J.Vainauskas: krepšininkai nesusitvarko su nervais

Ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ vadybininkas Jonas Vainauskas įsitikinęs – Lietuvos rinktinei Europos čempionate koją kiša komandos viduje tvyranti įtampa.

Jono Kazlausko auklėtiniai D grupėje finišavo pirmi, tačiau sudėtingos pergalės prieš Ukrainą, Estiją ir Čekiją bei pralaimėjimas Belgijai, anot pašnekovo, nenuteikia itin optimistiškai.

Išskirtiniame interviu naujienų portalui Alfa.lt pašnekovas apžvelgė pagrindines šlubuojančio rinktinės žaidimo priežastis ir išreiškė viltį, kad treneriai iki sekmadienio vakarą įvyksiančio aštuntfinalio su Gruzija vis dar turi laiko sutvarkyti savo auklėtinių nervus.

Įveikę gruzinų barjerą lietuviai ketvirtfinalyje susitiktų su Italijos ir Izraelio poros nugalėtoju.

Kas iš esmės lėmė tokį nestabilų pasirodymą Rygoje? Galbūt žaidėme per daug nuspėjamai ir niekuo nenustebinome varžovų? – Alfa.lt paklausė J. Vainausko.

Aiškiai matėsi, kad žaidėjus kaustė vyraujanti įtampa. Netinkamas psichologinis pasiruošimas būtų pirmas atsakymas. Sunku kalbėti apie taktinį pasiruošimą, kai gerokai šlubuoja psichologija. Kai žaidėjus slegia nepagrįstos viltys ir iš anksto taikomas aukštas Lietuvos krepšinio standartas, jie nesugeba atlikti taktinio darbo.

Pirmajame etape susidūrėme su azartiškomis komandomis, kurios yra iš antro ir trečio dešimtuko. Jeigu nesugebame lengvai apžaisti jų, kaip mums reikės kovoti dėl medalių? Treneriai turi gerokai padirbėti su žaidėjų nervais. Nežinau, ar tai pavyks padaryti per kelias dienas, nes tai mums nesiseka daryti jau nuo liepos mėnesio.

Per mačą su čekais pradėjome daugiau atakuoti iš toli. Šiuo ginklu reikėtų bandyti pasinaudoti dažniau?

Turime tikrai gerą priekinę liniją – Jonas Valančiūnas šiame čempionate yra dominuojantis „centras“. Paulius Jankūnas ir Domantas Sabonis žaidžia aukštame lygyje. Tačiau kas iš to, jeigu mūsų antroji linija nesugeba pataikyti iš toli? Tada varžovų gynėjams nėra prasmės būti prie jų prilipusiems. „Mažiukai“ ateina padėti aukštaūgiams į baudos aikštelę ir ten tampa labai ankšta. Renaldas Seibutis, Artūras Milaknis ir Mantas Kalnietis privalo pataikyti. Tai rezervai, kuriuos išnaudojus grįžtų visavertis ir subalansuotas žaidimas.

Išvažiavus į kitą šalį ir nuo rungtynių pailsėjus kelias dienas įmanoma pradėti žaisti visiškai kitaip nei iki šiol?

Būtų labai gerai, kad tas žaismingumas ir atviras krepšinis pagaliau atsirastų, jog nebeliktų įtampos, kuri aiškiai kaustė daugelį žaidėjų. Faktas toks, kad Gruzija bus stipresnė už visas komandas, su kuriomis žaidėme D grupėje. Ne daug, bet stipresnė.

Kažkas iš viršaus vis pasaugo Lietuvos rinktinę. Vokietija B grupėje demonstruodama aukšto lygio krepšinį nesugebėjo patekti tarp 16 pajėgiausių komandų. Neabejoju, kad D grupėje ji būtų užėmusi 1–2 vietą.

Galime sensacijų tikėtis jau aštuntfinalyje?

Manau, tos tikrosios pirmenybių favoritės – Ispanija, Prancūzija, Serbija, Kroatija, Graikija, Italija – tikrai peržengs šį etapą, o jau ketvirtfinalyje, žinoma, kažkuri iš šių komandų bus priversta patirti pralaimėjimą.