Apžvelgia V.Čeponis. Kaip "Rytui" įveikti "Žalgirį"?

Šio įvykio nekantriai laukė visi Lietuvos krepšinio sirgaliai. Šiandien Kaune prasideda „Betsafe–LKL“ finalo serija, kurioje 18-tą kartą lygos istorijoje ietis sukryžiuos Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“.

Šių rungtynių transliacija nuo 18.30 val. tiesiogiai per BTV, o rungtynes komentuosiantis Vaidas Čeponis analizuoja laukiančią kovą finale.

Radikaliai pagerėjusi „Ryto“ forma

Dauguma aistruolių, specialistų prognozuoja žalgiriečių pergalę 3:0, tačiau vilniečiai pastaruoju metu atrodo pasakiškai. Jie pusfinalyje sudorojo Klaipėdos „Neptūną“ nepalikdami šiai komandai jokių prošvaisčių.

Ypač sutvirtėjo „Ryto“ gynyba. Per pastaruosius tris mačus sostinės ekipa į savo krepšį praleido tik po 59,7 taško, Klaipėdoje „Neptūnui“ leido išstenėti vos 46 taškelius. D. Adomaičio auklėtiniai agresyvia gynyba ties pražangos riba tiesiog uždusino varžovus.

Visa tai susiję su radikaliai pagerėjusia žaidėjų fizine būkle. Panašu, kad „Rytas“ lemiamą seriją pasitinka būdamas sportinės formos viršūnėje.

Ir vilniečių puolimas atkrintamosiose varžybose nebuvo prastas. Labiausiai prie to prisidėjo Arnas Butkevičius ir Arciomas Parachouskis.

A. Butkevičius ketvirtfinalyje su Utenos „Juventus“ ir pusfinalyje vidutiniškai rinko net 27,8 naudingumo balo – pelnė 18,6 taško, atkovojo 7,8 kamuolio.

Tačiau „Žalgiris“ yra aukščiausio kalibro komanda. Kauniečiai „Betsafe–LKL“ pirmenybėse „Rytą“ sudorojo visus keturis kartus – vidutiniškai 14,5 taško persvara.

Tiesa, Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyro finale triumfavo sostinės klubas.

Žalgiriečiai po sensacingo pralaimėjimo Prienuose dabar nuskynė devynias pergales iš eilės. Ypač galingai atrodo Brandonas Daviesas. Nors KMT lemiamame mūšyje jam „Rytas“ užmovė apynasrį, tačiau „Betsafe–LKL“ čempionate mačuose prieš sostinės komandą amerikietis vidutiniškai kaupė po 19,3 naudingumo balo.

Kauniečiai lenkia vilniečius pagal daugelį statistikos rodiklių. „Rytas“ tik šiek tiek taikliau meta tritaškius bei renka daugiau taškų greitajame puolime. Jei „Žalgiris“ neutralizuos šiuos varžovų ginklus, sostinės ekipai bus velniškai sudėtinga paimti nors vieną pergalę finale.

Silpnoka lėtesnių žaidėjų gynyba

Kauniečiai turi daugiau ginklų nei vilniečiai, tačiau ir pastarieji gali ištraukti ne vieną kozirį. Šiame rašinyje – apie tai.

Vilniečiai gali mesti rimtą iššūkį Kauno komandai, jei efektyviai pasinaudos silpnesnėmis jos vietomis. Jų „Žalgiris“ neturi daug, tačiau keletas tikrai yra. Viena jų –  lėtesnių žalgiriečių Artūro Milaknio, Leo Westermanno, Pauliaus Jankūno asmeninė gynyba.

Pastarajam, tarkim, būtų labai sudėtinga stabdyti Eimantą Bendžių ties perimetru. Derekas Needhamas, Mindaugas Girdžiūnas vienas prieš vieną gali įveikti ir A. Milaknį, ir L. Westermanną.

Tačiau tai turbūt suveiktų paliekant minėtiems „Ryto“ gynėjams erdvės žaisti individualiai, o ne atliekant derinį dviese prieš du. Pikenrolo situacijose kauniečiai paprastai keičiasi ginamaisiais, o B. Daviesas dažnai sėkmingai stabdo oponentų antrosios linijos krepšininkus.

