Cowanas – apie Iversono įtaką bei norą įrašyti "Wolves" į krepšinio žemėlapį

Vasarą prie Vilniaus „Wolves Twinsbet“ prisijungęs gynėjas Anthony Cowanas krepšinio ekspertų yra įvardijamas kaip vienas įdomesnių šalies komandas papildžiusių žaidėjų, kurio žaidimą bus įdomu stebėti.

Iš Graikijos, kurioje praleido trejus metus, į Lietuvą praėjusią savaitę atvykęs 183 cm ūgio krepšininkas dar oro uoste pripažino, kad jaučiasi šiek tiek nejaukiai, nes artimiausią sezoną žais nežinomoje jam naujoje šalyje ir naujoje komandoje.

Vis tik, po savaitės praleistos besiruošiant būsimam sezonui, amerikietis didžiausiu laukiančiu iššūkiu laiko būtinybę prisitaikyti prie vietinės lygos ir joje žaidžiamo krepšinio.

„Sakyčiau, didžiausias iššūkis bus nauja lyga, kitoks jos krepšinis. Persikėlęs į Europą supratau, kad joje krepšinis skiriasi priklausomai nuo šalies. Čia jis turėtų skirtis, bet man neblogai sekasi prisitaikyti. Nežinau, ar sunku, bet tikrai bus naujas iššūkis“, – svarstė A. Cowanas. 

Pirmajame savo interviu jis papasakojo apie įsiliejimo į naują komandą detales, dar vieno „Wolves Twinsbet“ komandos naujoko Arnoldo Kulbokos patarimus, demonstruojamą žaidimo stilių, girdimą balsą aikštelėje, vaikystėje pasirinktą krepšinį, mėgstamiausio krepšininko Alleno Iversono įtaką, sportą mėgstančią savo šeimą, sezono tikslus ir laisvalaikio pomėgius.

– Kas tau yra svarbiausia įsiliejant į naują komandą?

– Svarbiausia – bendrauti per treniruotes, atliekant pratimus ar derinių. Net ir smulkmenos, kaip sumušti delnais padeda chemijai, vakarienės. Reikia stengtis suprasti vienas kitą ne tik kaip krepšinio žaidėjams. Manau, kad tai svarbiausia. Mes visi atvykome iš skirtingų vietų, su įvairiomis patirtimis, todėl svarbu tai suprasti. Bet taip pat smagu sužinoti ir išmokti įdomių dalykų apie kitus žmones. Tai nauja, bet mums tai praverčia.

– Kalbant apie komandos draugus, čia yra vienas tau pažįstamas veidas – Arnoldas Kulboka, su kuriuo žaidei Graikijoje. Ar prašei jo patarimų prieš ar po sutarties pasirašymo?

– Pernai su juo kalbėjau, nes buvo galimybė, kad bučiau čia atvykęs dar tada. Daug klausinėjau jo apie miestą, nes jis yra iš Lietuvos. Jis daug papasakojo, bet tai pat sakė, kad kai ką reikia patirti pačiam. Žinoma, svarbiausia – oras, visi klausia, koks čia oras. Klausiau įvairių dalykų ir jis man gerai viską paaiškino. Aš mėgstu patirti dalykus pats, prieš susidarydamas savo nuomonę. Bet taip, jis man tikrai šiek tiek padėjo.

– Kaip apibūdintum savo žaidimo stilių? Ką gali duoti komandai?

– Mano žaidimo stilius – greitas. Man patinka žaisti greitai. Žaidžiu su energija, mėgstu žaisti aukštu tempu. Man tiesiog patinka tuo mėgautis. Kai tai tampa darbu, pamiršti, kad tai yra sportas, kurį mėgsti. Man patinka smagiai leisti laiką. Stengiuosi įtraukti komandos draugus. Noriu įtraukti ir žiūrovus. Tiesiog mėgaujuosi tuo ir dalinuosi meile žaidimui. Manau, tai geriausias apibūdinimas, kad visi kartu mėgautumės žaidimu, kurį mylime.

– Būdamas 26-erių dar esi jaunas krepšininkas. Kokius savo įgūdžius norėtum patobulinti?

– Galėčiau būti šiek tiek garsesnis. Visada buvau tylenis tiek aikštėje, tiek šalia jos. Tiesiog esu labiau uždaras. Augdamas supratau, kad įžaidėjas turi turėti balsą aikštelėje. Tu turi būti kuo garsesnis, turi užtikrinti, kad vaikinai tave girdėtų. Manau, kai jie girdi tavo balsą, tada pradeda tavimi pasitikėti. Jaučiu, kad man tai svarbiausia. Išreikšti save balsu. Stengtis kalbėti garsiau, bandyti, kad komandos draugai prie manęs prisitaikytų, o aš taip pat prisitaikyčiau prie jų. Manau, tai geriausiai pavyksta, kai moki bendrauti, kalbėti garsiai ir naudoti savo balsą. Tai svarbiausias dalykas, kurį noriu toliau tobulinti.

