Degėsių tvaiką "Žalgirio" rūbinėje vėdinęs Maksvytis: yra svarbesnių dalykų už taktiką

„Barcelona“ abejingai paspyrė sau iš kelio kaunietišką grėblį, skaudžiai dūrusį ne vienai užsižiopsojusiai Europos galiūnei. Kaziui Maksvyčiui teks toli krūmuose ieškoti išbarstytų ligšiolinių Kauno „Žalgirio“ pergalių įrankių, iš kurių svarbiausiu treneris laiko psichologiją, taip pat ragina susiimti etatinius komandos vedlius, rašo Krepšinis.lt.

Pirmąsias Eurolygos ketvirtfinalio serijos rungtynes Lietuvos ekipa išvykoje pralaimėjo 69:91, nors šįkart rezultatas – tik reliatyvus rodiklis.

Nuo pat pirmų dvikovos minučių atrodė, jog „Barca“ laimės ją tokiu skirtumu, kokio pati užsimanys.

26:2 – toks buvo naudingumo balų santykis tarp komandų po pirmojo kėlinio. O įpusėjus antrajam skaičiai darėsi apskritai nebesuvirškinami – 52:7.

Pirmą rezultatyvų perdavimą svečiai atliko tik artėjant didžiajai pertraukai.

„Žalgiriui“ beliko džiaugtis, kad kontrastai švieslentėje buvo ne tokie ryškūs – Šarūno Jasikevičiaus auklėtiniai būtų triuškinę varžovus jau pirmame kėlinyje, jei ne iš pradžių nekritę tritaškiai.

K. Maksvytis per minutės pertraukėles galėjo keiktis, kiek nori. Katalonai trečiadienį atrodė ir augalotesni, ir vikresni, ir, svarbiausia, gudresni.

„Rungtynės mums nepavyko. Buvome nusprendę pradėti jas aukštesniu penketu, tikėjomės, kad tokiu būdu žaisime kiečiau. Bet trūko išpildymo, varžovai mus labai baudė kartodami metimus. Bloga pradžia, o „Barca“ išnaudojo savo patirtį.

Patirtis ir psichologija čia buvo svarbesni už krepšinio dalykus. Nepasiruošę žaisti kiečiau už varžovus, mes net negalime eiti į kovą su „Barca“. Manau, kad kažkiek sukaustė stresas, ir mūsų įprastas kovingumas pasirodė tik protarpiais.

Bet pralaimėjome tik mūšį, ne karą. Tikiuosi, kitos rungtynės bus žymiai geresnės“, – komentavo „Žalgirio“ treneris.

Kalbėdamas apie sprigtą „Blaugrana“ arenoje, 45-erių specialistas ne kartą minėjo „sudegusią“ komandą, „perdegusius“ jos lyderius.

Nors trečiadienį kaip reikiant nusisvilino rankas, vis dėlto „Žalgiris“, K. Maksvyčio nuomone, į savo galimybių lubas dar neatsirėmė.

– Kiek pasiruošęs rungtyniauti yra Isaiah Tayloras? – po rungtynių buvo paklaustas K. Maksvytis

– Tarp mūsų, trenerių, dėl to buvo diskusija. Nusprendžiau antroje pusėje jo nebeleisti į aikštę, kad nebūtų traumos tikimybės. Šiandien naudos jis vis tiek mums davė mažai.

Kaip treneris, jaučiu, kada žaidėjas gali padėti komandai ir kada – ne. Šįkart buvo antras variantas. Neslėpsiu – vienas asistentų siūlė kaip tik leisti jam daugiau pažaisti, kad grįžtų į ritmą, bet pasirinkau saugesnį kelią – išvengti traumos atsinaujinimo tikimybės.

– Kas „Žalgiriui“ nesisekė puolant?

– Blogai judinome kamuolį, manau, pralaimėjome vadinamą psichologinę kovą. Kažkiek gyvybės atsirado tik antroje pusėje, kai prasiveržimais susikurdavome geresnių situacijų. O pradžioje buvome per daug statiški.

– Kokią kalbą pasakėte po rungtynių?

– Šiandien išnaudojome labai mažai savo potencialo: tiek imant pagrindinius mūsų žaidėjus, tiek legionierius. Reikia pripažinti, kad šiandien geriausi turbūt buvo Achille Polonara ir Dovydas Giedraitis. Gana prastai vykdytos trenerių užduotys, tenkino tik atkarpa trečio ir ketvirto kėlinio sandūroje. Visa kita buvo kabinimasis už šiaudo. Šiose rungtynėse sudegėme, tikiuosi, kitose bus geriau.

– Kaip manote, kodėl „minusinis“ didžiąją akistatos dalį buvo daugiausiai žaidimo atkrintamosiose patirties turintis Rolandas Šmitas?

– Žinome, kad be jo mums sunku laimėti. Man atrodo, kad jis perdegė žaisdamas prieš buvusią komandą.

Kodėl Rolandas šįkart pradėjo mačą sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje? Dėl to ilgai diskutavome prieš rungtynes. Anksčiau rungtynių pradžiose mums veikė žaidimas žemu penketu, bet nusprendėme, kad vis dėlto dabar – atkrintamosios, reikia ūgio ir geros gynybos. Galiu pasakyti, kad tai nepasiteisino.

– Kas dabar svarbiau – padaryti taktines ar psichologines išvadas?

– Manau, psichologines. Bent pirmoje pusėje šiandien išvis nelabai buvo kalbos apie kažkokią taktiką – viskas rėmėsi į psichologiją, fiziškumą. Manau, visų pirma turime atrasti žaidėjų, kurie yra lyderiai, kurie vestų paskui save komandą.

„Žalgirio“ gretose ant parketo trečiadienį grįžo šlaunies traumą pastaruoju metu gydęsis I. Tayloras, šeimininkams trūko nugaros skausmų sulaikyto Cory Higginso.

Antrosios serijos iki trijų pergalių rungtynės taip pat Barselonoje vyks penktadienį, Kaune komandos pirmąsyk susikibs gegužės 3 d.

Tai buvo 37-a „Žalgirio“ ir „Barcelona“ akistata per visą istoriją, lietuviams palankiai baigėsi tik 7 dvikovos.

„Blaugrana“ arenoje šeimininkaujant Š. Jasikevičiui kauniečiams dar nėra pavykę laimėti. Paskutinį kartą „Barca“ jos pačios tvirtovėje buvo įveikta 2017-aisiais, kai Šaras dar stovėjo priešingoje barikadų pusėje.

Šiame reguliariajame sezone ekipos pasidalino po pergalę namuose. „Barcelona“ turnyro lentelėje finišavo antra (23/11), „Žalgiris“ – septintas (19/15).

Kauno ekipa Eurolygos ketvirtfinalį šiame amžiuje pasiekė trečią kartą. 2018-aisiais žalgiriečiai iškopė į finalo ketvertą ir užėmė trečią vietą, po metų pakartoti tokio žygio nebepavyko.

Tuo metu „Barcelona“ – etatinė atkrintamųjų varžybų dalyvė. Ketvirtfinalyje katalonų nebuvo tik 2017 ir 2018 metais. Nuo 2020-ųjų treniruojant Š. Jasikevičiui komanda iki šiol abu kartus žaidė finalo ketverte ir užėmė atitinkamai antrą bei trečią vietas.

Pusfinalyje šios poros nugalėtojo lauks Madrido „Real“ (Ispanija) arba Belgrado „Partizan“ (Serbija).