Karnišovas - apie patį Sabą sugebėjimais lenkiantį Jokičių, Šaro talentą ir nepamirštamą sugrįžimą į laisvą Lietuvą

Denverio „Nuggets“ komandos generalinis vadybininkas Artūras Karnišovas tapo ESPN žurnalisto Adrianio Wojnarowski rengiamo podkasto „Woj Pod“ svečiu.

Kalbėdamas apie savo vadovaujamo „Nuggets“ klubo ateitį, A. Karnišovas daug dėmesio skyrė viena ryškiausių NBA lygos žvaigždžių tapusiam serbui Nikolai Jokičiui, taip pat sugrįžo į praeitį ir prisiminė savo paties pirmuosius žingsnius JAV, debiutą Lietuvos rinktinėje ir Barselonoje 1992-aisiais iškovotus olimpinius bronzos medalius, rašo DELFI NBA.

Anot A. Karnišovo, 24-erių metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas N. Jokičius yra tapęs žmogumi, galinčiu keisti tiek klubą, tiek patį aukštaūgio įvaizdį NBA lygoje. Šį sezoną Denverio komandą į Vakarų konferencijos pusfinalį išvedęs N. Jokičius buvo išrinktas tiek į NBA lygos „Visų žvaigždžių“ rungtynes, tiek į lygos geriausių žaidėjų pirmąjį penketą.

„Nikola nuolatos tobulėjo. Jis pradėjo nuo NBA Vasaros lygos, kur rinko po 10 taškų ir 7 atkovotus kamuolius. Tik trečiais savo savo metais NBA lygoje jis sužaidė rungtynes starto penkete, ir vėliau vieną po kito ėmė rinkti trigubus dublius, du mėnesius nepaliko aikštės be dviženklio taškų skaičiaus.

Tada mums ir tapo aišku, kad jis gali būti lygos žvaigždė, krepšininkas, galintis keisti lygą“, – kalbėjo N. Karnišovas, pažymėjęs, kad N. Jokičius žiūrėdavo daug Marco Gasolio žaidimo vaizdo įrašų ir mokėsi iš ispano kamuolio perdavimo technikos bei kitų žaidimo niuansų. – Visi galvojo, kad jam trūks atletiškumo, mes pradžioje galvojome tą patį. Bet įgūdžiai atpirko viską. Jis sustiprino savo kūną ir dabar, galima sakyti, jis yra mūsų įžaidėjas, inicijuojantis komandos puolimą.“

Nors geriausiai kamuolius perduodavusiu aukštaūgiu iš Europos NBA lygoje ilgą laiką buvo laikytas Arvydas Sabonis, anot A. Karnišovo, serbas savo aikštės matymu ir sugebėjimu asistuoti komandos draugams netgi pranoksta Lietuvos krepšinio legendą.

„Dažnai žmonės manęs paprašo palyginti Sabonį su Jokičiumi. Ir aš pasakysiu, kad Džokeris sugebėjimą perduoti kamuolį perkėlė į visiškai naują lygį, kadangi jis pats gali incijuoti atakas. Jis atkovoja kamuolį, jį varosi pats ir taip pradeda mūsų puolimą. Kiek lygos komandų gali pasigirti turinčios vidurio puolėją, kuris likus 2 minutėms iki rungtynių pabaigos pats gali varytis kamuolį?“ – retoriškai klausė A. Karnišovas.

Netrukus „Nuggets“ vadovas prisiminė ir patį A. Sabonį.

„Neįtikėtinas talentas. Kai aš baigiau karjerą, Arvydui pasakiau, jog pats augau žiūrėdamas į jo žaidimą, vėliau rungtyniavome kartu, o dabar tu vis dar žaidi, o aš jau kabinu sportbačius ant vinies“, – nusijuokė 48-erių lietuvis.

