A.Djordjevičius jau žino, kas bus geriausias čempionato žaidėjas

Trūko dar kelių fantastiškų Nicolas Batumo tritaškių, ir lietuviams iki skausmo pažįstamas Aleksandras Djordjevičius vėl būtų stojęs prieš Lietuvos rinktinę. Bet „Ereliai“ nuskrido į finalą, palikę prancūzus galynėtis su Jono Kazlausko kariauna dėl bronzos medalių, o kartu su jais – ir prie Serbijos rinktinės vairalazdės šiemet debiutavęs legendinis krepšininkas.

Trenerio darbo patirties beveik neturintis A. Djordjevičius padarė tai, kas nepavyko nė vienam gerbiamiausių Europos strategų Dušanui Ivkovičiui.

Pasaulio čempionato pusfinalyje 90:85 Prancūzijos ekipą pranokę serbai aukščiausio rango krepšinio varžybų medalius užsitikrino po penkerių metų pertraukos.

„Ereliai“, kaip tėvynėje vadinama Serbijos nacionalinė komanda, prieš kelionę į Ispaniją nebuvo priskiriami prie ryškiausių favoritų, nors jų sudėtyje netrūko pripažintų ar kylančių Senojo žemyno žvaigždžių – vienos giliausias tradicijas turinčių krepšinio mokyklų reputaciją buvo užteršę pastarųjų metų nusivylimai.

Nieko gero nežadėjo ir pirmas planetos pirmenybių etapas: A grupėje A. Djordjevičiaus auklėtiniai laimėjo tik dvejas rungtynes iš penkerių ir užėmė ketvirtą vietą. Bet paskui sekė trys pergalės paeiliui prieš Graikiją, Braziliją ir Prancūziją, ir atgijusių serbų akiratyje beliko vieninteliai pasaulio čempionai amerikiečiai.

Bet A. Djordjevičiui nė kiek nekeista dėl tokio permainingo pasirodymo.

„Nesuprantu, kodėl grupės varžybos turėtų būti vertinamos kaip labai svarbios. Mes norime laimėti visas rungtynes, bet juk dar yra ir atkrintamos varžybos. O pirmo etapo metu mes net negalėjome normaliai treniruotis, nes žaisdavome trečią valandą dienos. Kai rungtynės vyksta tokiu metu, neįmanoma normaliai ruoštis. Be to, prieš turnyrą kurį laiką sportuoti negalėjo Milošas Teodosičius ir Nenadas Krstičius. Pastarasis labai išgyveno ir norėjo kuo greičiau grįžti į aikštę. Būtumėte matę, kaip jis išsižiojo, kai aš jam tiesiai pasakiau: Nenadai, man tavęs reikės tik nuo rugsėjo 7 dienos (aštuntfinalio – DELFI). Bet tokia yra realybė“, – aiškino 47-erių specialistas.

Už pergalę pusfinalyje jis dėkojo ir lemiamame ketvirtyje imtis iniciatyvos nepabijojusiam Bogdanui Bogdanovičiui, ir Nemanjai Bjelicai, ir tam pačiam N. Krstičiui. Bet labiausiai – komandos puolimo lyderiui M. Teodosičiui.

„Šiuo metu Milošas yra geriausias pasaulio čempionato žaidėjas. Dėl to nėra jokių abejonių. Jis sužaidė neįtikėtinai. Mane džiugina ir tai, kad tarp mūsų yra ryšys. Svarbu, kad Milošas yra ne tik puikus krepšininkas, bet ir puikus žmogus. Aš jam bandau išaiškinti, kad viskas, ką jis skleidžia aplink save, kiekvienas jo judesys ir veido grimasa turi būti pozityvūs, nes jis yra šios grupės lyderis“, – dėstė A. Djordjevičius.

Kadaise jis pateko į krepšinio istoriją, 1995-ų Europos čempionato finale subombardavęs lietuvių krepšį 41 tašku. Sunku tikėtis, kad tą patį amerikiečiams pajėgtų padaryti trenerio numylėtinis M. Teodosičius. Bet A. Djordjevičius tiki, jog dabartinio jo komandos pasiekimo pakanka konstatuoti, kad Serbija sugrįžo tarp pasaulio krepšinio elito.