Bet kai B. Daviesas ilsėsis, Vilniaus klubo gynėjai pasinaudoję aukštaūgių užtvaromis gali efektyviai atakuoti Antaną Kavaliauską ar Deoną Thompsoną, kurie toli gražu nėra tokie mobilūs kaip B. Daviesas.

Be B. Davieso rungtyniauja silpniau

Kai ant parketo būna A. Kavaliauskas arba D. Thompsonas, „Žalgiris“ dažniau taiko „step out“ gynybą, kai komandos aukštaūgis trumpam pristabdo priešininkų gynėją, o paskui grįžta į baudos aikštelę.

Tuo metu „centro“ tiesioginį oponentą, kuris pastatęs užtvarą savo gynėjui juda į baudos aikštelę, pasaugo viename ar kitame aikštės krašte stovintys žaidėjai. Tokiose situacijose puolimo efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip gynėjas nusimeta kamuolį ar jo neužlaiko ir nuo krepšininkų išsidėstymo. Tada neretai stengiamasi išnaudoti kampuose stovinčius metikus. O „Ryto“ žaidėjai pataikyti gali. Jie pirmauja lygoje pagal tritaškių taiklumą.

„Žalgiris“ neretai rungtyniauja silpniau, kai ant suolo sėdi B. Daviesas. Tuo „Rytui“ būtina pasinaudoti.

Baltarusių milžino faktorius

Viena vilniečių stiprybių gali būti fiziškai galingo A. Parachouskio žaidimas „ant ūselio“ žaidžiant nugarą į krepšį. Itin svarbu, kad baltarusis gautų kamuolį kuo arčiau krepšio. Tai sostinės ekipai pavyko padaryti KMT finale, tačiau LKL dvikovose – ne.

Žalgiriečiai šią problemą sprendė paprastai, bet efektyviai. Kai kauniečiai būdavo priversti keistis ginamaisiais, jų žemesnis žaidėjas, likęs prie aukštesnio A. Parachouskio, nuolat „išeidavo iš priekio“ ir provokuodavo varžovus atlikti aukštą perdavimą . O tai kelia nemenką riziką suklysti – mat kitas „Žalgirio“ žaidėjas pasirengęs perimti tokį „balioną“.

Kaip ten bebūtų, ir tokiose situacijose „Ryto“ legionierius, nors ir negauna kamuolio, pritraukia mažiausiai dviejų priešininkų dėmesį. O tai gali išnaudoti vilniečių snaiperiai.

Greitojo puolimo svarba

Kitas sostinės klubo ginklas – greitasis puolimas. Jei kontratakų metu pavyktų pelnyti maždaug 10 ar daugiau taškų, „Ryto“ gyvenimas kiek palengvėtų. Todėl velniškai svarbu laimėti kovą dėl atšokusių kamuolių po savo lenta ir skuosti prie varžovų krepšio.

Greitajame puolime kaip žuvis vandenyje jaučiasi A. Butkevičius. Kad dominuotų po lenta, „Rytas“, ko gero, bus priverstas vienu metu aikštėje laikyti A. Parachouskį su Martynu Echodu. O tai gali lėtinti vilniečių pozicinį puolimą.

„Rytui“ kontratakų metu padėtų ir tritaškiai. Vilniečių metikai, manau, turėtų atakuoti gavę tik akimirką laisvės, nes ilgose pozicinėse atakose Dainiaus Adomaičio auklėtiniai daug šansų neturės.

Matėme, kad ir šį, ir praėjusį sezoną „Žalgiris“ Eurolygoje turėjo vargo kovodamas su itin greitą krepšinį demonstravusiomis ekipomis.

Pirmosios finalo rungtynės – šį vakarą Kaune, antrosios – ketvirtadienį Vilniuje, trečiosios – šeštadienį Kaune. Jei prireiks ketvirtų ar penktų serijos rungtynių, jos vyks kitą antradienį Vilniuje ir kitą ketvirtadienį Kaune.