„Petrovičius, Marčiulionis, Divacas – tai buvo žaidėjai, padarę nemažą įtaką Europos žaidėjų įvaizdžiui NBA. Tačiau kai aš pats studijavau ir žaidžiau NCAA, visiems atrodė, kad mes, europiečiai, esame minkštoki, silpnesni fiziškai. Tačiau kas atsitiko lygai, kai atėjo Dirkas Nowitzki? Dabar visi ieško naujo Dirko. Taigi, pasikeitė ir požiūris ir apskritai Europos žaidėjų migracija į NBA labai stipriai išaugo“, – savo patirtimis dalijosi A. Karnišovas.

Paklaustas, kaip pat dar 1989-aisiais sugebėjo ištrūkti į JAV, A. Karnišovas prisiminė:

„Žaidžiau Sovietų Sąjungos jaunimo rinktinėje, buvau jos kapitonas. Mes su komanda atvykome į JAV žaisti 11 parodomųjų rungtynių serijos. Žaidžiau gerai, koledžai mane pamatė, tačiau faktas buvo toks, kad iki tol nė vienas žaidėjas, gimęs sovietinėje Lietuvoje, dar nebuvo pravėręs NCAA durų. Niekas nemanė, kad tai įmanoma. Visgi tuomet man labai padėjo Kim Bohuny (ilgametė NBA lygos darbuotoja, – red. past.), pridėjusi ranką ir prie Masai Ujiri karjeros NBA lygoje. Man, 18-mečiui, atvykti iš Lietuvos viską palikus gimtinėje, buvo išskirtinis įvykis.

Esu dėkingas visiems, kad taip susiklostė gyvenimas ir aš čia radau antruosius namus“, – teigė pastaraisiais metais į gimtinę retai sugrįžtantis lietuvis.

Anot A. Karnišovo, į JAV jis skrido per Maskvą, kurioje teko užtrukti tris dienas. Tik vėliau jis sužinojo, kad tuo metu KGB tris dienas sprendė jo likimą – ar leisti krepšininkui išvykti į Ameriką.

„Laimei, leidimas buvo duotas, o vos išvykęs į JAV aš apsigyvenau Amerikos lietuvių šeimoje“, – tvirtino jis.

„Prisimenu, kad su bičiuliais apie JAV žinojome nedaug, regis, laimėjome vos 2 iš 11 rungtynių. Atsivežėme ilgas kojines, žiūrovai juokėsi, juos juokino ir mūsų šortukai, kurie buvo labai trumpi. Mums nuolat švilpė žingsnius, nes darydavome „eurostepą“, vėliau prigijusį ir NBA. Tai buvo neįtikėtina patirtis, prisidėjusi prie to, kad atsidūriau Seton Hall universitete“, – tęsė pasakojimą lietuvis.

Paklaustas, kaip išmoko anglų kalbos, A. Karnišovas neslėpė – buvo nelengva.

„Mokiausi žiūrėdamas TV filmus, serialus, prisidėjo ir treneris P. J. Carlissimo. Akademiškai aš buvau stiprus, bet mano „arkliukas“ Lietuvoje buvo matematika. Prisimenu, kad JAV pirmoji mano paskaita buvo Amerikos istorija. Pastebėjau, kad visi kažką žymisi, o man tai daryti sudėtinga. Taigi, aš susirinkau knygas, palikau klasę ir pasakiau sau, kad daugiau taip nebesijausiu. Dėjau daug pastangų ir maždaug po metų jau tikrai deramai kalbėjau angliškai“, – teigė buvęs krepšininkas.

1992-ieji, Barselonos olimpiada. A. Karnišovas gavo kvietimą į Vlado Garasto treniruojamą Lietuvos rinktinę, su ja įveikė olimpinę atranką ir iškovojo bronzos medalius. Tačiau, anot paties Artūro, prieš skrydį į Lietuvą jį kamavo nemenkas nerimas.

„Buvo praėję vos keli metai po Nepriklausomybės atgavimo. Nebuvau lankęsis Lietuvoje trejus metus – tėvai per tą laiką gavo daugybę žinučių: „jeigu sūnus neprisistatys į kariuomenę, sės į kalėjimą“. Taigi, ir į lėktuvą lipau nedrąsiai, nežinojau, ar mane areštuos, nežinojau ir to, ar mane priims į rinktinę. Viskas man Lietuvoje buvo nauja – tas laisvės jausmas, seniai nematyti žmonės. Buvo kiek baisu, bet po kelių savaičių, kai gavau treniruočių grafiką, supratau kad čia iš tikrųjų laisva šalis, – pasakojo A. Karnišovas.

