Italų disko stiliumi prie Paryžiaus priartėjęs Maksvytis – apie duotą žodį, išvadas ir finalą

Pernai pasaulio čempionato ketvirtfinalyje Filipinuose taip ir nesulaukta Lietuvos bei Italijos rinktinių akistata įvyko šiemet Puerto Rike, rašo Krepšinis.lt.

Kazio Maksvyčio auklėtiniai olimpinio atrankos turnyro San Chuane pusfinalyje užtikrintai pranoko Italijos atstovus rezultatu 88:64 ir žengė į naktį iš sekmadienio į pirmadienį (nuo 1 val.) vyksiantį finalą, kuriame ir spręsis kelialapio į Paryžių likimas.

Dėl bilieto į olimpines žaidynes mūsiškiai susikaus su antrojo pusfinalio tarp šeimininko Puerto Riko ir Meksikos atstovų, kuriuos lietuviai jau įveikė grupės varžybose (96:84), nugalėtojais.

Kaip ir per pirmus du mačus, taip ir pusfinalio pradžioje lietuviai buvo priversti vytis savo varžovus – 7:11. Galinga Mariaus Grigonio ir Mindaugo Kuzminsko atkarpa leido lietuviams perimti iniciatyvą – 25:18. Antro kėlinio viduryje M. Girgonis smeigė dar vieną sudėtingą tritaškį, o ore perdavimo sulaukęs Ąžuolas Tubelis sugrūdo kamuolį iš viršaus – 35:25. Įpusėjus susitikimui mūsiškiai kontroliavo padėtį – 47:38.

Po ilgosios pertraukos lietuviai neatsipalaidavo: Domantas Sabonis ir M. Kuzminskas pasižymėjo dvitaškiais, o M. Grigonis toliau smaginosi iš distancijos – 59:40. Nors kelis metimus pataikė Johnas Petrucelli, skirtumas pernelyg nemažėjo – 68:53. Per likusį ketvirtį nieko ekstraordinaraus nebenutiko – 88:64.

„Geros mintys, bet darbas dar iki galo nepadarytas. Matėte, kad buvo vienos solidžiausių rungtynių, ypač gynyboje, kur žymiai geriau tvarkėmės tiek du prieš du situacijose, tiek varžovams žaidžia nugara, išskyrus gal tik kelias lengvas baudas. Buvo gera fizinė kondicija ir gera koncentracija. O puolime per daug mūsų skaičiai nepasikeitė.

Tikiuosi, kad visa tai perkelsime į rytojų, o dabar yra tas momentas, kai mums reikia turėti labai trumpą atmintį. Jokio ramumo pergalė nesuteikia. Reikia ją užmiršti ir sužaisti dar vienas geras rungtynes. Nei fanai, nei mes nebūsime patenkinti pasiekę tik finalą. Turime jau nuo dabar pradėti ruoštis toms rungtynėms“, – trečia pergale iš trijų santūriai džiaugėsi K. Maksvytis.

„Na, ne, kažkokio pykčio nebuvo. Tiesiog padarėme italodisco“, – komentavo jis skambų varžovų sutriuškinimą.

Paklaustas, ar tokį kokybinį rinktinės žaidimo šuolį lėmė ir įvykę pokalbiai komandos viduje, strategas to neneigė.

„Gal tarp žaidėjų buvo ir atskirai. Mes turėjome savo vaizdo peržiūros susirinkimą ir net per jį buvo matyti, kad žaidėjai padarę išvadas. Atėjo ramybė ir susikaupimas“, – tvirtino jis.

Šį kartą mūsiškių starto penkete įvyko vienas pasikeitimas – Tadą Sedekerskį pakeitė Mindaugas Kuzminskas, kuris su 14 taškų buvo antras pagal rezultatyvumą.

Tuo metu T. Sedekerskiui buvo patikėta prižiūrėti taip pat nuo suolo kilusį italų lyderį Danilo Gallinari (15 tšk.).

Antrą kartą San Chuane karjeros rezultatyvumo rekordą pagerino Eurolygos čempionas Marius Grigonis, sušveitęs 23 taškus.

„Jis yra vienas iš rinktinės lyderių – taip, kaip ir turėjo būti. Tiek aikštelėje, tiek ir rūbinėje. Tikiuosi, kad jis tai tęs ir toliau“, – vylėsi specialistas.

Nors pagrindinis rinktinės įžaidėjas Rokas Jokubaitis pataikė tik 1 metimą iš 8 ir finišavo su 5 taškais bei 4 rezultatyviais perdavimais, K. Maksvytis liko patenkintas jo pasirodymu ir pastangomis, ypač savo aikštės pusėje.

„Šiandien jis turėjo geras rungtynes, visų pirma, pradedant nuo gynybos. Šiandien praktiškai nebuvo nė vieno žaidėjo, kuriam galėtum sakyti, kad jis labai blogai sužaidė. Visi sužaidė gerai arba labai gerai. Manau, kad R. Jokubaitis gerai šiandien vadovavo komandai ir labai gerai gynėsi“, – tikino Kazys.

Jo manymu, finale mūsiškių oponentais gali būti tiek šeimininkai puertorikiečiai, tiek ir meksikiečiai.

„Manau, kad Meksika gali pateikti sensaciją, bet vis tiek reikia pripažinti, kad Puerto Rikas yra favoritas. Žaidėme ir su juo, tiktai kol kas daviau žodį, kad nekalbėsiu apie tai, ir negaliu pasakyti, kas laimėjo (šypsosi). Kažkiek Puerto Rikas turi daugiau ginklų ir namų pranašumą, bet gal ir papildomą spaudimą dėl to.

Jose Alvarado – labai emocinis žaidėjas, žaidžia instinktais, labai greitas. Gali tiek pats pelnyti taškus, tiek įtraukti savo komandos narius. Jį visi laiko gerai besiginančiu ir agresyviai besiveržiančiu žaidėju, o jis įmetė 7 tritaškius. Sužaidė gerai, kada komandai reikėjo.

Gal kažkiek faktorius bus ir tas trijų valandų pranašumas, kurį turime prieš juose. Manau, kad būsime šviežesni“, – pasakojo treneris.

Beje, priešpaskutinį žingsnį link Paryžiaus mūsiškiai žengė valstybinės šventės metu – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.

Likus porai valandų iki atsakingo pusfinalio su Italijos komanda apie šimtas Lietuvos rinktinės fanų susirinko prie San Chuano „El Choliseo“ arenos ir kaip ir kiti lietuviai visame pasaulyje iš širdies sugiedojo šalies himną.

Į Paryžiaus olimpines žaidynes pateks tik viso turnyro nugalėtojai.

Sėkmės atrankoje atveju, lietuviai Prancūzijos sostinėje grumtųsi C grupėje kartu su keturiskart paeiliui olimpinių aukso medalių savininke JAV komanda, pasaulio vicečempione Serbija ir debiutantu Pietų Sudanu.

Lietuviai prieš italus finaliniuose turnyruose pastaruoju metu neklumpa: 2006-ųjų pasaulio čempionate įrodė savo viršenybę 71:68, o 2007, 2013, 2015 ir 2017 metų Europos pirmenybėse – 79:74, 81:77, 95:85 (po pratęsimo) ir 78:73.

Paskutinės tarpusavio akistatos vyko atrankoje į 2019-ųjų pasaulio čempionatą, kai buvo pasidalinta po pergalę – 65:70 ir 86:73.