LKL'25. Žiedų valdovas, per debiutą pritemdęs net A.Sabonio žvaigždę

Lietuvos krepšinio lyga per jubiliejinį 25-ąjį sezoną prisimena svarbiausius lygos gyvenimo momentus. Kiekvieną savaitę trečiadieniais pateikiame LKL.LT skaitytojams straipsnius apie istorines asmenybes, įvykius ar pasiekimus. Šį kartą – straipsnis apie tituluočiausią visų laikų LKL krepšininką Paulių Jankūną, iki šiol vilkintį Kauno „Žalgirio“ marškinėlius.

Žiedų valdovas. Šiandien toks apibūdinimas geriausiai tinka Pauliui Jankūnui. Per 13 sezonų su „Žalgiriu“ iškovojęs net 11 titulų, P. Jankūnas yra tituluočiausias visų laikų LKL krepšininkas.

Kai 2003-aisiais puolėjas debiutavo „Žalgirio“ gretose, jam teko atsidurti ryškių žvaigždžių šešėlyje.

Arvydui Saboniui tai buvo debiutinės Eurolygos rungtynės, „Žalgirio“ marškinėlius elitiniame turnyre pirmą kartą apsivilko ir P. Jankūnas. 

Tačiau ne Lietuvos krepšinio legenda, o jaunasis P. Jankūnas sulaukė varžovų trenerio dėmesio.

„Po dvikovos graikų komandos treneris Željko Obradovičius manęs klausė, kas tas žaidėjas 13 numeriu pažymėtais marškinėliais?“ – prisiminė Antanas Sireika, tuomet treniravęs „Žalgirį“.

Bet apie viską – iš pradžių.

Kad sunkaus krašto puolėjas yra išskirtinis talentas, galima buvo suprasti nuo mažų dienų. Kaunietis krepšinio treniruotes pradėjo lankyti būdamas 11 metų amžiaus. Pirmiausia lankė būrelį mokykloje, o vėliau gavo kvietimą ir į Sabonio krepšinio mokyklą.

Su metais vis labiau ryškėjo P. Jankūno potencialas. Puolėjas tapo pasaulio jaunių (iki 18 metų) pirmenybių sidabro medalio laimėtoju 2003-aisiais bei buvo visiškai nesustabdoma jėga LKAL pirmenybėse.

„P. Jankūnas tuo metu buvo išskirtinis talentas, – LKL.LT sakė dvejus metus „Žalgirio“ dubleriuose puolėją treniravęs Rimantas Grigas. – Tai vienas gabiausių, darbščiausių ir tikslą turinčių jaunų žaidėjų, kokius esu matęs. Jo didžiausia stiprybė buvo aukšto lygio žaidimo supratimas.

Paskutiniame sezone „Žalgirio“ dubleriuose mes laimėjome visas rungtynes, kuriose žaidėme su P. Jankūnu. LKAL jis kartais pelnydavo daugiau nei po 40 taškų. Tą sezoną laimėjome ir LKAL, ir kitus turnyrus. Tai buvo dominuojantis žaidėjas. Galima buvo numanyti, kad jis turės tikrai sėkmingą karjerą.“

Vėliau P. Jankūnas laimės ir Europos jaunimo (iki 20 metu) čempionato bronzos medalius 2004-aisiais bei taps pasaulio jaunimo (iki 21 metų) čempionu 2005-aisiais.

Bet pirmiausia – kvietimas į pagrindinę „Žalgirio“ komandą 2003-ųjų vasarą. Buvo akivaizdu, kad perspektyvus aukštaūgis išaugo dublerių marškinėlius, o į jaunąjį krepšininką dėmesį atkreipė ir Europos čempionu su Lietuvos rinktine tapęs strategas Antanas Sireika.

Tai fantastiškos naujienos jaunam žaidėjui. A. Sireika kaip niekas kitas yra linkęs pasitikėti jaunimu bei suteikti jam daug žaidybinio laiko. Stratego suvokimu, visi komandoje turi žaisti. Taip jau debiutiniame sezone P. Jankūnas „Žalgiryje“ turėjo svarbų vaidmenį.

