"Žalgiriui" padėti vis dar norintis Jasikevičius – apie Blaževičiaus situaciją, žalias kojines ir dėmesį Ispanijoje

Šarūnas Jasikevičius prisiminė pergalės skonį „Žalgirio“ arenoje, tačiau Kauno „Žalgirio“ sirgalių ji nenudžiugino – krepšinio specialistas atvedė „Barcelona“ į nelengvą pergalę (73:62).

„Barcelona“ komanda ne kartą buvo įgijusi dviženklę persvarą, tačiau „Žalgiriui“ vis pavykdavo išlipti iš duobės ir grįžti į rungtynes dėl pergalės, rašo LRT.lt.

Š. Jasikevičius žalgiriečius baudė gynybos spąstais – Martino Schillerio auklėtiniai savo pirmąjį tritaškį pataikė ketvirtajame kėlinyje, o iš viso įmesti leido tik 62 taškus.

Po rungtynių su Lietuvos žiniasklaida bendravęs Š. Jasikevičius pažymėjo puikų auklėtinių žaidimą gynyboje, nors pasigedo užtikrintumo puolime.

– Treneri, kaip buvo sunku valdyti emocijas pamačius vaizdo įrašą kube?

– Jūs jau klausėte apie sirgalius, tai labai gerai, kad jų nebuvo, nes čia neatvažiuoji tam, jog tau paplotų ar padėkotų. Atvažiuoji tam, kad laimėtum. Tikrai, jeigu be fanų buvo tokios emocijos, tai su jais būtų buvę tikrai žymiai blogiau.

Aišku, prie tokio žaidimo su fanais mums būtų dar sunkiau, dar daugiau problemų su rungtynėmis. Šiuo klausimu – gerai. Po dviejų pralaimėjimų mūsų sprendimuose atsirado nervingumas, bet tokiose situacijose ir reikia rungtynes ištraukti su charakteriu ir fiziškumu. Dabar vėl iš naujo mums reikia gerinti formą. Nebus taip, kad vėl mėnesį taip gerai žaisime. Vėl turime gerinti žaidimą ir sugrįžti į lygį, kuriame buvome prieš savaitę.

– Ar prieš Marių Grigonį buvote numatęs specialų planą?

Marius šiai dienai yra akcentas numeris vienas. Jie ruošiasi, mes ruošiamės. Atlikome didelį darbą dar prieš Mariui gaunant kamuolį, jam neleidžiant pagauti pagreitį. „Žalgiris“ žaidžia labai greitą pozicinį žaidimą su daug vadinamųjų „megztukų“. Kai jie pagauna greitį, paskui sunku juos sugaudyti ir numušti jų greitį. Manau, kad mes tą kažkiek padarėme. Šioje pozicijoje mes turime Hangą ir Abrinesą. Jie ne kartą įrodė, kad gali stabdyti tokius žaidėjus kaip Marių.

– Kaip smagu matyti tokį žaidimą demonstruojantį Roką Jokubaitį?

– Žiauriai smagu. Jis pas mus („Žalgiryje“) žaidžia jau nuo 15-16 metų. Tas atsidavimas, noras, maksimumas kiekvienoje treniruotėje. Kaip Tomas Masiulis jam pernai sakydavo, tu tik Rokai nepasikeisk. Rokas visada viską daro 100 procentų. Svarbiausia, kad jis nepasikeistų. Žmogus turi gerą galvą ant pečių.

– Ką po rungtynių sakėte Marekui Blaževičiui, žinant jo situaciją?

– Apie tą situaciją (žaidėjo atvykimą į „Žalgirį“ dar nepasitraukus Šarui – LRT.lt) mes šnekėjome. Jis žinojo, kad taip gali būti. Kažkiek šitoje situacijoje aš pats jaučiuosi blogai. Nieko aš blogo nepadariau, bet gaila. Svarbiausia, kad jis nepalūžtų. Marekas yra panašus į Roką – yra žymiai vyresnis galvoje nei rodo data pase. Manau, kad jis tikrai nepalūš.

Šnekėdamas su Pauliumi Motiejūnu supratau, kad „Žalgiris“ gruodį turi daug rungtynių ir Mareko dar reikės. Manau, kad jis yra vienas iš tų, kuris turi tvirtą galvą ant pečių, tvirtą talentą ir eis į priekį. Aš esu laimingas, kad jis atėjo į „Žalgirį“, kad ir kaip jam šiai dienai būtų sunku.

– Ar Ispanijoje po pralaimėjimų jaučiate didesnį spaudimą nei Lietuvoje?

