Klaipėdos krepšinio atgimimas: nuo LKL vidutiniokų iki Lietuvos rinktinės pagrindo

Jau buvome įpratę matyti, kaip Lietuvos rinktinės pagrindą sudaro krepšininkai iš Kauno.

Stiprią Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą ir itin gilias šio sporto tradicijas turintis miestas į nacionalinę komandą nuolat deleguodavo gausų žaidėjų būrį, o išimtimi netapo ir šie metai.

Štai rudens pradžioje vykusiame Europos čempionate net šeši žaidėjai, t.y. pusė Lietuvos rinktinės, buvo kilę būtent iš Kauno (Mantas Kalnietis, Jonas Mačiulis, Donatas Motiejūnas, Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas ir Adas Juškevičius). Vis dėlto, beveik visiems šiems žaidėjams (išskyrus A. Juškevičių) dėl Eurolygos ir FIBA konflikto negalėjus prisidėti prie improvizuotos ir trumpalaikės rinktinės stovyklos, ant pjedestalo iškilo kitas, itin sparčiai pastaraisiais metais augantis Lietuvos krepšinio miestas.

Net trečdalį prieš Kosovą ir Lenkiją žaidusios rinktinės praėjusį savaitgalį sudarė krepšininkai iš Klaipėdos. Eimantas Bendžius, Deividas Gailius, Mindaugas Girdžiūnas ir Arnas Butkevičius – šie žaidėjai ne tik pateko į rinktinę, bet ir buvo bene kertinė jos dalis – pakanka prisiminti įspūdingą lietuvių spurtą 25:2 pirmoje mačo su Lenkija pusėje, kai net 22 iš tų taškų pelnė būtent minėtasis klaipėdietiškasis ketvertas.

Simboliškai uostamiesčio „Švyturio“ arenoje vykusiose rungtynėse sužibėję klaipėdiečiai paskatino tik dar labiau atsigręžti į neįtikėtiną Klaipėdos krepšinio atgimimą. Tai tapo lyg vyšnia ant torto prie didžiausio arenos lankomumo visoje Lietuvos krepšinio lygoje, dviejų „Neptūno“ finalų per paskutinius ketverius metus ir nuolat į uostamiestį užsukančios Lietuvos rinktinės.

Kas paskatino tokius džiugius pokyčius Klaipėdos krepšinyje?

Garsėjo elitiniais snaiperiais

Klaipėda niekada nebuvo lyderė pagal į rinktinę deleguojamus krepšininkus, tačiau vienas kitas toks visgi nuolat atsirasdavo.

Dar Barselonos olimpinėse žaidynėse rinktinėje debiutavo tuo metu 20-metis Artūras Karnišovas, vėliau tapęs rezultatyviausiu visų laikų rinktinės žaidėju. Kiek vėliau prie nacionalinės komandos prisijungė ir daugiau žaidėjų iš pajūrio, o aukso amžiumi Klaipėdai galima laikyti auksinius ir Lietuvai 2003 metus, kai tarp svarbiausių Antano Sireikos karių buvo net trys klaipėdiečiai – Saulius Štombergas, Arvydas Macijauskas ir Eurelijus Žukauskas.

Vis dėlto, po šių žaidėjų pasitraukimo Klaipėda labiau garsėjo nuolatos LKL „snaiperių“ konkursą laiminčiais „Neptūno“ žaidėjais, o ne rinktinėje žibančiais savo miesto atstovais. Tarp tokių atsirado tik šiemet Dainiaus Adomaičio valia į Europos čempionatą išvažiavęs Artūras Gudaitis.

Visko pradžia – arena

Tačiau nors rinktinės garbę ginančiais krepšininkais iki pirmojo FIBA lango Klaipėda pastaruoju metu negarsėjo, tai meile krepšiniui ir pasiekimais klubiniame lygmenyje jai gali pavydėti daugelis kitų, kartais net didesnių, šalies miestų.

Susidomėjimo augimo pradžia galima laikyti ne ką kitą, kaip „Švyturio“ arenos atidarymą 2011 metais. Gerokai užsitęsęs ir paskutinis iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų arenų duris atvėręs statinys sukėlė daug biurokratinių ir netgi teisinių ginčų, tačiau šio miesto reprezentacinei komandai ir jos gerbėjams tapo lyg gaiviu oro gūsiu.

Iki tol mažytėje salėje, vargiai talpinančioje 1000 žmonių bei įsispraudusioje tarp „Akropolio“ ir „McDonald‘s“ restorano, žaidęs „Neptūnas“ buvo visiškas LKL vidutiniokas, vos dukart per 18 metų patekęs į stipriausiųjų ketvertą.