„Reikia pasitikėti jaunu žaidėju ir duoti jam žaisti – tokia yra mano filosofija, – LKL.LT sakė A. Sireika. – Jeigu perspektyvus krepšininkas sėdi ant suolo, tuomet jis nėra komandos dalis. Būna, kad treneris pasiima jaunus žaidėjus, tačiau laiko juos ant suolo. Juk niekas nežino, kada žaidėjas taps žvaigžde. Niekas negimė ja ir niekas nežino, kada tokia taps. Luka Dončičius nustebino pasaulį, bet juk buvo žmogus, kuris juo pasitikėjo, leido pradžioje jam žaisti ir užsikabinti. Man Dievas davė proto, kad pasitikėjau 19-mečiu P. Jankūnu.“

„A. Sireikos pasitikėjimas man buvo labai svarbus, – prisiminęs pirmą sezoną „Žalgirio“ pagrindinėje komandoje sakė P. Jankūnas. – Jaunam žaidėjui davė daug žaisti ir parodė pasitikėjimą. Tai tikriausiai didžiąja dalimi ir nulėmė mano greitą integraciją į vyrų krepšinį. Debiutiniame sezone Eurolygoje kartais gaudavau žaisti po 20 minučių. Žinoma, tos minutės gal kiek ir avansu buvo duodamos, žiūrint į ateitį. Tačiau labai džiaugiausi ir, manau, kad tai man padėjo anksti tapti tvirtu žaidėju bei įgauti pasitikėjimo.“

Ne vien specialisto pasitikėjimas padėjo puolėjui greitai adaptuotis čempionų gretose. Atėjęs į  „Žalgirį“ P. Jankūnas rado neįtikėtinai galingą priekinę liniją. Joje buvo legendinis Arvydas Sabonis, Tanoka Beardas bei Artūras Javtokas. Debiutiniame sezone P. Jankūnas gavo galimybę dirbti bei mokytis iš savo pozicijos meistrų, o tai – neįkainuojama patirtis jaunam žaidėjui.

„Jie buvo be galo stiprūs ir tvirti vyrai, – pasakojo P. Jankūnas. – Man atėjus iš vaikų krepšinio, tai buvo geras krikštas. Kiekvieną dieną su jais treniruojasi, pripranti prie to ir prisitaikai. Vėliau lengviau būna grumtis ir per rungtynes.“

„Buvau grįžęs iš Amerikos ir nebuvau daug ko sekęs, – LKL.LT prisiminimais dalijosi Arvydas Sabonis. – Visgi žinojau, kad yra toks Paulius Jankūnas, kuris pasiekė gerų rezultatų su jaunių rinktine bei „Žalgirio“ dubleriais. Tuomet jis atrodė tikrai perspektyvus vaikinas. Gerai grūmėsi po krepšiu bei mėgindavo atakuoti ir iš tritaškio. Jis kairiarankis, o tai buvo ir yra didžiulė privilegija. Matėsi nuo pradžių, kad P. Jankūnas bus geras krepšininkas.“

Puolėjas skambiai debiutavo „Žalgirio“ gretose. LKL sezono atidarymo rungtynėse prieš Mažeikių „Naftą“ P. Jankūnas pelnė 18 taškų, atkovojo 16 kamuolių bei surinko 28 naudingumo balus.

Dar garsiau krepšinio pasauliui apie save puolėjas priminė debiutiniame Eurolygos mače. Perspektyvus krepšininkas Kauno sporto halėje į Atėnų „Panathinaikos“ krepšį per beveik 28 minutes pelnė 12 taškų, atkovojo 6 kamuolius, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, blokavo 2 metimus bei surinko 19 naudingumo balų.

„Jis iškart paliko gerą įspūdį, – pasakojo A. Sireika. – Po dvikovos graikų komandos treneris Željko Obradovičius manęs klausė, kas tas žaidėjas 13 numeriu pažymėtais marškinėliais? Sakiau, kad jaunas ir neblogas vaikinas, galintis būti geru žaidėju.

Užteko vieno mačo, kad būtų galima P. Jankūnu pasitikėti. Tai buvo labai dirbantis bei greitai suprantantis, ko iš jo norima. Nereikėdavo daug aiškinti. Žinoma, jis tuomet turėjo silpnesnių pusių – tai metimo kokybė. Norėjome, kad jis būtų geresnis ir pastovesnis, tačiau man patiko krepšininko mąstymas. Jis viską greitai ir puikiai suprasdavo, ypatingai – gynyboje. Atėjęs į „Žalgirį“ jis vyrų krepšinyje nebuvo didelis ar labai stiprus, tačiau žaidė galva. Žinodavo, kokią užsiimti poziciją, ar kaip neleisti varžovui priimti kamuolį. Jis būdamas aikštelėje akimirksniu suprasdavo ko mes nuo suolelio iš jo norime.“

Užgimusi naujoji Lietuvos krepšinio žvaigždė pasišventė Kaunui ir legendinei Lietuvos komandai. Puolėjas tik sykį buvo palikęs „Žalgirį“, kuomet 2009-aisiais persikėlė į Maskvos srities „Chimki“. Visgi po metų P. Jankūnas grįžo namo.

