Burtai lietuviams lėmė į pasaulio elitą nusitaikiusias talentų kalves (straipsnis)

„Mirtininkų grupė“, „grupė prilygstanti finalui“, „maksimalių išbandymų poligonas“ – tokius epitetus Lietuvos žiniasklaida ir ekspertai rinkosi apibūdindami pasaulio krepšinio čempionato burtus, kurie nacionalinei šalies komandai pamėtėjo daugiausiai neutralių gerbėjų dėmesio sulaukusią grupę.

Su vėjeliu pro turnyro atranką praskrieję ir vos vieną pralaimėjimą per 12 mačų patyrę lietuviai gavo bene stipriausius įmanomus varžovus iš trečiojo ir šeštojo krepšelių – Australijos ir Kanados krepšininkus, o taip pat ir pavojingą Afrikos ekipą iš septintojo burtų krepšelio – Senegalą.

Nors nei australai, nei kanadiečiai, nei tuo labiau senegaliečiai per pastaruosius dešimtmečius nesipuošė pagrindinių planetos krepšinio turnyrų apdovanojimais ir medalius rinkosi tik žemynų pirmenybėse, bent dvi iš šių komandų jau labai artimoje ateityje pretenduoja tapti vienomis rimčiausių JAV žvaigždžių varžovių.

Tai – Australijos ir Kanados rinktinės, laikomos bene ryškiausią pažangą pastaraisiais metais padariusiomis krepšinio talentų kalvėmis pasaulyje. Vieną po kito NBA krepšininkus štampuojančios valstybės jau pernai įsiveržė į daugiausiai užsieniečių stipriausioje pasaulio lygoje turinčių valstybių gretas, o rugsėjį jų pajėgumą savu kailiu galės išmėginti ir lietuviai.

Alfa.lt pristato Australijos ir Kanados rinktines, sunkiai išsemiamus jų žaidėjų resursus bei pagrindinius klausimus, kamuojančius šių šalių komandas prieš pasaulio čempionato pradžią.

Australija – ilgai brandintas mechanizmas ir klausimas dėl didžiausios žvaigždės

Stipriausia Okeanijos ir Azijos, kurios turnyruose pradėjo žaisti nuo 2017-ųjų, komanda niekuomet nebuvo planetos krepšinio nuošalyje. 1988-2000 m. australai net triskart prasibrovė į olimpinių žaidynių pusfinalį, tačiau kaskart likdavo prizininkų pakylos papėdėje ir užimdavo ketvirtąją vietą. Įdomu tai, kad tiek Atlantoje 1996-aisiais, tiek Sidnėjuje 2000-aisiais mažajame finale australus „nuskausmino“ būtent Lietuvos krepšininkai.

Nors po geriausio šalies krepšinio laikotarpio, kurio metu australai sudalyvavo ir dviejų pasaulio čempionų ketvirtfinaliuose, sekė apie keliolika metų užtrukęs štilis, šio dešimtmečio pradžioje Australijos rinktinė vėl pradėjo kilimą į planetos krepšinio elitą.

Pirmasis ryškus šios kartos australų talentas NBA lygą pasiekė dar 2005-aisiais, kai Andrew Bogutas tapo vos trečiuoju ne JAV užaugusiu žaidėju, pakviestu pirmuoju naujokų biržos šaukimu. Vis tik rinktinėje „centras“, prieš ketverius metus tapęs NBA čempionu, kurį laiką dar neturėjo solidžių partnerių ir nesugebėjo nuversti kalnų nei 2006-ųjų pasaulio čempionate, nei 2008-ųjų olimpinėse žaidynėse.

Pastarosiose prie A. Boguto pirmą kartą prisijungė dar viena kertine Australijos rinktinės kolona tapęs žaidėjas Patrickas Millsas. Staigumu pasižymintis gynėjas būdamas vos 20-ties metų amžiaus Pekino olimpiadoje jau rinko po 14,2 taško, o kitais metais buvo pakviestas ir į NBA, kur galiausiai įsitvirtino San Antonijaus „Spurs“ klube.

Būtent A. Boguto ir P. Millso duetas tapo pamatu, nuo kurio ėmė kilti dabartinė spalvinga australų krepšinio rinktinės piramidė. Netrukus joje vietą atrado 2016-ųjų NBA čempionas Matthew Dellavedova, po kurio laiko tiek rinktinėje, tiek ir NBA rungtyniaujančiame Jutos „Jazz“ klube įsitvirtino Joe Inglesas, o greta jų augo ir kadaise Rimo Kurtinaičio „meška“ išvadintas, tačiau dabar sėkmingai Bostono „Celtics“ garbę ginantis Aronas Baynesas bei vienu ryškiausių NBA talentų laikytas Dante Exumas, kurio karjerą pastaraisiais metais kiek pristabdė nuolat pasikartojančios traumos.

