M.Runkauskas paaiškino, kodėl Eurolygą Klaipėdoje iškeitė į egzotiką Ploještyje

Nors pirmoje eilėje prie aikštės įsitaisiusiam Jonui Kazlauskui įdomesnis turėjo būti Ado Juškevičiaus, Antano Kavaliausko, Martyno Gecevičiaus ar Gedimino Oreliko pasirodymas, išsijuosęs sukosi ir baltą svečių aprangą vilkėjęs Marius Runkauskas. Gynėjas vasarą nustebino daugelį, kuomet iš istorinę progą pelniusio Klaipėdos „Neptūno“ nusprendė išvykti į atokią Rumuniją.

Treniruoja ir klubo vadovas

Per rungtynes greta vyriausiojo trenerio nenustygsta mobilaus telefono iš rankų nepaleidžiantis vyriškis, nekreipiantis dėmesio į teisėjų pastabas tol, kol komandos atsarginių suolas nenubaudžiamas technine pražanga.

Tai – Ploješčio „CSU Asesoft“ ekipos vadovas ir privataus Rumunijos žinių televizijos kanalo direktorius Alexandru Iaconescu, kuris pagal Europos taurės varžybų reglamentą net neturi teisės sėdėti ant atsarginių suolo.

„Lietuvos ryto“ arenos patalpose neleidžiama ir rūkyti, bet dvikovai pasibaigus „CSU Asesoft“ rūbinėje smilksta bent kelios cigaretės. Pietuose tai nieko nenustebintų, todėl šeimininkai į tokius atvykėlių įpročius žiūri pro pirštus, nors prieš mėnesį Bandirmos „Banvit“ (Turkija) komandos personalas rūbinėje užsirūkė taip, kad net suveikė arenos gaisro signalizacija.

Rumunijos čempionų klube daug kas gali pasirodyti kiek egzotiška, pavyzdžiui, ekipos sudėtis, kurioje pačių rumunų tėra trys.

Bet M. Runkauskui svarbiausia, kad ne visos legendos apie rumunišką tvarką pasirodė esančios arti realybės.

„Daug kas norėjo mane įspėti: nevažiuok, apgaus. Bet klubui kol kas negaliu turėti jokio priekaišto“, – DELFI sakė „CSU Asesoft“ legionierius iš Lietuvos.

Nesitikėjo tokių sąlygų

28-erių gynėjas, pagarsėjęs tėvynėje dėl savo taiklios rankos, beveik visą karjerą praleido gimtojoje Klaipėdoje.

Praėjusiame sezone M. Runkausko tritaškiai padėjo „Neptūnui“ žengti istorinį žingsnį į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalą. Vasarą rikiuodamas gretas debiutui Eurolygoje uostamiesčio klubas mėgino išsaugoti snaiperį, bet pastarasis pasirinko „CSU Asesoft“ pasiūlymą.

M. Runkauskas neslepia taip apsisprendęs dėl finansinių motyvų: Europos taurės turnyro vidutiniokai iš Rumunijos išgali mokėti daugiau nei Eurolygos naujokai iš Lietuvos.

„Net neįsivaizduoju, koks „Asesoft“ biudžetas, bet pinigų jiems tikrai netrūksta. Prieš sezoną keliavome į visokius turnyrus, daug važinėjome. Dabar atlyginimus taip pat gauname laiku, tvarkingai“, – pasakojo klaipėdietis.

Ploještis, į kurį M. Runkauskas atvyko su visa šeima, yra panašaus dydžio kaip krepšininko gimtasis miestas. Bet naftos ir chemijos pramonės centre vaizdingų vietelių – gerokai mažiau nei gintariniame Baltijos pajūryje.

Tiesa, valandą praleidus automobilyje galima nesunkiai pasiekti šalies sostinę Bukareštą.