– Dirbu futbolo klube. Po kiekvienų ACB lygos rungtynių sėdi nulis žurnalistų, niekas nerašo straipsnių apie kiekvieną mano keitimą, aprėkimą, keiksmažodį. Aš tikrai žinojau, kad jūsų pasiilgsiu. Lietuvos krepšinio varomoji jėga ir yra dėmesys krepšiniui. Mes turime pripažinti, kad aš gyvenu futbolo mieste, dirbu futbolo šalyje ir futbolo klube.

– Kokios buvo mintys, kai sezono pradžioje „Žalgiris“ pirmavo Eurolygoje ir lenkė „Barceloną“?

– Visiškai neįdomu. „Žalgiryje“ visada sakydavau, kad pirmoje sezono pusėje nėra ko žiūrėti į lentelę. Ji nereiškia absoliučiai nieko. Dar nesvarbiau yra žiūrėti į lentelę šiuo pandemijos laikotarpiu, kadangi daug ką lemia sėkmė – tavo komanda gali susirgti, gali varžovas, tada bus nukeltos rungtynės. Manau, kad lentelė šiuo metu visai nieko nelemia. Taip, kad man ta lentelė sezono pradžioje nieko nereiškė. Kaip ir visada sakiau, viščiukus „Žalgiryje“ skaičiuosime gegužės gale.

– Kaip vertinate „Žalgirio“ naujokus. Ar kai kurie jų buvo kviesti jūsų?

– Rubitą mes sąraše turėjome prieš dvejus metus, bet jis tada nusprendė eiti į „Olympiakos“. Man Rubitas žiauriai patiko. Kas liečia Lauvergne`ą – kada mes galėjome pasirašyti žaidėją su NBA patirtimi iš tokio klubo kaip „Fenerbahče“? Kaip ir jau pabrėžiau, man „Žalgirio“ sudėtis yra labai gera. Su Garino čia galėjo būti visiškas kosmosas.

Mes niekada neturėjome komandoje keturių protų – sugrįžo Grigonis, Jokubaitis, Lekavičius, Walkupas, o dar prisidėjo Vasturia, kuris, mano manymu, tikrai gali kurti žaidimą. Aišku, mes žinome, kokie yra sunkūs pirmi metai ir kaip sunku įžengti į Eurolygą iš mažesnių lygų. Bet jis žaidžia daug ir tikrai eis į priekį.

Mes niekada neturėjome tokių dalykų, kad į tokią poziciją ateitų tokie veteranai. Dar komandoje liko ir Nigelas, o visada sakydavome, kad antrą sezoną bus geriau. Taip, kad „Žalgiris“ turi visas galimybes žaisti ir būti dar geresnėse pozicijose.

– Ar rungtynių metu girdėjote iš VIP ložės rėkiantį Paulių Motiejūną?

– Tai dabar viskas girdisi. Dabar ir rungtynėms ruoštis lengviau, nes girdisi, koks derinys bus, nes be fanų nėra garso ir to neina nuslėpti.

Na, o Paulius, ko gero, visų pirma yra fanas, o tada prezidentas.

– Rungtynėse komandos padarė daugiau klaidų nei rezultatyvių perdavimų. Ar žinojimas vienas apie kitą čia kažką darė?

– Ne, mes lygioje vietoje prarasdavome kamuolius. Nubraižai derinį, o žaidėjas negali atsirasti toje vietoje, kur jam parodyta. Turime aukščiausio lygio žaidėjus, negalime taip žaisti. Gal atsirado kažkoks nervingumas, ta kelionė... Imam tą pergalę ir einam toliau gerinti žaidimą.

– Kaip skiriasi žaidimo gerinimo procesas „Barcoje“ ir „Žalgiryje“?

– Tas pats. Aš juk tas pats žmogus, mano frazės tos pačios. Visi mes esame tokie patys žmonės. Per du mėnesius nepasikeis nei kiti žmonės, nei aš. Aš stengiuosi jiems padėti, gal esu toks žmogus, kuris viską sako agresyviau. Bet esu koks esu.

– Tarp jūsų ir Martino Schillerio įvyko pokalbis.

– Aš jam tik palinkėjau didžiausios sėkmės, sveikatos. Kiekvienas treneris linki to paties. Jam pasirašius kontraktą, aš su juo susisiekiau ir pasakiau, kad nebijotų man skambinti. Vasarą turėjome smagų pokalbį su juo. Čia mano komanda – kaip tik galėsiu, taip padėsiu.

– Kokio patarimo jam labiausiai reikėjo?

– Buvo toks daugiau iš pagarbos skambutis, kad tik žalgiriukui būtų geriau. Jeigu jis norės, žino, kad gali skambinti. Žinau, kad neskambins, bet aš labai dzedas.