Misija – Eurolyga: kokie scenarijai leistų "Rytui" grįžti į elitinį būrį?

Dar prieš mėnesį neapsikentę triuškinamu Vilniaus „Ryto“ pralaimėjimu namuose prieš Panevėžio „Lietkabelį“ sostinės klubo sirgaliai vijo lauk vyriausiąjį trenerį Dainių Adomaitį ir kritikavo ne vieną ekipos žaidėją. Jau po kelių dienų vilniečiai gavo ir dar vieną skaudų bei, atrodė, mirtiną dūrį Europos taurėje – iššvaistę 21 taško persvarą Berlyne nusileido ALBA klubui.

Tačiau per trumpą laiką sostinės komanda pasikeitė neatpažįstamai ir nuo sausio 22-osios dar nepatyrė pralaimėjimo kartėlio – visuose turnyruose iškovojo aštuonias pergales iš eilės. Negana to, „Rytas“ dviejuose iš trijų turnyrų įkėlė kojas į teritorijas, kuriose nebuvo bent kelerius metus – pirmą kartą nuo 2016-ųjų iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę, o Europos taurės ketvirtfinalį pasiekė pirmąsyk nuo 2012 m.

Jame vilniečių lauks vienų turnyro favoritų Valensijos krepšininkų iššūkis, tačiau motyvuoti „Ryto“ krepšininkus turėtų ne tik trofėjaus siekis – kartu su pergalėmis antrame pagal pajėgumą žemyno turnyre auga šansai Vilniaus komandą kitąmet išvysti ir Eurolygoje.

Alfa.lt apžvelgia scenarijus, kuriems išsipildžius „Rytas“ po penkerių metų pertraukos galėtų grįžti į elitinį žemyno krepšinio turnyrą.

1 scenarijus: tapti čempionais

Lengviausiai skambantis, bet kartu ir sudėtingiausiai įgyvendinamas būdas sugrįžti į Eurolygą yra laimėti Europos taurės varžybas – šio turnyro nugalėtojams yra numatytas automatinis kelialapis į pajėgiausias žemyno pirmenybes.

2005 ir 2009 m. Europos taurėje triumfavę sostinės krepšininkai siekdami titulo turėtų įveikti tris varžovus, prieš visus besikaudami serijose iki dviejų pergalių ir neturėdami namų aikštės pranašumo, mat ligšioliniai „Ryto“ rezultatai yra prasčiausi tarp visų į ketvirtfinalį prasibrovusių komandų.

Užduotis – ne pati lengviausia, juolab kad jau pirmasis sostinės klubo varžovas – „Valencia“ – yra viena stipriausių turnyro ekipų, Europos taurę į viršų kėlusi dar daugiau sykių nei „Rytas“ – 2003, 2010 ir 2014 m. – bei pernai sėkmingai rungtyniavusi Eurolygoje.

Pajėgių komandų netrūksta ir kitose porose – ilgametė Eurolygos dalyvė Malagos „Unicaja“ Europos taurėje triumfavo 2017-aisiais, Krasnodaro „Lokomotiv“ – 2013-aisiais, o Kazanės „Unics“ – 2011-aisiais.

2 scenarijus: gali pakakti finalo

Vis tik labai realu, kad trijų serijų „Rytui“ laimėti neprireiks – egzistuoja scenarijai, kuriems susiklosčius Vilniaus klubui užtektų ir laimėti ketvirtfinalio bei pusfinalio serijas.

Tokia galimybė egzistuoja dėl kitų ketvirtfinalio dalyvių saitų su Eurolyga arba jų galimybių patekti į elitinį žemyno turnyrą per nacionalinius čempionatus.

Palankiausia „Rytui“ būtų Manto Kalniečio atstovaujamos Vilerbano ASVEL klubo sėkmė – ši Prancūzijos ekipa dar praėjusių metų pabaigoje susitarė su Eurolyga dėl galimybės jau nuo kitų metų rungtyniauti stipriausiame Senojo žemyno turnyre, tad jai triumfavus Europos taurėje į Eurolygą automatiškai keliautų ir antrąją vietą turnyre užėmusi komanda.

Bilietą į elitinių Europos komandų būrį „Rytas“ galėtų nugvelbti ir patekęs į finalą bei palankiai susidėliojus kitoms aplinkybėms.

Visi trys likę varžovai, kurie galėtų tapti vilniečių oponentais lemiamoje dvikovoje, kelialapius į Eurolygą gali iškovoti ir nacionaliniuose čempionatuose – „Unicaja“ ir Andoros „MoraBanc“ tai gali padaryti Ispanijoje, o ALBA – Vokietijoje.