„Iš pradžių buvo keistoka, bet apsipratau, miestas nėra blogas. Laisvalaikiu bendraujame su kitų žaidėjų šeimomis, nuvažiuojame į Bukareštą. Mane ypač nustebino sąlygos, kurias turi mūsų klubas. Ploještyje yra ir futbolo komanda, bet krepšinį ten myli, deda dideles viltis. Tiek salė, tiek klubo organizacija – aukšto lygio, tereikia sportuoti ir siekti rezultatų“, – stebėjosi M. Runkauskas.

Nors keliaujantiems per Rumuniją primygtinai rekomenduojama saugotis kišenvagių ar kitokio plauko apgavikų, krepšininkas iš Lietuvos nebuvo patekęs į jokią nemalonią situaciją.

„Žmonės apie Rumuniją galvoja, kad ten – vieni čigonai, vagys. Bet viskas toje šalyje normalu, rumunai – tokie patys paprasti žmonės kaip ir lietuviai, tik kažkodėl turi nekokį vardą. Kalbėjau ir su Vaidu Pečiuku, Rumunijoje rungtyniaujančiu trečius metus – jis irgi niekada nebuvo nukentėjęs nuo vagių“, – patikino M. Runkauskas.

Amerikiečių – dvigubai daugiau nei rumunų

Bet aikštėje „CSU Asesoft“ lietuvis jau kurį laiką nesijaučia patogiai: jo ekipa pralaimėjo 4 iš 5 pastarųjų rungtynių, skaičiuojant tiek Europos taurės varžybas, tiek Rumunijos pirmenybes.

Nepavyko Valakijos regiono atstovams išnešti sveiko kailio ir iš Vilniaus: trečiadienį svečiai 72:79 pralaimėjo vietos „Lietuvos rytui“, nors pats M. Runkauskas nėrėsi iš kailio, kad nuliūdintų tautiečius.

Nuo atsarginių suolo pakilęs klaipėdietis ne tik pataikė 4 iš 8 mestų tritaškių, bet spėjo parungtyniauti ir įžaidėjo, ir labiau įprastoje atakuojančio gynėjo pozicijose. Iš viso per 27 aikštėje praleistas minutes jis surinko 20 taškų ir buvo rezultatyviausias savo ekipos gretose.

Tačiau „CSU Asesoft“ reikalai nepataisomai pašlijo jau pirmame kėlinyje, kurį pradėjo starto penketas, sudarytas vien iš amerikiečių.

Jų Ploješčio ekipos legione yra net šeši, tiesa, Geraldas Lee turi ir Suomijos, o Alhaji Mohammedas – Ganos pilietybę. Trenerio iš Serbijos Vladimiro Arnautovičiaus nurodymų taip pat klauso graikas, serbas ir lietuvis.

Anot M. Runkausko, rasti bendrą kalbą pavyksta ir tokioje kosmopolitiškoje rūbinėje, bet problema yra kita: Rumunijos čempionate gali žaisti ne daugiau šešių legionierių, todėl kai kurie krepšininkai – pavyzdžiui, komandos lyderis Dee Brownas – būna pervargę.

„Esame kažkokioje duobėje – jau kelintos rungtynės, kai nerandame savo žaidimo. Vilniuje dar nebuvo labai blogai, prieš tai žaidėme dar baisiau. Galbūt tai reiškia, kad po truputį grįžtame prie tokio žaidimo, kokį demonstravome sezono pradžioje“, – vylėsi M. Runkauskas.

O kol jo paties ekipa stringa, gynėją paguodžia sėkmingas buvusių komandos draugų žaidimas, kurį M. Runkauskas seka per televizorių ir kompiuterį.

„Gyvendamas svetimoje šalyje net daugiau stebiu, kaip sekasi Lietuvos komandoms tarptautinėje arenoje. „Neptūnas“ mane tikrai stebina, džiaugiuosi už juos. Klaipėda – mano miestas, linkiu jiems tik sėkmės“, – sakė krepšininkas.