Visgi laukdami vasaros „boomerių“, kaip ši rinktinė žinoma Australijoje, gerbėjai su nekantrumu žvelgia į dar vieno krepšininko atsakymą. 2016-aisiais Filadelfijos „76ers“ pirmuoju šaukimu naujokų biržoje pakviestas, o šiemet šią komandą link NBA viršūnės vedantis Benas Simmonsas nacionalinėje komandoje nežaidė dar nuo tada, kai atstovavo jai būdamas vos 17-os metų amžiaus ir rungtyniaudamas Okeanijos pirmenybėse 2013-aisiais.

Įspūdingų fizinių duomenų, net 208 cm ūgio įžaidėjas, dėl savo atletiškumo ir aikštės matymo derinio lyginamas su LeBronu Jamesu ir Magicu Johnsonu, šiemet NBA čempionate renka beveik trigubo dublio statistiką – 17 taškų, 9,1 atkovoto kamuolio ir 7,8 rezultatyvaus perdavimo, tad Australijos rinktinei B. Simmonsas neabejotinai taptų milžiniška paspirtimi.

Vis dėlto šioje situacijoje yra vienas „bet“. Tai – vasarą laukiantis krepšininko sprendimas, galintis užkirsti jam kelią į pasaulio pirmenybes Kinijoje.

Trečią sezoną už Atlanto baigiantis krepšininkas turės spręsti savo naujosios sutarties klausimus. „76ers“ su aukštuoju įžaidėju sieja savo ateities planus, tad niekas nenustebtų, jei Filadelfijos klubo vadovai pateiktų jam maksimalią galimą sutartį – ketverių metų ir 160 mln. JAV dolerių pasiūlymą.

Visgi tai gali turėti savo kainą, kadangi įspūdingą pinigų sumą atseikėjusi komanda veikiausiai nenorės, kad vienu brangiausių jų žaidėju tapsiantis B. Simmonsas rizikuotų savo sveikata ir žaistų planetos pirmenybėse. Juolab, kad ir pats australas, sausį išgirdęs „The Sydney Morning Herald“ klausimą apie galimybę atstovauti rinktinei, nuo konkretaus atsakymo išsisuko.

„Nežinau, – žurnalistą nukirto B. Simmonsas. – Neįsivaizduoju, ką aš darysiu vasarą. Aš net nežinau, ką valgysiu vakarienei.“

Jei pats žaidėjas kol kas dvejoja, Australijos rinktinės atstovai jau ne sykį aiškiai išreiškė norą matyti australės ir amerikiečio šeimoje augusį šalies talentą atstovaujantį „boomeriams“. Tą po burtų ceremonijos patvirtino ir vyriausiasis komandos strategas Andrejus Lemanis, patikinęs, kad šansų išvysti B. Simmonsą su geltonai-žalia apranga tikrai yra.

„Situacija dėl Beno nepasikeitė – jis turės daug reikalų dėl savo sutarties NBA, tačiau nepaisant to, jis nori žaisti pasaulio čempionate. Šansų tikrai yra. Mes priimsime bet kokį jo sprendimą, o dabar belieka jo sulaukti“, – kalbėjo latvių kilmės specialistas.

 

Andrejus Lemanis© SCANPIX

Visgi net ir be ryškiausios savo žvaigždės australai į pasaulio čempionatą važiuotų kaip vieni favoritų mesti iššūkį trečiojo iš eilės titulo sieksiantiems amerikiečiams. Tą jie pademonstravo jau 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadoje, kai tapo labiausiai JAV rinktinę išgąsdinusia komanda, o jos jėgą tuomet patyrė ir lietuviai, P. Millso vedamiems australams ketvirtfinalį pralaimėję net 64:90.

Priešingai nei kanadiečiai, kuriuos aptarsime kitame skyriuje, australai pasižymi ir patriotiškumu – daugelis šios šalies krepšininkų kaskart noriai atvažiuoja į šalies rinktinę, o A. Bogutas ne sykį joje rungtyniavo ir nepaisydamas traumų.

Tad nieko nuostabaus, kad net ir nežinodami galutinio B. Simmonso atsakymo, daugelis ekspertų australams jau piešia H grupės favoritų scenarijų – tam priežasčių yra daugiau negu pakankamai.

