M.Lukauskis: treniruojamės ir žaidžiame, kas ten vyksta - ne mūsų reikalas (interviu)

Naująjį sezoną „Lietuvos ryto“ komanda pradėjo ne taip, kaip planavo. Draugiškų rungtynių metu nė vieno pralaimėjimo nepatyrę vilniečiai kol kas neranda savojo žaidimo, tačiau kylančias aistras bando malšinti labiausiai patyręs klubo žaidėjas Mindaugas Lukauskis. Praeityje daugybę titulų su sostinės komanda iškovojęs puolėjas interviu oficialiai klubo svetainei „bcvilnius.lt“ metu išskyrė pagrindinius dalykus, kurie galėtų sugrąžinti komandą į pergalių kelią.

M.Lukauskis prisiminė geriausią sezoną klubo istorijoje, kai buvo pasiektas triumfas visuose turnyruose.

„Atėjęs treneris Rimas Kurtinaitis suteikė Chuckui Eidsonui visišką laisvę ir puolėjas tuo pasinaudojo – puikiai atakavo pats ir skirstė kamuolius komandos draugams. Ekipoje rungtyniavo alkani ir praeityje ypatingomis pergalėmis negalėję pasigirti žaidėjai. Strategas mus sustatė į vietas, buvo kūrėjas, griovėjas ir darbinininkai.

Viskas labai sekėsi, o komandoje tvyrojo puiki atmosfera. Leisdavome laiką kartu ne tik per treniruotes, tačiau ir po jų. Tai labai daug reiškė ir manau, kad nulėmė mūsų triumfą visuose turnyruose“, – kalbėjo puolėjas, taip pat paprašęs ekipos gerbėjų nenusisukti nuo komandos ir padėti antradienį kartu iškovoti itin svarbią pergalę Europos taurės turnyre.

„Manau, kad tie fanai, kurie palaiko, kai komandai sunku, yra tikrieji. Norėtųsi, kad tokių sirgalių būtų kuo daugiau“, – sakė M.Lukauskis.

– Mindaugai, praėjusius metus praleidote Panevėžyje, ar buvo smagu sugrįžti į Vilnių?

– Tikrai džiugu, sakyčiau, jog čia yra mano antri namai. Esu gimęs ir užaugęs Panevėžyje, ten mokiausi žaisti krepšinį. Mane treniravo specialistas Gintaras Leonavičius, bet kaip žaidėjas subrendau Vilniuje. Kaip yra sakęs buvęs klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas, mano širdis yra padalinta į dvi puses. Viena priklauso Panevėžiui, kita – sostinei. Čia praleista nemažai metų ir sugrįžti visada smagu.

– Draugiškų rungtynių metu skynėte tik pergales, tačiau prasidėjus sezonui žaidimas tapo banguotas. Kokios to priežastys?

– Nežinau. Jei žinotume tas priežastis, galbūt mes jas greičiau išspręstume. Prieš krepšinio metus tu ruošiesi, žaidi mačus, negalvoji apie statistiką, kiek laiko rungtyniausi, laimėsi, nelaimėsi. Tačiau prasidėjus sezonui gal kažkam labiau pradeda rūpėti statistika, minučių skaičius. Gal šios detalės neleidžia parodyti to rezultato, kuris buvo pasiruošimo metu. Tuomet laimėjome visas rungtynes ir ėjome tam tikra kryptimi, tačiau paskui viskas apsivertė. Kodėl taip nutiko reikėtų klausti kiekvieno ir tada daryti išvadas.

Aišku, dar tik sezono pradžia, daug naujų žaidėjų, nemažai jų atvyko iš užsienio. Pirmą kartą į Lietuvą atvykusiems žaidėjams galbūt reikia laiko, kad suprastų, kas čia vyksta. Kita vertus, mes jo neturime – žiūrovai ir rėmėjai nori pergalių, todėl tas procesas turėtų vykti greičiau. Stengiamės, bandome, kalbame. Kartais gaunasi, kartais – ne. Šiai dienai rezultatas yra kol kas toks.

– Trylika rungtynių ir septynios pergalės. Istoriškai žiūrint, tai vienas blogiausių, jei ne pats prasčiausias sezono startas. Ar jis atitinka dabartinę situacija, o gal kai kuriuos mačus buvo galima laimėti ir viskas būtų apsivertę aukštyn kojomis?

– Žinoma, buvo rungtynių kurias galėjome laimėti ir kiti susitikimai gal būtų susiklostę kitaip. Kai pralaimi, krenta emocijos. Aišku, visko nelaimėsi ir jei patyrei nesėkmę, turi bandyti revanšuotis kitame susitikime. Dabartinis rezultatas mūsų netenkina ir nėra geras, tačiau laiko juk neatsuksi atgal. Reikia susikaupti ir žiūrėti tolyn. Dar tik sezono pradžia, niekas neprasta, todėl turime susiimti ir žingsnis po žingsnio eiti į priekį.

– Kokia atmosfera komandoje prieš išvyką į Pasvalį?

– Manau, kad ekipoje nėra tokių žmonių, kurie numoja ranka į rezultatą ir laukia kitų rungtynių. Visi nori laimėti. Tai ne visada gaunasi, nes būna gerų ir blogų dienų. Bet jei tau nesiseka puolime, tu gali kompensuoti gynyboje. Kiekvienas turėtų pasižiūrėti į save ir atiduoti daugiau nei maksimumą. Reikia stengtis laimėti visas rungtynes, nors, aišku, sporte būna visko.