Tačiau pirmaisiais „Švyturio“ arenos gyvavimo metais dar nepranokęs savęs ir likęs 6 vietoje, 2013-aisiais „Neptūnas“ jau džiaugėsi istoriniu bronzos medaliu bei rungtyniaujant VTB Vieningoje lygoje į Klaipėdą užsukusiomis tokiomis ekipomis kaip Maskvos CSKA. Dar po metų, Kazio Maksvyčio komanda jau kovojo su „Žalgiriu“ LKL finale ir pasiekė bilietą į Eurolygą, kurioje kovėsi su Pirėjo „Olympiakos“, Stambulo „Galatasaray“ ir kitais garsiais Europos klubais.

Kartu su rezultatais, pamažu kilo ir aistruolių susidomėjimas „Neptūnu“. Pirmaisiais dviem „Švyturio“ arenos metais „Neptūnas“ su beveik 2 tūkstančių žiūrovų vidurkiu šovė į antrąją vietą, o iškovotas medalis bei dalyvavimas Europos turnyruose pritraukė ir tuos klaipėdiečius, kurie anksčiau į apsilankymą „Neptūno“ rungtynėse numodavo ranka.

2014 ir 2015 m. vidurkis jau beldėsi į 3 tūkstančių ribą (2690 ir 2868), o pernai šis skaičius pasiekė net 4207 ir buvo didžiausias visose pirmenybėse.

Išskirtinai vietiniais resursais besiremianti komanda

Tokia klaipėdiečių meilė krepšiniui ir „Neptūnui“ padarė šią ekipą viena patraukliausių ne tik LKL aistruoliams, bet ir Lietuvos krepšininkams – ypač kilusiems iš uostamiesčio.

Nuolat prioritetą iš Klaipėdos bei kitų pajūrio gyvenviečių kilusiems žaidėjams deklaruojantys klubo vadovai eilę metų komandos pagrindą sudaro iš vietinių žaidėjų bei vieno kito legionieriaus, o tai leidžia augti ir visam Klaipėdos krepšiniui.

Vargu, ar uostamiestyje nesant pajėgaus ir Europos turnyruose dalyvaujančio klubo, būtų atsiskleidę tokie žaidėjai kaip M. Girdžiūnas ar A. Butkevičius, kurie Lietuvos rinktinės kandidatais tapo sulaukę jau ganėtinai brandaus amžiaus – maždaug 25-erių.

Kitas teigiamas dabartinio „Neptūno“ aspektas – vystoma komandos dublerių ekipa. Anksčiau menką ryšį su tuomete „Nafta-Uni-Laivite“ palaikiusi stipriausia Klaipėdos komanda dabar tiesiogiai bendradarbiauja su į „Neptūnas-Akvaservis“ pervadinta ir NKL rungtyniaujančia komanda.

Be to, uostamiesčio atstovai kur kas daugiau dėmesio kreipia ir į vaikų krepšinio mokyklas, o tai leidžia kurti veikiančią ir sėkmingą miesto krepšinio piramidę.

Šiuo metu pagrindinėje „Neptūno“ komandoje jau rungtyniauja keletas Klaipėdos krepšinio mokyklų auklėtinių – Laurynas Beliauskas, Arūnas Mikalauskas ir Aidas Einikis, o ateityje tikėtina, kad ją papildys ir daugiau minėtąją piramidę praėjusių jaunų žaidėjų.

Rinktinės dėmesys Klaipėdai

Krepšinio atgimimą Klaipėdoje geriausiai iliustruoja paprasčiausias faktas – joje Lietuvos rinktinė sužais visas trejas pirmojo atrankos į pasaulio čempionatą etapo rungtynes, o taip pat jau nuo pat 2012-ųjų ten rengia ir pirmąsias vienerias arba dvejas savo draugiškas akistatas prieš didžiuosius tarptautinius turnyrus.

Žinoma, dalis to priežasčių yra ir pragmatinės – nedidelis „Švyturio“ arenos užimtumas bei logistiškai patogi vieta, kadangi treniruočių stovyklas lietuviai paprastai rengia šalia esančioje Palangoje. Vis dėlto, nereikia ignoruoti ir dar vienos priežasties – ypatingos klaipėdiečių meilės krepšiniui.

Vasarį rungtynėse su Vengrija ir Kosovu vėl bus galima tikėtis pilnos uostamiesčio arenos, o į kovą, jeigu nebus išspręstas FIBA ir Eurolygos konfliktas, rinktinę ir vėl turėtų vestis klaipėdiečių desantas.

Kryptingai judantis Klaipėdos krepšinis per pastaruosius metus tapo didele paspirtimi Lietuvos krepšinio lygai, žaidėjų augimui, o dabar akivaizdų postūmį suteikė ir nacionalinei šalies rinktinei.