Desperatišką planą iš rankovės ištraukęs Šaras: buvome beveik numirę

50 – tiek pergalių Kauno „Žalgiris“ jau pasiekė komandai vadovaujant Šarūnui Jasikevičiui. Žalgiriečiai Tel Avive pasirūpino, kad jubiliejinė stratego pergalė taptų tikrai ypatinga – „Žalgiris“ triumfavo po bene dramatiškiausio sezono trilerio, 85:83 parklupdydamas „Maccabi“ krepšininkus, rašo Afa.lt.

Dramatiškai susiklosčiusios rungtynės ir pasiekta pergalė leido kauniečiams išsilaikyti Eurolygos atkrintamųjų gaudynėse – nors nuo pirmojo aštuoneto juos vis dar skiria dvi pergalės, laimėjimas Izraelyje leido turnyrinėje lentelėje aplenkti iškart dvi varžoves – „Maccabi“ ir praėjusią savaitę nugalėtą Miuncheno „Bayern“.

Lengviau atsipūtęs Šaras po rungtynių tikino, kad žaidėjai pademonstravo charakterį, o taip pat atskleidė, jog antroje rungtynių pusėje jam teko panaudoti ir kone desperatiškus variantus, siekiant atgaivinti komandą.

„Šiais metais dar nebuvo tokių rungtynių, kai buvome praktiškai numirę, bet sugrįžome. Nors pagalvojus, daug kartų buvome sugrįžę, bet nesugebėdavome laimėti, – svarstė Š. Jasikevičius. – Reikia pasidžiaugti kaip komanda žaidžia – tris savaites rodome labai gerą krepšinį, nors šiandien, galbūt, ir nebuvo toks variantas.

Ilgą laiką nusileidome ir fiziškumu, ir žaidybinio plano vėl nevykdėme, ir pražangos buvo labai neprotingos, kas baisiausia, nes tada žaidėjai turi sėsti ant suolo ir patys save išsiima iš rungtynių.

Bet jie tikrai turi charakterį ir man labai smagu, kad jie ištraukė šitas rungtynes savo charakteriu.“

– Kokios detalės lėmė, kad sugebėjote ne tik sugrįžti ketvirtajame kėlinyje, bet ir užbaigti rungtynes sėkmingai?

– Tuo metu rungtynės jau gali pakrypti ar į vieną, ar į kitą pusę. Svarbiausia, kad su gana prastu žaidimu rungtynes nuvedėme iki to periodo. O tada jau ar vienas svarbus tritaškis, ar apsigynimas kitoje aikštės pusėje yra aukso vertės. Rungtynės gali pakrypti į bet kurią pusę.

Čia laimėti tikrai nėra lengva, kaip ir žaidėjams nepamesti galvų. Turime suprasti ir žaidėjus, atmosfera čia yra fantastinė.

– Išėmus Scottie Wilbekino atkarpą antrajame kėlinyje, kai gynėjas per kelias akimirkas surinko 8 taškus, kaip vertinate gynybą prieš „Maccabi“ lyderį?

– Labai gerai gynėmės. Jis „įėjo“ į rungtynes su tritaškiu, kai nepadarėme pražangos prieš jį, galėdami padaryti. To nepadarė protingiausias mūsų žaidėjas. Bet taip nepamesti galvos yra didelis žygdarbis mūsų jaunai komandai.

– Kokios buvo pagrindinės gynybinio plano detalės?

– Jie nėra kūrėjų komanda, ką parodo tai, kad jie padaro tik apie 15 rezultatyvių perdavimų per susitikimą. Tai komanda, kurios žaidėjai žymiai prasčiau žaidžia į kairę, nei į dešinę. Bet visos pražangos buvo prasileidus žaidėjus į dešinę ranką.

Tu negali to daryti – jeigu yra tokios silpnybės, tu turi jomis naudotis. Mus kažkiek ir „apdaužė“. Faktas, kad jie yra didesni. Didesnis ir jų startinis penketas, nors mūsų irgi nėra mažas, kai žaidžia Ulanovas.

Bandėme kažką mąstyti, bet viską sprendžia žaidėjai, o jie savo charakteriu ištraukė rungtynes. Reikia nusilenkti prieš juos.

– „Maccabi“ padarė net 22 klaidas. Kiek jos buvo išprovokuotos jūsų gynybos?