Galima Australijos rinktinės sudėtis:

Gynėjai: Benas Simmonsas, Matthew Dellavedova, Patrickas Millsas, Dante Exumas.

Puolėjai: Joe Ingles, Ryan Broekhoffas, Brockas Motumas, Dengas Adelis.

„Centrai“: Aronas Baynesas, Andrew Bogutas, Jonah Boldenas, Thonas Makeris.

Kanada – kupina talento, bet be trenerio

Jei australai po Rio žaidynių jau galėjo pasigirti grįžimu į pasaulio krepšinio elitą, tai kanadiečiai nuo jiems giminingos anglakalbės šalies kiek atsilieka. Vis dėlto talento prasme Kanada yra sukaupusi ne mažesnes atsargas nei būsimieji jos varžovai pasaulio pirmenybėse.

Nuo 1970-ųjų iki 2002-ųjų kanadiečiai nebuvo praleidę nė vienų planetos pirmenybių, tačiau nė sykio taip ir neiššoko aukščiau savo galimybių ribos – aukščiausia šios Šiaurės Amerikos valstybės atstovų užimta vieta buvo šeštoji.

Negana to, šio šimtmečio pradžioje Kanados rinktinės pasirodymai suprastėjo dar labiau – 2006 ir 2014 m. jį pasaulio čempionatuose net nežaidė, o 2010-aisiais, kai grupių etape kanadiečiai bandė pastoti kelią ir Lietuvos rinktinei, liko per vandenyną nuo apdovanojimų – bendroje rikiuotėje tarp 24 komandų užėmė 22-ąją vietą.

Ši duobė pasitaikė nepaisant to, kad NBA visą šį laiką rungtyniavo kanadietis, dusyk pripažintas naudingiausiu lygos krepšininku ir ligšiol laikomas vienu geriausių visų laikų pasaulio įžaidėjų – Steve‘as Nashas. Fenomenaliu aikštės matymu ir pataikymu garsėjęs krepšininkas karjeros pradžioje keletą kartų buvo apsivilkęs rinktinės marškinėlius, tačiau nesulaukęs panašaus lygio kompanionų nacionalinėje komandoje galiausiai pasidėjo rinktinės marškinėlius į spintą ir nuo 2004-ųjų, kai nesėkmingai bandė atvesti Kanadą į Atėnų olimpines žaidynes, nedalyvavo jokiame tarptautiniame turnyre.

Visgi šįkart tokia vienišo kario istorija pasikartoti neturėtų, kadangi Kanada jau tapo antra po JAV daugiausiai NBA žaidėjų užauginusia valstybe. Pajėgiausioje planetos krepšinio lygoje šiuo metu žaidžia net 11 šios šalies krepšininkų, o dar bent keli kanadiečiai vaidina svarbius vaidmenis Europos ekipose.

Didžiausias viltis Š. Amerikos rinktinės gerbėjai sieja su dviem NBA įsitvirtinusiomis žvaigždutėmis – pirmuoju 2014 m. naujokų biržos šaukimu Andrew Wigginsu ir septintuoju prieš trejus metus pašauktu bei šiemet Denverio „Nuggets“ ekipą tarp elitinių NBA klubų padėjusiu atvesti Jamalu Murray.

Nors nė vienas jų negali pasigirti tokiu ryškiu statusu kaip B. Simmonsas, skaičiai kalba patys už save. Karjeros pradžioje net su LeBronu dėl savo atletinių sugebėjimų lygintas A. Wigginsas šiame sezone Minesotos „Timberwolves“ gretose renka po 17,5 taško ir atkovoja po 4,8 kamuolio, o puikiais snaiperio gebėjimais pasižymintis J. Murray vienoje stipriausių NBA ekipų fiksuoja 18,2 taško ir 4,8 rezultatyvaus perdavimo vidurkius.

Visgi tai nėra vieninteliai talentai, teikiantys daug vilčių Kanados krepšinio gerbėjams. Į NBA vienu šaukimu anksčiau nei Jonas Valančiūnas pašauktas Tristanas Thompsonas galbūt ir netapo tuo, ko iš jo tikėjosi Klivlando „Cavaliers“ vadovai, tačiau NBA lygoje jis vis dar renka dvigubo dublio statistiką – 11,5 taško ir 11,1 atkovoto kamuolio. Tiesa, „centrą“ pastaruoju metu itin stabdo traumos, kurios kelia abejonių ir dėl jo dalyvavimo planetos pirmenybėse.

