A. Guoga: nesiruošiu daryti jokios įtakos trenerių sprendimams (INTERVIU)

Praėjo mėnuo, kuomet Vilniaus „Lietuvos rytas“ turi naują savininką. Klubo valdymą į savo rankas perėmė verslininkas, Europos Parlamento narys Antanas Guoga.

Atvykęs į sostinės ekipą 43-ejų metų verslininkas rado sudėtingą situaciją – silpnus rezultatus aikštelėje rodančią ir rasizmo skandalo sudrebintą komandą bei net 3 mln. eurų skolų šleifą.

Guoga ėmėsi aiškių ir tikslių permainų. Naujasis „Lietuvos ryto“ savininkas į klubą pritraukė Liną Kleizą, buvęs rinktinės krepšininkas tapo vienu iš klubo dalininkų bei viceprezidentu.

Klubo direktoriumi paskirtas Darius Gudelis, komandos administraciją taip pat pildo nauji žmonės. Kaip teigia pats Guoga, komandos valdymą stengiasi statyti aplink krepšinį mylinčiais ir „Lietuvos rytu“ tikinčiais žmonėmis.

– Antanai, viena aktualiausių paskutinių dienų  krepšinio pasaulio temų Lietuvoje – Vilniaus „Lietuvos ryto“ savininkų pasikeitimas. Papasakokite plačiau, kaip tai įvyko ir ar ilgai vyko derybos su buvusiu pagrindiniu savininku G.Vainausku dėl klubo dalių perleidimo?
– Norėčiau pastebėti, jog žodžio „savininkai“ šioje komandoje stengiuosi nevartoti. Manau, kad „Lietuvos rytas“ priklauso mums visiems, juk ir didžiausia klubo rėmėja yra Vilniaus miesto savivaldybė.

Komanda, kuri gali tapti LKL čempionė, kovoti dėl patekimo į Eurolygą – sena mano svajonė, kuri anksčiau ar vėliau turėjo išsipildyti. Kelerius pastarųjų metų komandai sekėsi blogai, Vilniuje krepšinio populiarumas krito. Manau, jog buvęs prezidentas Gedvydas Vainauskas tikrai stengėsi, tačiau daug nesėkmingų aplinkybių susidėjo į vieną vietą. Derybos buvo itin greitos ir užtruko vos keletą dienų, o daugelis informacijos perdavimo būdų buvo paremta tiesiog pasitikėjimu.

– Pirmoji euforijos banga tapus „Lietuvos ryto“ dalininku jau praeityje. Ką radote klube?
– Radau daug komanda tikinčių žmonių, kurie pasiilgo pergalių. Žinoma, radome ir skolų, beveik prarastą areną, sutryptą klubo vardą bei visiškai nevaldomą finansinę situaciją. Krepšininkai buvo negavę paskutinių dviejų atlyginimų, tačiau galiu visus nuraminti, jog šie įsiskolinimai jau yra padengti, o klubas šiuo metu yra stabilus. Jeigu nebūtume laiku suskubę, galbūt, šiandien klubo egzistavimui būtų iškilęs rimtas pavojus. Šiandien „Lietuvos ryto“ skolos siekia tris milijonus eurų, tačiau ruošiame skolų grąžinimo planą, deramės su kreditoriais. Manau, jog 15 proc. šios skolos mums pavyks likviduoti jau ateinančiais metais.

– Jūs ir anksčiau turėjote projektų susijusių su krepšiniu: Vilniaus „Sakalai“, Prienų „Tonybet“, Trakų „Tonyresort“. Visi jie prasidėdavo skambiai, tačiau ilgai juose neužsibūdavote. Ar taip nenutiks su „Lietuvos rytu“?
– Kiekviena iš šių paramų turi savo istoriją. Vilniaus „Sakalų” atveju nenorėčiau komentuoti plačiau, tačiau savo pažadus jiems išpildžiau. Deja, tačiau Lietuvos krepšinis į rėmėją vis dar dažnai žiūri kaip į tą, kurį galima „nurengti“, nieko jam neduoti ir valgyti iš jo kišenės. Manau, jog profesionalus krepšinio klubas gali gyventi tik turėdamas sistemą, ilgalaikę strategiją, stiprią administracinę komandą. Deja, tačiau Prienų ir Trakų ekipos nors ir laimėjo viską, ką jos galėjo laimėti būdamos krepšinio komandomis, tačiau tapti krepšinio klubais joms nepavyko. Tai klubai, kurie yra ar buvo vedami didelių norų, entuziazmo, užsispyrimo, tačiau, jie buvo nesistemingi. Mane žavi tokie žmonės kaip Virginijus Šeškus, kurie krepšiniui paaukoja visą savo gyvenimą, atiduoda viską ką gali dėl pergalės jausmo, labai norėčiau, jog „Lietuvos ryte“ atsirastų kuo daugiau krepšinių sergančių žmonių. Būtent dėl šios priežasties „Lietuvos rytas“ šiuo metu neskuba su greitų sprendimų priėmimu, nuosekliai dirbame ties dalininkų struktūra ir jos dydžiu, valdybos bei administracijos suformavimu.

Nežinau, kas ir kodėl suformavo nuomonę, jog aš nesu niekam padėjęs. Aš bei mano valdomos įmonės ilgą laiką rėmė Lietuvos krepšinio federaciją, Kauno „Žalgirį“ bei kitus. Galbūt kiek gaila, jog visi tai pamiršta itin greitai.