– Kodėl vaikystėje pasirinkai šią sporto šaką?

– Vaikystėje žaidžiau krepšinį, bet mėgau ir amerikietišką futbolą. Tai buvo sportas, kuris man labai patiko. Mano tėvas jį žaidė. Man taip pat gerai sekėsi. Kažkas sakė, kad futbole esu geresnis nei krepšinyje. Laikui bėgant, vis labiau pamilau krepšinį. Jis tiesiog mane užkabino. Sakyčiau, būnant 13 ar 14 metų žaidimas mane tiesiog užbūrė. Supratau, kad sporte galiu padaryti gerų dalykų. Pats pradėjau norėti lankyti sporto salę, pats pastebėjau, kad gerinu savo žaidimą. Iš tiesų pamilau procesą, kaip tapti geru krepšininku. Jaunystėje buvo nelengva. Tėtis buvo treneris, tad augant šeimoje buvo iššūkių. Galiausiai, žaidimą įsimyli greit, nes jis toks natūralus. Krepšinis yra toks, kad visada tau atsilygina tiek, kiek į jį įdedi pastangų. Tai vienas dalykų, kurie man visada patiko. Sakyčiau, kad pamėgau jį gana greitai.

– Papasakok apie savo šeimą. Kiek ji svarbi tavo krepšinio kelyje? 

– Turiu labai artimą šeimą. Tai tikrai krepšinio šeima. Per trejus metus užsienyje manęs aplankyti ir pažiūrėti kaip žaidžiu atvyko dauguma šeimos narių. Žaidžiau koledže savo gimtajame mieste, tad kiekvienose rungtynėse būdavo visa šeima ir draugai, kurie mane palaikė. Labai artima šeima. Šeima, kuri myli sportą, yra šalia ir laikosi kartu. Taip, aš juos myliu.

– Turi brolių ar serų?

– Turiu dvi jaunesnes seseris. Viena baigė žaidė krepšinį, kai mokėsi Džordžtauno universitete, jaunesnioji sesuo vis dar studijuoja. Turiu pusbrolių, žaidžiančių krepšinį. Beveik visi kažkiek užsiima sportu, visi juo domimės.

– Ar turi mėgstamą krepšininką, kuri turėjo tau įtakos augant?

– Allenas Iversonas. Jis mano visų laikų favoritas. Štai čia, ant kojos, turiu jo atvaizdą. Už tai, ką jis reiškė krepšiniui – jo laisvė žaidžiant, būti savimi aikštėje, tai daryti savaip. Jis buvo mėgstamiausias ne tik dėl žaidimo, bet ir už aikštės ribų. Žinoma, kaip ir daugelis šalia jos turėjo problemų, bet jis įkūnijo idėją būti savimi, mėgautis žaidimu ir žaisti kaip nori. Tai man buvo svarbiausia.

– Kokie tavo asmeniniai tikslai būsimame sezone?

– Mano tikslas – nukeliauti kuo toliau Europos taurės turnyre. Žinoma, norėčiau laimėti ir Lietuvos krepšinio lygą. Bet iš tiesų, aš žinau, kad klubas dar yra naujas, man patinka, kad kuriame naują kultūrą, kad mažai kas žino apie klubą. Mano tikslas – įrašyti „Wolves Twinsbet“ į krepšinio žemėlapį, kad visi žinotų, jog yra klubas, rimtai žiūrintis į krepšinį, rimtai žiūrintis į pergales. Taigi, man tai labai svarbu ir, tikiuosi, tai pavyks pasiekti.

– Ar turi kokių nors pomėgių, kurie padeda pailsėti po treniruočių ir rungtynių?

– Jaučiuosi normalus – mėgstu žaisti video žaidimus, atsipalaiduoti, pabūti ramus. Neturiu daug didesnių pomėgių. Norėčiau turėti kokį nors rimtesnį. Būtinai susirasiu. Tai dar vienas dalykas, kurį noriu padaryti. Norėjau rasti tokį, kuris atitiktų mano stilių. Bet nežinau. Dažniausiai atsipalaiduoju, žaidžiu video žaidimus, bet ne per daug. Esu gana ramus vaikinas.

– Kokius vaizdo žaidimus mėgsti žaisti?

– Esu didelis futbolo fanas – „Madden“ serija, „College Football“ serija. Man patinka sportiniai žaidimai. Kaip sakiau, visada buvau didelis futbolo gerbėjas, todėl visada smagu tiesiog žaisti žaidimą video žaidime. Ne per daug pomėgių. Reikia surasti naują. Tikrai rasiu ką nors gero.