Dabar po rungtynių Berlyne laukia rimtas varžovas Pasvalyje. „Pieno žvaigždžių“ komanda tikrai žaidžia gerai ir ten nebus lengva. Jei nebus rimto nusiteikimo, tuomet sulauksime blogo rezultato. Koncentracijos trūkumas gali nulemti tokią baigtį, kaip ir Kėdainiuose. Labai tikiuosi, kad tinkamai pasiruošime ir vyksime kovoti.

– Ar komandos neblaško sklindanti informacija apie klubo dalininkus bei kitus dalykus?

– Nežinau. Užsieniečiai tikriausiai tai išgirdo, kai vyko ekipos susirinkimas ir viskas buvo paaiškinta. Nemanau, kad tokie dalykai turėtų trukdyti. Mes ateiname, treniruojamės ir žaidžiame, o kas ten vyksta – ne mūsų reikalas.

– Kaip vertini šį sezoną vyr. trenerio Rimo Kurtinaičio keliamas užduotis ir strategiją?

– Jis, kaip ir anksčiau, reikalauja maksimumo. Tai yra normalu ir mes stengiamės viską įvykdyti. Gal kažkam nepavyksta to įgyvendinti.

Aš seniai pažįstų Rimą ir tai buvo viena iš mano sugrįžimo priežasčių. Kažkas kažkur nesiklosto ir negalima kaltinti žaidėjų ar trenerio. Laimi komanda ir pralaimi komanda.

– Sugrįžkime į 2009–uosius metus. Tuomet žaidėte komandoje, kuriai taip pat vadovavo R.Kurtinaitis ir buvo laimėtos „Betsafe–LKL“ pirmenybės. Ar matote kažkokių panašumų ir skirtumų žaidimo braiže ar kituose dalykuose?

– Panašumų yra, tik žaidėjai kiti. Sezono pradžioje taip pat buvo nemažai užsieniečių, tačiau ekipą užgriuvo nelengvi laikai, buvo parduoti Matthew Nielsenas ir Branko Milisavljevičius. Pasikeitė treneriai, žaidėjų tarpe kartu su lietuviais liko du užsieniečiai – Milko Bjelica ir Chuckas Eidsonas.

Atėjęs R.Kurtinaitis amerikiečiui suteikė visišką laisvę ir puolėjas tuo pasinaudojo – puikiai atakavo pats ir skirstė kamuolius komandos draugams. Ekipoje rungtyniavo alkani ir praeityje ypatingomis pergalėmis negalėję pasigirti žaidėjai. Treneris sustatė mus į vietas, buvo kūrėjas, griovėjas ir darbinininkai. Viskas labai sekėsi, o komandoje tvyrojo puiki atmosfera. Leisdavome laiką kartu ne tik per treniruotes, tačiau ir po jų. Tai labai daug reiškė ir manau, kad nulėmė mūsų triumfą visuose turnyruose.

– Kiti žaidėjai ir jų šeimų nariai yra minėję, jog puikiai sutaria tarpusavyje. Galbūt čia įžvelgtumėte panašumų?

– Mes sutariame, nesipykstame. Rūbinėje atmosfera yra gera. Aišku, kaip minėjau anksčiau, kai atvyksta septyni užsieniečiai, jie turi priprasti prie komandos. Tai yra procesas ir jis taip greitai nevyksta. Legionieriai turi viską pajausti ir suprasti. Ar jie visi nori perprasti, reiktų klausti pačių žaidėjų. Kaip yra buvę anksčiau – užsieniečiai ant kalendoriaus brauko iki išvykimo likusias dienas.

Žinoma, su tokiais legionieriais tu nieko nelaimėsi. 2009-aisiais metais Ch.Eidsonas žaisdavo po 40 minučių, jis kone mirdavo aikštėje ir nė karto nebuvo pasakęs, jog trokšta sezono pabaigos. Laimėjome Europos taurę, BBL pirmenybes ir jis neprašneko, kad nori namo. Puolėjas teigė, kad kovos ir žais iki galo. Tuomet triumfavome ir „Betsafe–LKL“ čempionate.

Viską lemia žaidėjų mentalitetas, aišku, nekalbu tik apie užsieniečius. Laiko nėra, reikia pergalių. Būna tokių rungtynių, kai kovoji, tačiau vis tiek pralaimi – toks jau sportas. Tačiau jei nesistengi ir žaidi ne visa jėga, tada nieko ir nesigaus. Komanda bus lentelės viduryje, o tikslai „Lietuvos rytui“ yra keliami visai kitokie. Čia norima laimėti ir kiekvienas turi tai suprasti.

– Antradienį laukia labai svarbios Europos taurės rungtynės prieš Limožo klubą.

– Reikia eiti žaisti ir nugalėti. Turime pagaliau laimėti „Siemens“ arenoje, kuri mums yra tarsi prakeikta. Pergalė daug ką nulems – prancūzų sąskaitoje yra du laimėjimai, mūsų – vienas. Turnyro lentelėje esame šalia ir turime nugalėti. Nėra ką slėpti – mes privalome tai padaryti.

– Jūsų žinutė sirgaliams, kurie dar dvejoja, ar eiti į antradienio susitikimą „Siemens“ arenoje.

– Nereikia nieko galvoti. Reikia ateiti ir palaikyti. Aš manau, kad tie fanai, kurie mus palaiko, kai komandai sunku, yra tikrieji. Norėtųsi, kad tokių sirgalių būtų kuo daugiau. Kai blogai, niekas nenori palaikyti, tačiau kai komanda laimi, tada jų prisirenka daug. Kodėl nesusirinkus daug ir padėti? Galbūt ta atmosfera užves žaidėjus kovai ir bus lemiamas faktorius? Kviečiu nenusisukti ir ateiti mus palaikyti.