rūbinės ir neabejotinai gavę šūsnį Šarūno Jasikevičiaus pamokslų ir patarimų žalgiriečiai tarsi atgimsta ir visus varžovus tiesiog nušluoja nuo žemės paviršiaus.

Itin įspūdingai „Žalgiris“ žaidžia trečiuosiuose kėliniuose, kuriuos LKL atkrintamosiose laimi net 8,4 taško skirtumu. Net tris sykius kauniečiai varžovus iškart po pertraukos parblokšdavo dviženkliu skirtumu ir tik „Lietkabeliui“ antrosiose pusfinalio rungtynėse ir „Rytui“ pirmajame finalo susitikime pavyko bent kiek sutramdyti riaumojantį žaliąjį žvėrį.

Ketvirtuosiuose kėliniuose „Žalgiris“ kiek aprimsta ir netgi renka mažiausiai taškų iš visų ketvirčių (vid. 19,2), tačiau sutankinę gynybą ir nuvarginę varžovus šalies čempionai į savąjį krepšį praleidžia vos po 13 taškų ir prie savo persvaros prideda dar vidutiniškai po 6,2 taško.

Tai reiškia, kad, per pirmąsias rungtynių puses susikraudami vos kiek daugiau nei 4 taškų pranašumą, po ilgųjų pertraukų žalgiriečiai varžovus nušluoja 14,6 taško skirtumu, taip susikraudami kone 20 taškų pranašumą ir įtvirtindami savo pergales.

Prie to, kad „Žalgiris“ antroje rungtynių pusėje ima triuškinti varžovus, prisideda ne tik Šaro nurodymai per pertrauką, bet ir gerokai kitas LKL komandas lenkiančios čempionų rotacijos galimybės.

Jei dauguma šalies komandų, tarp jų ir „Rytas“, lemiamose kovose remiasi vos 7–8 žaidėjais, tai „Žalgirio“ treneriai į aikštę drąsiai meta bent 11 praktiškai lygiaverčių žaidėjų.

Atkrintamosiose, kaip ir viso sezono metu, visi šie 11 žaidėjų ant parketo praleidžia po dviženklį minučių skaičių, o tik trys iš jų – Edgaras Ulanovas (21,2 min.), Marius Grigonis (21,3 min.) ir Artūras Milaknis (22,3 min.) – aikštėje laksto bent po 20 min. Tiesa, pastarasis dėl traumos praleido ketvirtfinalio seriją prieš „Dzūkiją“, tad kituose etapuose Šaras galimai specialiai snaiperį ilgiau laikė aikštėje, kad šis susigrąžintų prarastą žaidybinį ritmą.

Net ir naudingiausiai „Žalgirio“ gretose žaidžiantis ir po 17 naudingumo balų renkantis Brandonas Daviesas nerungtyniauja ilgai – jis ant parketo praleidžia viso labo po 16,4 min.

Tiesa, kauniečių rotacija finale kiek apretėjo, kai traumą patyrė Paulius Jankūnas, bet net ir be kapitono „Žalgiris“ turi 10 lygiaverčių ir grėsmę „Rytui“ keliančių žaidėjų, prie kurių kartais dar prisijungia ir Šaro į aikštę išleidžiamas Rokas Jokubaitis.

Turint omenyje tai, kad Dainius Adomaitis šio vakaro antrosiose finalo rungtynėse veikiausiai negalės remtis net dviem gynėjais – Mindaugu Girdžiūnu ir D. J. Seeley, o „Ryto“ rotacijoje iš aštuonių stabiliai rungtyniaujančių žaidėjų liks vos šeši, „Žalgirio“ ilgesnio suolo pranašumas įgauna tik dar didesnę reikšmę.

Tad nenustebkite, jei daugiau jėgų išsaugoję kauniečiai ir vėl ims tolti po ilgosios pertraukos, kai vienodo tempo nesugebėję išlaikyti jų varžovai ims stigti jėgų ir apleis per pirmąją rungtynių pusę išsikovotas savo pozicijas.