Realiausi iš šių scenarijų atrodo būtent R. Giedraičio atstovaujamos Berlyno komandos šansai – Miuncheno „Bayern“ pasirašius sutartį su Eurolyga, o Bambergo „Brose“ ekipai pasitraukus į FIBA organizuojamą Čempionų lygą ir kiek nusilpus, būtent ALBA yra laikoma pagrindine pretendente nuskinti papildomą Vokietijai skirtą vietą Eurolygoje.

Vis dėlto Bambergo klubas dar savaitgalį vykusiame šalies taurės finale pademonstravo, kad jo atiduoti lengvai nesiruošia – Nikos Zisio metimas paskutinėmis sekundėmis pirmąjį sezono trofėjų garantavo būtent „Brose“ komandai.

Jei ALBA Vokietijoje susidurs su vos kelių rimtesnį iššūkį galinčių mesti komandų konkurencija, tai „Unicajos“ ir „MoraBanc“ laukia tikros šunų peštynės.

Iš Ispanijos garantuotas vietas Eurolygoje turi Madrido „Real“, „Barcelona“ ir Vitorijos „Baskonia“, tačiau dar visas būrys pajėgių klubų taikosi į ketvirtąją vietą – „Ryto“ ketvirtfinalio varžovė „Valencia“, šiemet Eurolygoje jau debiutavusi Las Palmaso „Gran Canaria Herbalife“ ir praėjusią savaitę Karaliaus taurės turnyre patriukšmavusios Tenerifės „Iberostar“ bei Badalonos „Joventut“ ekipos, ketvirtfinaliuose eliminavusios atitinkamai „Unicają“ ir „Baskonią“.

Tad, žvelgiant realistiškai, galvodami apie Eurolygą „Ryto“ sirgaliai Europos taurės ketvirtfinaliuose turėtų linkėti sėkmės ALBA ir ASVEL ekipoms, kurios ir mes iššūkį Ispanijos čempionate besigrūmiantiems Malagos ir Andoros klubams.

3 scenarijus: teorinė viltis – iškritus pusfinalyje

Nors ir mažai tikėtina, „Rytas“ į Eurolygą gali grįžti net ir likęs be finalo. Vis dėlto tam Europos taurės atkrintamųjų dėlionės dalys turi susidėlioti preciziškai pagal Vilniaus klubui palankų scenarijų.

Pirmiausia privalo išsipildyti antrajame skyriuje nupaišytas scenarijus ir į finalą iš minėtojo ketverto – ALBA, ASVEL, „Unicaja“ ir „MoraBanc“ komandų – turi patekti arba prancūzai, arba komanda, vėliau užsitikrinsianti vietą Eurolygoje per savo nacionalinį čempionatą.

Negana to, bilietą į Eurolygą ne Europos taurės keliu turi išsikovoti ir ekipa, su kuria „Rytas“ žaistų pusfinalyje – „Unics“ ar „Lokomotiv“. Abu šie klubai rungtyniauja VTB Vieningoje lygoje, kurioje Rusijos komandoms yra skirta vienos vietos kvota – likusį kelialapį iš Rusijos gauna nuolatinė šalies čempionė Eurolygos finalo ketvertų dalyvė Maskvos CSKA.

Tad tam, kad „Ryto“ nubraižytas optimistinis scenarijus išsipildytų, reikia, kad kažkuri iš minėtų Rusijos komandų patektų ne tik į Europos taurės, bet ir VTB Vieningosios lygos finalą, jei jame žais ir CSKA. Jei, tarkime, „raudonarmiečius“ sugebės aplenkti kažkuri kita Rusijos komanda, „Unics“ arba „Lokomotiv“ teks ne tik žaisti, bet ir laimėti finalą.

Vis dėlto net ir šie du veiksniai dar negarantuotų „Rytui“ bilieto į Eurolygą, mat tokiu atveju tektų varžytis su kita pusfinalyje pralaimėjusia komanda. Kadangi toks scenarijus, kai abi Europos taurės finale žaidusios komandos kelialapius į Eurolygą iškovoja ir kitais būdais, dar nėra išsipildęs, sunku pasakyti, koks būtų turnyro organizatorių sprendimas.

Realiausia, kad Eurolyga kažkuriam klubui skirtų vardinį kvietimą arba ryžtųsi apdovanoti vieną iš pusfinalį pralaimėjusių ekipų. Kadangi „Ryto“ rezultatai ligšioliniuose etapuose buvo prasčiausi, kad ta bilietą gavusia laimingąja komanda taptų vilniečiai, reikėtų, jog kita pusfinalyje eliminuota ekipa būtų ASVEL arba ji sugebėtų išsikovoti teisę žaisti Eurolygoje per savo vietines pirmenybes.