A.Sireika: apie negražų žaidimą ir "Šiaulių" krepšininkus atskirai

„Šiauliai“ buvo arti pergalės prieš vieną „Betsafe–LKL“ čempionato lyderių, bet po kelių nesėkmingų atakų paskutinėmis dvikovos minutėmis turėjo pripažinti Vilniaus „Ryto“ pranašumą 75:82. Vis dar turnyro lentelės dugne esantys „Šiauliai“ savo sąskaitoje turi tris pergales.

Po rungtynių vyr. treneris Antanas Sireika neslėpė, kad komandos demonstruotas krepšinis jam nepatiko, o iš savo žaidėjų tikėjosi agresyvesnio žaidimo bei daugiau asmeninės iniciatyvos.

Apie rungtynes: „Žaidėme labai negražų krepšinį. Esu labai nepatenkintas, ne taip įsivaizdavau, ne taip galvojau, kad vyrai bus nusiteikę. Galbūt lėmė ta didelė įtampa. Pasakiau, nieko neįžeidžiant, kad „Rytas“, kaip dabar žaidžia, nėra tokia komanda, kurios negalima įveikti. Reikia sužaisti protingai, nes namuose žaidžiam, būti atsidavus. Gal čia mano klaida, kad tą pasakiau. Sprendimai kažkokie nereikalingi, tokios klaidos. Artiomas Parachovskis mums dėlioja į krepšį, kur nereikia. Kaip sakiau po rungtynių, du kartus negalima taip pat klysti, vieną kartą suklydot, gerai, mušat į krūtinę ir dirbam toliau. Per daug įtampos, per daug klaidų, dėl to ir vertinu, kad negražus krepšinis ir man nepatiko.“ 

Apie negražų krepšinį: „Nesakau, kad užtikrintai „Rytas“ laimėjo, bet sakiau, kad mes žaisim geresnį krepšinį, gražesnį. Aš pamenu kolegos Kazio Maskvyčio žodžius, kai „Neptūnas“ išlošė prieš „Žalgirį“. Jis sakė, kad vėlėme žaidimą panašų į krepšinį. Iš tikrųjų tas žaidimas ir nebuvo gražus, net Grantas 0 taškų pelnė. Ir dabar panašiai taip gavosi. Jei mes būtume gerai kovęsi ir gautųsi toks pat rezultatas, kitokia mano savijauta būtų, o dabar žaidėme tikrai negražiai. Tikėjausi daugiau iš didelių žmonių. Sugrįžo Benas Griciūnas, galvojau, trise pasikeisdami be baimės sustabdys Parachovskį. Galima protingai baudas išnaudoti, gi ne vieną turim, turim tris dabar. Man nepatinka, kad negalima taip išsilaikyti, nebuvo tos vyriškos kovos.“ 

Apie patikusį Saah Nimley žaidimą: „Patiko mažiukas, kad jis agresyviau sužaidė, dar būtų ėmęsis daugiau iniciatyvos. Aš matau, kaip su juo reikia bendrauti. Jeigu aš jam pasakau kaip žaisti, jis neįvertina to, kad būna kitokia situacija, kai, pavyzdžiui, apsigynėme, perėmėme kamuolį ir yra situacija, kur nereikia žaisti kaip treneris pasakė, tai yra transition game (greitas perėjimas į ataką),  kuris turi turėti kitą, savo sprendimą. Aš jį skatinu, kad jis būtų agresyvesnis, nes jis yra mažas. Jis necentruos, jis iš viršaus nedės, bet turi naudotis proga, kur, jei kažkas nesustabdė, nespėjo ateiti laiku padėti, jis turi būti agresyvus: atakuoti arba atiduoti perdavimus. Galvoju gan neblogai sužaidė.“ 

Apie Kristupą Žemaitį: „Kristupas nesužaidė visai. Išduosiu savo paslaptį, o gal neišduosiu, bet aš galvoju, kad krepšinis turi būti protingas, nes jeigu tau įmetė, antrą kartą įmetė, tai tu gali žingsniu pereiti aikštelę ir neturi būti jokių skubotų sprendimų. Turi arba dideliam atiduoti kamuolį, arba iki baudos žaisti agresyviai. Va toks turi būti krepšinis. Bet jeigu gerai pasigynėme, varžovai neįmetė, nereikia žaisti derinių, reikia atakuoti dviese, kas gali, vienas prieš vieną – va tokį krepšinį aš norėčiau žaisti ir propaguoju savo žaidėjams.“  

Apie tai, ko pritrūko siekiant pergalės: „Daugiau pasitikėjimo. Turiu omenyje, pavyzdžiui, Igną Vaitkų. Jis kai kuriais momentais iš tikrųjų patiko: ir agresyvus, ir lindo, veržėsi. Bet jis nepastoviai taip žaidžia. Sunervino jį kažkas, kažkas laiku nepadėjo – gali išsimušti, bet jis neblogai įeina į žaidimą. Evaldas Šaulys – daugiau pasitikėjimo. Karolis Lukošiūnas – na pramušė lūpą, bet jis palyginus dar yra vaikas, jis tik pusė metų kaip žaidžia „Betsafe–LKL“ čempionate. Aš džiaugiuosi jų darbu, jų progresu. Nėra čia labai didelio džiaugsmo, bet džiaugiuosi jų progresu.“