„2009-aisiais susiklostė tokia situacija, kad man reikėjo išvažiuoti, – sakė žalgirietis. – Gavosi taip, kad į „Chimki“. Džiaugiuosi tuo, nes ten buvo tikrai geras treneris, o komandoje žaidė dar vienas lietuvis – Robertas Javtokas. Dėl to tie metai man tapo lengvesni. Manau, kad metai, praleisti Rusijoje, davė daug. „Chimki“ žaidė kitokį krepšinį, negu mes žaisdavome „Žalgiryje“. Tai buvo labiau išplėstas žaidimas, kuris man pridėjo naujos patirties ir universalumo.

Aš esu sėslesnis žmogus ir žaidėjas, man visada atrodo, kad namie geriausia. Smagu, kad praėjus metams mane priėmė atgal į „Žalgirį“ ir vėl parodė pasitikėjimą. Aš dėl to labai džiaugiuosi. Nėra abejonių: jeigu nieko kardinalaus neįvyks, tikiuosi, kad karjerą baigsiu „Žalgiryje“.“

P. Jankūno sugrįžimas į Kauną krizę išgyvenančiam „Žalgiriui“ tapo tikru atspirties tašku. Simboliška, tačiau su kapitonu grįžimu kauniečiai laimėjo visus septynis LKL titulus paeiliui.

Vietiniame čempionate dominuojantis žaidėjas savo pavardę ryškiomis raidėmis išrašinėja ir europiniame kontekste. P. Jankūną galima drąsiai vadinti ir Senojo žemyno legenda.

Žalgirietis Eurolygoje užima 8-ąją vietą tarp rezultatyviausių visų laikų turnyro krepšininkų (2517 tšk.) bei 3-ąją pagal atkovotus kamuolius (1535 atk. kam.). Natūralu, kad „Žalgirio“ lyderis sulaukdavo turtingų Europos klubų dėmesio.

„Šnekos būdavo visada, kad bus tas ar anas, – pasakojo P. Jankūnas. – Gaudavau pasiūlymus, tačiau juos gerai apsvarstęs nuspręsdavau likti „Žalgiryje“. Šis klubas man visada suteikdavo puikias sąlygas. Žinoma, buvo bėdų ir krizių, tačiau mums pavyko tai iškentėti ir pergyventi. Klubas man rodo pasitikėjimą ir pagarbą, o aš labai džiaugiuosi, kad žaidžiu namie.

„Žalgiris“ yra Lietuvos pasididžiavimas, visos šalies komanda, žaidžianti Eurolygoje kiekvienais metais. Kam važiuoti kažkur į kitą šalį, iškeisti „Žalgirį“ į galbūt didesnius pinigus, bet žemesnį lygį? Man to nereikia. Kaune sąlygos dabar yra tiesiog idealios.“

Nors krepšininkui dabar 33-eji, tačiau jis vis dar turi svajonių, susijusių su Kauno miesto komanda. Visgi jos susijusios ne su vietiniu čempionatu, o Eurolyga. Būtent ten yra didžiausi krepšininko siekiai ir motyvacija.

„Būtų labai smagu, jei pavyktų sudalyvauti Eurolygos „Final 4“, nes dar nėra tekę. Pirmajame sezone galėjome tą padaryti, bet nelemtos rungtynės su „Maccabi“ mums sutrukdė. Tokios svajonės bei siekiai motyvuoja mane žaisti toliau ir stengtis“, – sakė krepšininkas.

Nuo 11 metų amžiaus „Žalgirio“ sistemoje esantis P. Jankūnas tapo neatsiejamu klubo veidu. Žmonės net juokauja, kad tai – būsimas Kauno meras. Didelę sirgalių meilę turintis puolėjas tapo sėkmingiausiu LKL krepšininku per 13 sezonų vilkint žaliai baltus marškinėlius iškovojęs net 11 LKL titulų. Kur šio žiedų valdovo sėkmės paslaptis?

„Stipri komanda, geri partneriai ir nuoseklus darbas. Turi būti sportininko rutina, į kurią įeina miegas, geras maistas, poilsis bei treniruotės. Reikia didelio darbo ir atsidavimo. Manau, kad ir kaip kiekviename darbe, jeigu atsiduodi 100 proc., atsiras ir rezultatai“, – sėkmės receptą išdėstė „Žalgirio“ kapitonas.

„Manau, kad kiekvienas padorus žmogus turi būti sėkmingas, – pasakojo A. Sireika. – Padorus aikštelėje ir už jos ribų. Jis nebijo pasakyti tiesą žiūrėdamas į akis. Jei žmogus yra protingas, dirba sąžiningai, tuomet jis visada turėtų sulaukti sėkmės. Šie bruožai leido tikėtis, kad P. Jankūnas bus toks žaidėjas. Jis šitiek metų žaidžia „Žalgiryje“ ir negaudo laimės paukštės svetur. Tai – pagirtinas lojalumas.“