Nelaimingos "Ryto" pergalės ūkanas sklaidė du Fosteriai vienoje kėdėje

Marcusas Fosteris ėmėsi lyderio vaidmens ne tik aikštėje, bet ir spaudos konferencijų salėje. Vilniaus „Rytui“ iškritus iš FIBA Čempionų lygos būtent jis komentavo situaciją žurnalistams, prisiėmė kaltę ant savo pečių, bet tuo pačiu stengėsi įpūsti pozityvo komandai. Tuo rūpinosi ir mažasis 27-erių gynėjo pagalbininkas Amari, rašo Krepšinis.lt.

M. Fosteris pelnė 27 taškus, Lietuvos čempionai 96:95 nugalėjo Manresos „Baxi“, bet trečiadienį „Jeep“ arenoje šventė ispanai.

Prieš tai namuose tarpusavio rungtynes laimėję 13 taškų skirtumu, būtent jie keliauja į ketvirtfinalį, kuris „Rytui“ ir toliau lieka nepasiekiamas etapas.

Vilniečiai pabaigoje dar bandė gudrauti, tikėdamiesi perkelti kovą į pratęsimą ir taip gauti daugiau laiko, tačiau svečiai ant šio kabliuko neužkibo.

„Turėjome sunkų uždavinį. Nepavyko, bet labai didžiuojuosi šia komanda dėl to, kaip mes progresavome visą sezoną. Pamenu, kad prieš jį mus vertino kaip autsaiderius, bet turėjome realią progą patekti į stipriausių aštuonetą“, – apibendrino M. Fosteris.

„Ryto“ legionieriui iš JAV spaudos konferencija po rungtynių buvo paskutinė šio sezono Čempionų lygoje. Užtat ant krepšininko rankų patogiai įsitaisiusiam jo sūnui – pirmoji gyvenime.

Su atžala atžygiavęs pasidalinti mintimis, sostinės klubo lyderis neatrodė pernelyg nusiminęs ir žadėjo rimtai nusiteikti kovoms Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurioje „Rytas“ gins pernykštį titulą.

– Kad ir kaip didžiuotumėtės komanda, turbūt turėtų būti ir nemažai nusivylimo, kadangi ketvirtame kėlinyje jau buvote susikrovę reikiamą persvarą, tik jos neišlaikėte? – buvo paklaustas M. Fosteris

– Man asmeniškai tikrai apmaudu. Esu nusivylęs, nes kaip tik po mano klaidos Gytis Masiulis užsidirbo nesportinę pražangą – tai buvo lūžio momentas. Tikrai gaila, nes jau buvome atsidūrę ten, kur ir taikėmės. Tas epizodas dar kurį laiką tikrai suksis mano galvoje. Mano tikslas buvo patekti į stipriausių aštuonetą, ir aš pats tam sutrukdžiau.

Vis dėlto negaliu rautis plaukų, nes priešakyje dar ilgas LKL sezonas. Turime atidėti jausmus į šalį ir deramai pasiruošti likusiai jo daliai. Kaip rūbinėje sakė treneris Giedrius Žibėnas, tai tik padarys mus stipresniais, mane – taip pat.

– Kodėl po jūsų minėto momento „Rytas“ nuvažiavo žemyn?

– Manau, kad aš pernelyg skubėjau taisyti padėtį vietoje to, kad būčiau kantrus. Nes būtent aš pabaigoje dažniausiai turėjau kamuolį savo rankose.

– Kaip įvertintumėte komandos gynybą pirmoje susitikimo pusėje, kai varžovai pelnė 52 taškus?

– Ji buvo siaubinga. „Baxi“ pataikė tiek lengvus, tiek sudėtingus metimus. Kai komanda meta ir pataiko tiek vienus, tiek kitus, sunku ją įveikti. Antroje pusėje bent jau sumažinome pirmųjų skaičių.

– Per vieną minutės pertraukėlę G. Žibėnas priekaištavo, kad varžovai atsako taškais, kol jūs dar džiūgaujate po sėkmingo „Ryto“ antpuolio.

– Manau, kad esame emocinga komanda. Mums patinka, kai į rungtynes įsitraukia savi sirgaliai. Vis dėlto šioje vietoje tikrai reikėtų pasitempti, mums tai į naudą neišeis.

– Kaip manote, ar „Ryto“ mėginimas paskutinėmis sekundėmis įvilioti varžovus į pratęsimą ir taip laimėti 5 papildomas minutes buvo sportiškas elgesys?

– Tokioje situacijoje tai visiškai logiška. Juk mums buvo reikalinga 13 taškų persvara, ir aikštėje nėra tokios stebuklingos vietos, iš kurios pataikęs iškart užsidirbtum 10 taškų. Manau, tai buvo gera strategija – bent jau buvo verta pabandyti.

– Kaip įvertintumėte „Ryto“ pasirodymą šio sezono Čempionų lygoje?

– Kalbant sąžiningai, ne čia norėjome sustoti. Bet buvo ir daug šviesių akimirkų, gerų rungtynių. Nukeliavome toli, buvome arti kito etapo. Yra pozityvo, yra ir negatyvo.

– Tarptautinis sezonas – baigtas, kaip tai veikia jūsų mintis prieš likusias LKL kovas?

– Atvykdamas čia turėjau du pagrindinius tikslus: patekti į Čempionų lygos aštuonetą ir laimėti LKL. Antras tikslas – vis dar priešakyje, taigi, į jį ir susikoncentruosiu. Dabar, kai nebežaisime dviem frontais, tai bus tik paprasčiau.

Norėčiau, kad patektume į finalą, manau, mums tai – privaloma užduotis. O finale, kad ir koks būtų varžovas, jam bus tikrai sunku mus įveikti.