J.Valančiūnas - savikritiškas: susimovėme, aš pats perdegiau

Australų bombarduojamai Lietuvos rinktinei desperatiškai reikėjo Jono Valančiūno: ir taškų, ir solidžios gynybos baudos aikštelėje bei keičiantis dengiamaisiais. Bet lietuvių laivas grimzdo vis gilyn, kol galiausiai sustingo dugne – 64:90.

„Stengėmės, bet neišėjo. Susimovėme“, – priblokštas tokios olimpinio turnyro atomazgos Krepšinis.lt ištarė J. Valančiūnas. 

Kovos dėl medalių nebus – lietuviai beviltiškai pralaimėjo ketvirtfinalį australams ir keliauja namo.

Pirmą kartą taip anksti po trejų iš eilės metų, per kuriuos Europos ir pasaulio čempionatuose pavykdavo įsiterpti tarp keturių geriausių komandų.

Krepšinis.lt paklaustas, kodėl žaidimo planas ketvirtfinalyje ėmė griūti jau pirmame kėlinyje – dėl neveikiančių schemų ar prastai jas realizuojančių krepšininkų – J. Valančiūnas visą ugnį kreipė į atlikėjus.

„Nepadarėme to, ko norėjome. Mes, žaidėjai. Tiek gynyboje, tiek puolime pridarėme kvailų klaidų, nesąmonių. Net nežinau, kodėl. Buvome užsivedę ir norėjome laimėti. Bet žaidėme be galvos ir be energijos“, – savo ir komandos draugų pasirodymą sukritikavo vidurio puolėjas.

Pačiam J. Valančiūnui visos olimpinės žaidynės virto blogu sapnu, iš kurio niekaip nepavyko nubusti. Svarbiausia figūra J. Kazlausko puolimo planuose per rungtynes vidutiniškai terinkdavo po 6,7 taško, „iš žaidimo“ atakuodamas 39 proc. taiklumu.

Lyginant su praėjusių metų Europos čempionatu, jo rezultatyvumas smuko daugiau nei dvigubai, o pataikymo procentas – pusantro karto.

„Nesusitvarkiau savo paties galvoje. Perdegiau. Atrodo, norėjau, bet nepadariau. Turnyras man buvo labai blogas“, – pripažino J. Valančiūnas.