A.Perezą apgynęs Šaras turėjo žinutę savo žaidėjams: Eurolygoje berniukai nelaimi

Kauno „Žalgiris“ pirmą kartą Šarūno Jasikevičiaus eroje Eurolygoje startavo dviem pralaimėjimais paeiliui.

Kauniečiai išvykoje 81:85 nusileido Milano „Olimpia“ ekipai ir lieka tarp penkių pergalės skonio šiame sezone dar nepragavusių Eurolygos komandų, rašo Alfa.lt.

Žalgiriečių strategas Šarūnas Jasikevičius po susitikimo kalbėjo apie rungtynėms slogų toną uždavusį pirmąjį kėlinį, kurį Kauno komanda pralaimėjo 7:23, gynė Alexą Perezą ir turėjo žinutę savo žaidėjams.

„Manau, kad pradėjome katastrofiškai, ko tikrai labai bijojome. Labai bijojome, kad Milanas išmuš mus iš ritmo, kad bus ta komanda, kuri yra fiziškesnė, – sakė Šaras. – Jie supranta namų atmosferos pranašumą, jie supranta, ką reiškia žaisti tokias rungtynes.

Gaila, bet pirmasis kėlinys mums kainavo viską.“

– Kas lėmė tokį pirmąjį kėlinį – Milano fiziškumas ir aukštas penketas?

– Taip, aukštas penketas mus išmušė. Daug dar neanalizavome su treneriais, bet rungtynių pradžioje prametėme daug laisvų metimų. Įdomu, koks tas vaizdas būtų to mūsų penketo, su kuriuo pradėjome, jei būtume pataikę laisvus metimus. Aišku, ir neapsigynėme, ir tos pačios (nepadarytos) pražangos.

Kaip sakiau žaidėjams, mes dar esame berniukai, o Eurolygoje berniukai nelaimės. Čia laimi vyrai. Kaip ir visą laiką sakau – čia visų pirmiausia yra kova dėl kiekvieno centimetro, o tik paskui prasideda kalbos apie krepšinį – taktikos ir t.t. Mes tą kovą dėl kiekvieno centimetro pralaimėjome. Mes „pametėme galvas“, o jas „pametė“ tie žaidėjai, ant kurių buvo statomas tas pirmas kėlinys, kurie jau yra patyrę Eurolygoje.

Labai malonu už tuos trečius kėlinius, bet gaunasi tokios situacijos, kad turi kamuolį savo rankose, o ateina Milanas ir jį paima. Čia yra kažkoks jaunatviškumas, nepatyrimas.

Noriu, kad žaidėjai suprastų, jog čia bus 10 mėnesių, kai bus kova už kiekvieną centimetrą, o tik paskui bus krepšinis. Jeigu jie tą supras, o ne ateis gerai praleisti laiką, pasilinksminti ir pasvaidyti tritaškių, tai mes kažkokio potencialo turime.

– Kokiu tempu „Žalgirio“ žaidėjai perpranta sistemą – ar tas tempas logiškas?

– Logiškas. Net kai kuriais mūsų paskaičiavimais viskas vyksta greičiau, tik tiek, kad pas mus septyni nauji žaidėjai. Vėlgi, iš manęs neišgirsite pasiaiškinimų. Ta pati komanda tris kėlinius atrodė geresnė pirmoje savo išvykoje, fainoje atmosferoje prieš tikrai neblogą komandą. Mes dar nesuprantame ir tai yra logiška, nors man nuo to šilčiau nėra.

– A. Perezas vėl atrodė blankiai. Ko jam dar trūksta?

– Ant Alexo jau yra uždėtas kažkoks kryžius iš visų. Kai pasirašėme su Alexu žinojome, kad yra keturi įžaidėjai komandoje, septyni naujokai, bet kažkodėl visi dabar nori klausti apie Alexą Perezą. Jis dirba labai gerai. Kai situacija ateina iki kritinės ribos, yra normalu, kad treneris eis su kitais žaidėjais, kurie jau žino sistemą ir yra joje patyrę šitą atmosferą. Taip buvo kiekvienais metais. Visi skalpuodavo kitus žaidėjus, o dabar atėjo Alexo eilė.

Alexas yra savo rogėse, viskas su juo gerai. Jeigu kažkas būtų pataikęs laisvus tritaškius ir laikęsis komandinių idėjų, mes dabar apie Alexą nešnekėtume. Reikėtų žiūrėti į bendrą situaciją, nes vienas žaidėjas nėra toks svarbus, kaip visko visuma. Mes pralošėme pirmąjį kėlinį, kuris kainavo mums rungtynes.

– Rokas Jokubaitis nepakilo nuo suolo per abejas rungtynes. Ko jam dar trūksta?

– Nežinau, trūksta, kad komandoje būtų mažiau žaidėjų. 12 žaidėjų rungtynėse, kurios vyksta taškas į tašką, nežais. Tokioje situacijoje, kai vienas žmogus (Thomasas Walkupas – Alfa.lt) nuo antrojo kėlinio tempia komandą ir žinau, kad jis gali atlaikyti didžiulius krūvius, tai kalbėti apie Jokubaitį nėra jokio tikslo.

– Ar jau reikia kalbėti apie Th. Walkupą ir jo žingsnį į kitą lygį?

– Nereikia dabar daryti kažkokių spėliojimų. Aš suprantu, kad jums reikia užpildyti puslapius ir atsirado tam pretekstas, bet reikia žiūrėti į visumą – čia nėra tenisas. Mums reikia, kad komanda funkcionuotų lyg vienas kumštis.

Kad dabar komanda su septyniais naujais žaidėjais funkcionuotų lyg vienas kumštis, kad visi naujokai būtų nuostabūs su visais mūsų resursais, yra nelogiška. Taip nebūna – tai būtų utopija.

– Buvo daug situacijų, kai atrodo, kad kamuolys jau atkovojamas, bet netrukus prarandamas. Kiek dar jūsų netenkina naujokų fiziškumo lygis?

– Būtent, būtent. Ar toks vaikiškumo, nepatyrimo lygis. Mes dar vaikučiai. Atrodo, jau turime tą kamuolį, bet iš mūsų jį paima. Jie nesupranta, kad čia yra kiečiausia lyga pasaulyje. Čia nieko neturi bendra su NBA, nes čia yra didesnis fiziškumas, čia reikia luptis. Jūs įėję į archyvus rasite šitas frazes. Jie nesupranta šito. Jeigu „Fenerbahče“ žmonės nesuprato Belgrade, tai ką šnekėti apie mūsų vyrus. Reikia laiko.

– Paskutinė situacija, kai Michaelas Rollas buvo užspaustas prie vidurio linijos, kas ten galėjo būti – žingsniai arba vidurio linijos taisyklės pažeidimas?

– Aš nieko nemačiau. Jūs tikrai padarysite savo išvadas. Man jau eina žinutės.