Ne vienerius metus pajėgiose NBA ekipose rungtyniauja ir dabartinis Domanto Sabonio bendraklubis Indianoje Cory Josephas. Prieš kelerius metus ir su J. Valančiūnu Toronte spėjęs pažaisti gynėjas šiemet pelno po 6,9 taško ir išdalina po 3,9 rezultatyvaus perdavimo bei tokius rodiklius renka jau penktą sezoną paeiliui.

Jei šie žaidėjai, kaip ir Majamio „Heat“ aprangą vilkintis Kelly Olynykas ar Dalaso „Mavericks“ gretose tikslius Lukos Dončičiaus perdavimus gaudantis Dwightas Powellas jau rado savo vietą NBA ir užima solidžių pagalbininkų vaidmenis, tai keli kanadiečiai dar tik įžengė arba tuoj įžengs į stipriausią pasaulio lygą, kurioje jiems prognozuojami gerokai solidesnės rolės.

Štai pirmus metus Los Andželo „Clippers“ marškinėlius vilkintis Shai‘us Gilgeous-Alexanderis iš karto tapo kertine šios komandos dalimi ir Vakarų konferencijos atkrintamosiose varžybose žaisiančioje ekipoje renka po 10,2 taško po susitikimą. Savo ruožtu Djuko universiteto garbę vis dar ginantis R.J. Barrettas šiame sezone kartu su būsimąja NBA superžvaigžde tapo tiesiog triuškinančiu duetu NCAA pirmenybėse – antruoju arba trečiuoju naujokų biržos šaukimu veikiausiai tapsiantis R.J. Barrettas studentų lygoje renka net po 22,9 taško, atkovoja po 7,1 kamuolio ir atlieka po 4,9 rezultatyvaus perdavimo.

Vis tik jei australai gali pasidžiaugti darniai užaugusiu rinktinės mechanizmu ir laukia vienintelės trūkstamos jo detalės – B. Simmonso, tai kanadiečiai kol kas turi tik daug atskirų dėlionės dalių, kurias dar reikia sulipdyti į bendrą pergalių siekiantį paveikslą.

Pagrindinė Kanados rinktinę šiuo metu slegianti problema yra tai, kad to paveikslo lipdyti tiesiog nėra kam. Kiek daugiau nei prieš mėnesį komandos generaliniu vadybininku tapęs Rowanas Barrettas nusprendė atsisakyti vyriausiojo trenerio Jay Triano paslaugų, o tai kanadiečius likus mažiau nei pusmečiui iki turnyro paliko be vedlio.

Nors jau kuris laikas kalbama apie kandidatus, tarp kurių yra ir Ettore Messina, Davidas Blattas bei 2017-aisiais Slovėnijos rinktinę iki aukso Europos čempionate nuvedęs Igoris Kokoškovas, bent jau kol kas nepranešama, kada turėtų paaiškėti naujasis Kanados nacionalinės komandos strategas.

Tai stabdo ir pasiruošimo pasaulio čempionatui tėkmę. Kanadiečiai nėra tikri, ar prie ekipos vasarą prisijungs A. Wigginsas, kuris, pasak pranešimų, anksčiau konfliktavo su J. Triano ir dėl to neatvykdavo į rinktinės stovyklas, panašūs gandai sklando ir dėl lietuvių kilmės kanadiečio Niko Stausko, ginančio „Cavaliers“ garbę NBA lygoje.

Tad nors Kanada turi gausybę aukšto lygio talentų, tarp kurių verta įtraukti ir Europoje žibančius Keviną Pangosą, Kyle‘ą Wiltjerą bei šiuo metu traumą besigydantį Tylerį Ennisą, nežinomybės ties šios šalies rinktinės galimybėmis pasaulio čempionate netrūksta.

Visgi neabejojama, kad jei ne Kinijoje, tai vėliau seksiančiuose turnyruose kanadiečiai bus ne ką mažiau grėsmingi nei australai ir kartu su jais gali tapti naujaisiais „ispanais“ ir „prancūzais“ – komandomis, metančiomis didžiausius iššūkius JAV rinktinei kovoje dėl aukso apdovanojimų.

Galima Kanados rinktinės sudėtis:

Gynėjai: Jamalas Murray, Shai‘us Gilgeous-Alexanderis, Cory Josephas, Nikas Stauskas, Kevinas Pangosas.

Puolėjai: Andrew Wigginsas, Dillonas Brooksas, R.J. Barrettas, Trey‘us Lylesas.

„Centrai“: Tristanas Thompsonas, Kelly Olynykas, Dwightas Powellas.

Pasaulio čempionatas Kinijoje prasidės rugpjūčio 31 dieną.