„Atvykau be didelių lūkesčių, bet treniruočių stovykloje gana greitai apsipratau. Žaisti su Saboniu ir Marčiulioniu buvo kažkas nepaprasto. Pamenu pirmą savo treniruotę. Sabas visuomet prašydavo kamuolio, tačiau bet kada jį galėdavo sugrąžinti tau savo techniškomis rankomis, ir tai padaryti netikėtai. Taip ir nutiko – nelaukiau perdavimo, kirtau po krepšiu, o Sabas man metė kamuolį ir pataikė tiesiai į nosį, pasipylė kraujas.

Pasidariau išvadas, nuo tada visuomet galvojau, ko tikėtis ir dairiausi. Kaip jau minėjau, mus laikė „minkštais“ už Atlanto. Ar Marčiulionis buvo „minkštas“? Ne, buvo vienas fiziškai stipriausių žmonių, su kuriais man yra tekę žaisti“, – kalbėjo A. Karnišovas. – Atrankoje laimėjome visas 11 rungtynių, o vėliau iškovojome bronzą Barselonoje. Iki šiol man tai yra išskirtiniausi prisiminimai. Ką jau kalbėti apie tai, kad žaidėme su „Svajonių komanda“ – kovojome prieš žaidėjus, kuriuos stebėjau vaizdo kasečių įrašuose.“

Pasak lietuvio, tais laikais pasipriešinti JAV rinktinei galimybių neturėjo niekas.

„Talentų skirtumas buvo milžiniškas. Vėliau ta atskirtis ėmė mažėti. Mes amerikiečiams pralaimėjome 45 taškais, o man reikėjo dengti Charlesą Barkley – tai buvo neįmanoma. Pataikiau keletą metimų, bet kas iš to? Prisirinkau pražangų. Tuo metu jokia komanda neturėjo galimybių pasipriešinti JAV rinktinei“, – dėstė jis.

Visgi, anot A. Karnišovo, situacija ilgainiui ėmė keistis.

„Galima prisiminti, kaip viskas pasikeitė. 2000-aisiais Lietuvos rinktinė pusfinalyje JAV rinktinei pralaimėjo vos keliais taškais, žibėjo Šarūnas Jasikevičius“, – prisiminė jis.

Anot „Nuggets“ vadovo, nieko keisto, kad Š. Jasikevičiumi jau domisi NBA klubai – lietuvio visiškai nenustebino tai, kad ilgametis Lietuvos rinktinės įžaidėjas tapo itin talentingu ir paklausiu treneriu.

„Apskritai, manęs tikrai nenustebino faktas , kad Šaras tapo talentingu treneriu. Jis buvo vieną iš aukščiausių krepšinio IQ turinčių žmonių, su kuriais teko žaisti per visą karjerą. Jis kelia didžiulius reikalavimus savo žaidėjams, tačiau būdamas krepšininku itin reiklus būdavo ir pats sau“, – pažymėjo A. Karnišovas.

Pokalbio su A. Karnišovu garso įrašą galite rasti čia.

Primename, kad pats A. Karnišovas dėl traumų profesionalaus krepšininko karjerą baigė 2002-aisiais, būdamas vos 31-erių.

Vilniaus „Statyboje“ pirmuosius krepšininku žingsnius žengęs puolėjas vėliau mokėsi ir žaidė Seton Hall universitete JAV, Europoje rungtyniavo Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Ispanijos klubuose.

Su Lietuvos rinktine A. Karnišovas taip pat laimėjo 1995-ųjų Europos čempionato sidabrą, 1996-aisiais Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą.

Paskutine jo ekipa tapo „Barcelona“.

Pakabinęs sportbačius ant vinies, karjerą A. Karnišovas pratęsė NBA lygos užkulisiuose. Nuo 2013-ųjų jis dirba „Nuggets“ klube, kur užkopė iki aukščiausios – generalinio vadybininko pozicijos.