– Jie darė klaidas iš panašių situacijų – arba prieš agresyvią perimetro gynybą, arba ant „ūselio“. Mes rizikavome neduodami jiems „pikenpopų“. Bandėme prisitaikyti prie tos sudėties, kurią patys turime, t.y. dviejų mobilių ketvirtosios pozicijos žaidėjų. Galbūt jie yra mažesni ir mes rizikavome. Tie atšokę kamuoliai yra kažkiek mano rizikos faktorius.

Iš kitos pusės, vis tiek turime prisiimti atsakomybę, kad tikrai nežaidėme savo krepšinio, kurį demonstruojame paskutines savaites.

– Šįvakar abu jūsų spurtai buvo naudojant žemus penketus – trečiajame kėlinyje aikštėje jo metu buvo E. Ulanovas ir D. Thompsonas, o ketvirtajame B. Daviesas žaidė kartu su keturiais gynėjais. Kiek žemi penketai padėjo perlaužti rungtynes?

– Man jau reikėjo kažką daryti. Čia jau buvo vos ne paskutinis desperatiškas dalykas. Vis tiek klausimas buvo, ar mes pataikysim. Mes ir pirmoje pusėje, reikia pripažinti, susikūrėme metimus, bet visai nieko nepataikėme. Tiek ir Milas kokius tris prametė, bet paskui sumetė tą, ką reikėjo. Mes jau buvome ne kokioje situacijoje – man reikėjo rizikuoti.

– Brandonas Daviesas labai strigo pirmoje rungtynių pusėje ir per ją nepelnė nė taško, bet persilaužė po ilgosios pertraukos. Kiek tai pasako apie šį žaidėją?

– Brandonas toks jau yra. Ta jo energija kartais paima viršų jo galvoje. Negalvoju, kad ištraukėme rungtynes dėl to, kad jis sužaidė antroje pusėje. Bet jis bent jau kažką mums davė. Jis tikrai supranta, kad nežaidė gerai ir manau, kad kitas rungtynes jis sužais puikiai.

– Po rungtynių netrūko džiaugsmo – ar jis prasiveržė dėl stebuklingai ištrauktos pergalės?

– Nebuvo ta pergalė stebuklinga. Bet žinote, tokių rungtynių šiais metais dar nebuvome ištraukę. Atrodo, jau buvome daug kartų labai atsilikę, sugrįždavome, bet taip ir nepavykdavo. Labai „faina“, kad tai pavyko istorinėje arenoje ir prieš tokį klubą, kuris tikrai pastaruosius du tris mėnesius žaidžia puikų krepšinį.

– Komanda vėl geriausiai atrodė su L. Westermannu ir Th. Walkupu, prie ko jau pripratome. Kiek tos Th. Walkupo keturios pražangos, kai jis negalėjo žaisti ketvirtajame kėlinyje, išmušė jus iš vėžių?

– Galvoju, kad jį perlaikiau ant suolo. Reikėjo man rizikuoti anksčiau. Bet vis tiek norisi išlaikyti jį, kol esi smogiamojoje distancijoje. Tuo labiau, kad ir Marius buvo su pražangomis. Vieną iš dviejų, kuris gali gintis prieš Wilbekiną, mums reikėjo taupyti – tai gal ir gerai.

Thomasas – jūs patys matote. Jis rodo lygį.

– Antanas Kavaliauskas grįžo po pertraukos ir žaidė beveik penkias minutes. Kaip vertinate jo pasirodymą?

– Iš Antano daug pagalbos šiai dienai neprašome. Jis, kartu su Nate‘u, nėra formoje. Jiems reikia duoti tik truputį, nes kalnų dar nenuvers. Bet palaipsniui jie turi įeiti į formą.

– Per paskutines dvi minutes nė viena komanda nebeturėjo minutės pertraukėlių. Ar dėl to žaidimas buvo chaotiškas ir kaip pasisekė išsisukti toje situacijoje?

– Pavyko „mėtyti“ žaidėjus. Ar tai mesdavo baudas, ar dar kažkas, bet pavyko žaisti tą žaidimą „gynyba-puolimas“. Šitais momentais reikia pripažinti, jog, kad ir kaip netikėčiau ta sėkme, jos kažkiek vis tiek reikia.