Atsakomybę prisiėmęs Maskoliūnas pasigedo rinktinės dvasios: trūksta širdies ir noro

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė penktadienį patyrė vieną skaudžiausių pralaimėjimų istorijoje. Dariaus Maskoliūno auklėtiniai 2022 m. Europos čempionato atrankos turnyro dvikovoje Vilniue nusileido kukliai danų rinktinei – 76:80. 

Dar vasario mėnesį startavusį atrankos turnyrą lietuviai pradėjo nudegdami Belgijoje nuo šeimininkų rinktinės (65:86). Nors vėliau buvo nugalėti čekai (97:89), po 9 mėnesių vėl susirinkus rinktinės žaidėjams gero žaidimo pademonstruoti per Danijos ekipą nepavyko, rašo LRT.lt.

Po finalinio švilpuko ant arenos parketo džiaugsmo šokius trypę danai negalėjo patikėti istorine šalies krepšinio pergale, o D. Maskoliūnas po tokio antausio prisėmė atsakomybę už pralaimėjimą,

„Tai visiškai mano atsakomybė. Komandą paruošiau blogai šiai dvikovai. Planas rungtynėms nepavyko. Kaip sakiau anksčiau – tai mano kaltė. Komanda nebuvo pasiruošusi kietam ir fiziškam krepšiniui. Atrodė, kad danai bus lengvas varžovas, bet kaip matėtė rezultatą ir rungtynes – pamėtėme kontrolę. Leidome varžovams pajausti kraujo skonį.

Jie rodė daugiau energijos ir daugiau entuziazmo. Tai rodė ir jų atsarginių žaidėjų suolas, o mes nerodėme energijos ir buvome apsimiegoję. Bandysime pataisyti žaidimą prieš dvikovą su belgais“, – po vieno skaudžiausių pralaimėjimų rinktinės istorijoje kalbėjo D. Maskoliūnas.

– Kodėl danams perlaužinėjant rungtynes senbuviai – M. Kalnietis, M. Kuzminskas ir J. Mačiulis sėdėjo ant suolo?

– Planas buvo žaisti kibiai gynyboje ir varginti juos, todėl įvyko savalaikiai ketimai, kad palaikytume tempą, jog būtume agresyvesni gynyboje. Gal klausimo autorius viską matė geriau. Mes gerai nefunkcionavome su paminėtais žaidėjais.

– Ar jums tapo staigmena toks galingas Gabrielio Lundbergo žaidimas?

– Staigmenos nebuvo. Žinojome, kas yra jų lyderis. Planas buvo ties jo statyti geriausiai besiginančius mūsų žaidėjus. Planas buvo „trappinti“ G. Lundbergą „pikenrolo“ gynyboje. Kaip matėte, nepavyko.

– Kodėl po didžiosios pertraukos nepavyko įjungti norimo žaidimo intensyvumo?

– Sunku atsakyti į šį klausimą. Lyg ir rūbinėje gerai pakalbėjome per didžiąją pertrauką. Šnekėjome, ką reikia pataisyti. Faktas, kad buvo tokių momentų, kai susikurdavome progas ir būdami laisvi nepataikėme. Tai buvo momentai, kai bandėme atitrūkti nuo varžovų. Gynyboje darėme klaidas, o danai gerai atakavo ir gerai išnaudojo mūsų klaidas.

Per pertrauką nebuvo euforijos, kad žaidėme gerai. Akcentavome klaidas. Rodėme, ką reikia taisyti antroje pusėje, bet nesigavo.

– Pralaimėjus belgams buvo kalbėta apie nenusiteikimą prieš varžovus. Ar ir šiame mače varžovas nebuvo įvertintas?

– Mūsų, trenerių, gynybinis planas nesuveikė. Dėl to prisiimu atsakomybę. Kaip bebūtų, treniruočių metu, per vaizdo peržiūros sesiją buvo akcentuojama, kad turime kautis iš visų jėgų, nes turime, ką įrodyti. Visi moka žaisti. Komanda, kuri neturi psichologinio presingo, visada žaidžia gerai. Planas nesuveikė, todėl aš kaltas.

Įlisti į žaidėjų galvas ar širdis – negaliu, reiškia, mano žodžiai iki jų nenuėjo. Turėjome rodyti širdį ir entuziazmo. Ar tokia situacija man patinka? Aišku, kad ne. Susirinkome į rinktinę, atvažiavome į langą. Federaciją padarė viską, kad suorganizuotų tokį renginį.

Trūksta tos širdies ir užsidegimo. Trūksta noro. Galiu sakyti drąsiai – šiandien nemačiau ir suoliuko. Gal jie man buvo už nugaros, bet būčiau juos girdėjęs. Mačiau priekyje danus, kurie šokinėjo, jaučiau ir savo suolą už nugaros. Ten didelės energijos nebuvo.

– Kodėl paskutinė rinktinės ataka baigėsi skubotu M. Kalniečio metimu?

– Ji neturėjo taip baigtis. Ne tokia turėjo būti ataka.