Visiems fanams ir visai Lietuvai galiu pažadėti, jog „Lietuvos rytu“ rūpinsiuosi labai atsakingai ir iš visos širdies.

– Ar jau yra numatytas klubo biudžeto dydis artėjančiam sezonui?
– Klubo biudžetas tikrai nebus mažesnis nei praėjusį sezoną, jis didės. Tačiau turime išsivaduoti nuo mus smaugiančių skolų, todėl viena iš jo dalių bus nukreipta būtent ten.

Šiuo metu asmeniškai intensyviai dirbu su keliomis tarptautinėmis įmonėmis, kurios yra susidomėjusios „Lietuvos ryto“ klubu, tikiuosi, jog greitai baigsime derybas ir galėsime pristatyti pirmuosius darbo vaisius. Kalbant apie rėmėjus Lietuvoje – turime įtikinti lietuvišką verslą, jog mes tampame kitokie, tam taip pat reikia laiko, o tuo rūpinsis nauja marketingo komanda.

– Kiek lėšų jau investavote į klubą ir kiek planuojate skirti ateinančio sezono metu?
– Pirmosios investicijos buvo skirtos klubo finansiniam stabilumui atstatyti,  įsiskolinimų žaidėjams padengimui. Dėl tolimesnių investicijų tikslių skaičių dar nežinome, tačiau parama klubui gali siekti ir 1 milijoną eurų.

– Tapęs „Lietuvos ryto“ dalininku skelbėte, jog ekipa kovos su „Žalgiriu“ ir taps LKL čempionais. Ar manote, jog tai realu padaryti jau artėjantį sezoną?
– Apie tai kalbėti kiek anksti. Nesu krepšinio vadybos profesionalas, todėl prie komandos prisijungti pakvietėme ir Liną Kleizą. Lino ir vyriausiojo trenerio Rimo Kurtinaičio užduotis yra surinkti komandą, kuri galėtų kovoti su visais varžovais ir dėl kurios žiūrovams nebūtų gėda. Tai mūsų pirmasis sportinis tikslas. Pradėsime nuo apačios, nuo jaunųjų žaidėjų pritraukimo ir ugdymo. Laimėti per vieną dieną sunku, o tai ką turi Kauno „Žalgiris“ šiandien, buvo kurta daugybę metų, priešingai nei Vilniuje, kuriame kelerius pastarųjų metų buvo griaunama ar stovima vietoje. Reikės laiko, kantrybės ir lašelio mano sėkmės, kurią jau padovanojau Prienams bei Lietuvos rinktinei (šypsosi).

– Minėjote, jog klubo tikslas žaisti Eurolygos varžybose. Kiek tai yra realu?
– Klubo direktorius Darius Gudelis kalbėsis apie tai su Eurolyga. Turime savo namų darbus, iš pradžių turime parodyti pilną areną, stabilų biudžetą bei veiklą, o tik tuomet bandysime atidaryti Eurolygos duris. Jeigu jie neįsileis, tuomet lįsime per kaminą (juokiasi).

– Ar Rimas Kurtinaitis turi visiška laisvę komplektuojant ekipą ir ar šis strategas patenka į ilgalaikę klubo viziją?
– Rimas dirba kartu su Linu, aš nedarau įtakos jų sprendimams. Aš tikrai nesiruošiu ant lentos su kreida braižyti minučių, kiek kuris žaidėjas turi žaisti ar kada išbėgti į aikštelę (šypsosi). Taip, šis treneris patenka į mūsų ilgalaikę viziją. Mes tikime juo, o jis tiki mumis.

– Koki įspūdį Jums palieka bendradarbiavimas su Linu Kleiza?
– Linas buvo vienas pirmųjų žmonių, kurie mane pasveikino atėjus į „Lietuvos rytą“. Esame seni draugai, labai džiaugiuosi, kad žengsime koją kojon link pergalės. Linas, kaip ir aš, nekenčia pralaimėjimų bei dievina pergales. Neabejoju, kad su juo mums pavyks laimėti. Jis užsivedęs, dirba, stebi mūsų jaunimo programos grupę, derisi su naujais žaidėjais. Aš stengiuosi į tai nesikišti.

– Dar nesenai Lietuvoje nuskambėjo skandalas Liberalų partijoje, kurios narys buvote ir Jūs. Kaip Jums sekasi bendrauti su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, koks yra jo požiūris į Vilniaus klubą?
– Ačiū Vilniaus merui, jog patikėjo manimi ir mano ketinimais. Nuolatos pabrėžiame, jog ši komanda yra vilniečių. Tokia ir bus, ir tai yra mero išsakyti žodžiai. Turime puikų merą, jis kasdien domisi klubo veikla ir nuveiktais darbais. Mūsų santykius galėčiau apibūdinti vienu žodžiu – puikūs.

– Kokius artimiausius klubo darbus matote?
– Komanda aktyviai dirba. Ruošiame strategiją, klubo vardo viešinimą. Nepamirškime, jog šiuo metu klubo vardas Europoje yra nuspalvintas nekokiomis spalvomis. Jau šią savaitę pradėsime prekybą ateinančio sezono abonementais, kurių kainos prasidės vos nuo 35 eurų. Norime matyti pilnas sales ir labai tikiu, jog mums pavyks 3 kartus daugiau abonementų nei praėjusį sezoną.

Treneris kartu su Linu toliau aktyviai dirbs komandos komplektavimo klausimais. Manau, jog netrukus sulauksime ir pirmųjų sutarčių su naujais žaidėjais.