Ar su Angola tikrai bus lengviau?

Vakar, žiūrint rungtynes su Meksika, įstrigo viena komentatoriaus Roberto Petrausko frazė. Jis sakė, jog mače su Angola turėtų būti lengviau, nes su Meksika reikės skaitytis  visiems.

Visko gali būti, kad komentatoriaus pranašystė išsipildys. Lietuvių nebeslėgs, arba bent jau taip smarkiai nebeslėgs įtampa, vis tik nebe pirmos rungtynės. Rinktinės priekinė linija dominuos prieš varžovus ir pasiimsime užtikrintą pergalę. Tačiau viskas gali būti ne taip jau ir paprasta.

Iš esmės Angola mums nėra pats parankiausias varžovas. Tai Afrikos prancūzai – visi greiti, atletiški, sunkiai dirbantys gynyboje. Jie netalentingi puolime, tačiau ir varžovams neleidžia lengvai rinkti taškų.

Anksčiau, net ir neturėdami nė vieno aukšto žmogaus, jie pridarydavo problemų daug stipresnėms komandoms. Gerai sustyguotai gynybai keli papildomi centimetrai net nėra būtini, tačiau šiemet komandos braižas kiek pasikeitė.

Rinktinės marškinėlius apsivilko silpno NCAA universiteto atsarginis Yanickas Moreira. Kodėl jis toks svarbus komandai? Visų pirma dėl savo 211 cm ūgio. Tai tipinis vidurio puolėjas, ir dabar Angola gali ramesne galva kovoti dėl kamuolių ar gintis. Antras dalykas – nors jis žaidžia ne pačiame stipriausiame NCAA universitete, vis tik ragauja kitokio krepšinio, kas labai svarbu tokiuose turnyruose, mat visi kiti rinktinės žaidėjai verda savose sultyse – Angoloje.

Šiemet rinktinėje yra ir 209 cm ūgio Joaquimas Valdelico. Jis ne visada pasirodo startiniame penkete, bet savo minučių gauna. Štai pergalingame mače su Pietų Korėja žaidė 17 minučių, surinko 6 taškus bei sugriebė 7 kamuolius.

Taigi dabar nebe tie laikai, kai rinktinės „centru“ žaisdavo 201 cm ūgio krepšininkas. Dabar tokie žaidėjai pasislinko į sunkiojo krašto poziciją. Tai jau 33 metų sulaukęs Joquimas Gomesas bei natūralizuotas amerikietis Reggie Moore‘as. Abu atletai šiuo metu žaidžia Afrikoje, tačiau turi ir tarptautinio krepšinio patirties, po keletą metų praleido Europos komandose.

Taigi nereikia manyti, kad mūsiškiai  Valančiūnas ir Motiejūnas žais prieš žemaūgius vaikus. Jiems teks laužyti tikrai gerą gynybą, rungtyniauti prieš patyrusius, šilto ir šalto mačiusius žaidėjus.

Gynėjams bus šiek tiek paprasčiau. Angolos „mažiukai“ irgi stengiasi kaip įmanoma geriau sustabdyti savo priešininkus, tačiau dažnai pridaro broko. Ir tai visiškai suprantama – visi rinktinės gynėjai žaidžia tik vietinėse pirmenybėse, niekada nebuvo išvykę į kitas komandas. Kai rimtas rungtynes žaidi tik kas du metus – tobulėti nėra lengva.

Vienas didžiausių Angolos privalumų – susižaidimas. Penki krepšininkai žaidžia viename Angolos klube, dar trys – kitame. Be to ir rinktinėje kartų kaita vyksta pamažu – vyrai daugelį metų praleidžia kartu. Šiemet rinktinėje yra du krepšininkai, kurie žaidė 2004 metų olimpiadoje ir metė rimtą iššūkį mūsiškiams. Mes turime vieną tokį – Kšyštofą Lavrinovičių.

Neabejotinai didžiausias Angolos minusas – talento stoka puolime. Jie nekūrybingi, turi skurdų puolimo arsenalą, nesunku nuspėti jų veiksmus. Rinktinės puolimas dažniausiai vyksta tik dviem scenarijais – kamuolio numetimu priekinei linijai, arba žaidimu vienas prieš vieną. Kartais galima išvysti ir taktiškai brandesnių antpuolių, nes, kaip jau minėjau, komanda puikiai susižaidusi. Tačiau vyrai neturi tiek talento, kad kamuolys gerai suvaikščiotų daugelyje atakų.

Talento stoką puolime afrikiečiai bando kompensuoti gynyboje ir tai vienintelis kelias į pergalę. Mums turėtų būti gana paprasta, nes nesame iš tų komandų, kurios turi vieną ar du lyderius, kuriuos sustabdžius – pergalė būtų ranka pasiekiama.

Pas mus kiekviename mače svarbūs būna 9-10 krepšininkų ir bet kuris gali įnešti svarų indėlį puolime. Su įžaidėjais irgi viskas tvarkoje. Tiek Juškevičius, tiek Vasiliauskas itin banguotai žaidė net savo silpnose klubinėse komandose, tad būtų kvaila tikėtis stabilumo tokio rango varžybose. Vienose rungtynėse solidžiau sužais Adas, kitose Šaras – tai normalu.

Neabejotinai varžovai įžaidėjo problemą akcentuos ir bandys mūsiškius kiek įmanoma labiau spausti. Tačiau nemanau, kad tokie spąstai suveiks. Net jei jaunuoliai pasimes, darbo vėl galės imtis Seibutis, kuris nors ir nėra kūrėjas – tačiau patyręs ir sumanus krepšininkas.

Skirtingai nei Petrauskas, nemanau, kad laukia lengvos rungtynės. Labiau tikėčiausi negražaus, klampaus mačo, kadangi abi komandos – gynybinio tipo. Pergalė tikrai turėtų būti pasiekta, vien dėl didesnio mūsiškių individualaus pajėgumo, tačiau gali tekti pavargti ir daugiau nei du kėlinius.