Nemirtingieji: ypatingo charakterio komanda, tiesiog atsisakanti pasiduoti

Kauno „Žalgiris“ padarė tai ir vėl. Pirmą, antrą, trečią kartą šiame negandų kupiname sezone parblokšta ir nurašyta komanda kėlėsi vėl ir vėl, kol galiausiai atsidurdavo vis geresnėje pozicijoje, nei buvo prieš tai.

Dabar Lietuvos čempionai yra ten pat, kur buvo lygiai prieš metus. Iš dvejomis rungtynėmis pažymėtos Eurolygos ketvirtfinalio išvykos grįžta su vienos pergalės laimikiu ir dviem laukiančiomis pragariškomis akistatomis „Žalgirio“ arenoje.

Tačiau, nepaisant panašaus rezultato, du „Žalgirio“ sezonai skiriasi lyg Šarūno Jasikevičiaus balso stygų tvirtumas prieš ir po Eurolygos rungtynių.

Pernai kauniečiai išgyveno tikrą pasaką – pakylėti penkių pergalių spurto dar gruodį, žalgiriečiai dar nuo 6-ojo turo įsitaisė pirmajame aštuonete ir nesivėlė į lenktynes dėl vietos atkrintamosiose, o vienintelė intriga reguliariojo sezono finiše tapo būsimasis ketvirtfinalio varžovas.

Jis teko grėsmingas – keturiskart nuo 2012-ųjų finale žaidęs „Olympiakos“, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, „raudonieji“ buvo bene lengviausiai perkandamas riešutas – lyderių traumų iškamuotas Pirėjo klubas dar bandė priešintis „Žalgiriui“ namuose, tačiau Kaune visiškai subyrėjo ir užleido kelią į finalo ketvertą savo sirgalių nekenčiamiausios – žalios – spalvos komandai.

Palyginimui, šiemet „Žalgiris“ pirmajame aštuonete praktiškai nefigūravo – jame pastarąjį kartą kauniečiai buvo atsidūrę po 14-ojo turo, tačiau vėliau patyrę septynis pralaimėjimus per aštuonerias rungtynes nusirito iki pat 13-osios vietos.

Nurašyti net ir varžovų trenerio (linkėjimai Miuncheno „Bayern“ strategui Dejanui Radonjičiui) kauniečiai paneigė bet kokias prognozes ir, įšokę į ketvirtfinalį, jame gavo varžovą, kurio nelinkėtum net aršiausiam priešui – Eurolygos pergalių rekordą sumušusią ir savoje tvirtovėje nepalaužiamą „Fenerbahče“ su krepšinio genijumi Željko Obradovičiumi prie vairo. Prognozės prieš šią dvikovą buvo aiškios – geriausiu atveju viena „Žalgirio“ pergalė Kaune ir užtikrintas turkų žingsnis į penktą iš eilės finalo ketvertą.

Pirmasis ketvirtfinalio mačas parodė, kad Š. Jasikevičius, kalbėdamas apie Stambulo ekipą, ne veltui klijuoja jai geriausios Europos komandos titulą – visiškai ambicinguosius kauniečius supančioję Turkijos čempionai į savo krepšį praleido tiek taškų, kiek Šarui prieš gerą mėnesį suėjo metų – 43.

Tačiau „Žalgiris“ dar kartą pademonstravo, kad nurašyti ir į kampą įspeisti jie kanda skaudžiausiai. Tą pačią 43 taškų ribą antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse kauniečiai pasiekė dar 18-ąją minutę, o prieš geriausią Eurolygos gynybą pataikydami dvitaškius kosminiu ir sunkiai protu suvokiamu 82 proc. taiklumu trečiajame ketvirtyje turėjo beveik triuškinamą 17 taškų pranašumą.

Nesubyrėjo ši komanda ir tada, kai kraują užuodęs „Fenerbahče“ žvėris ėmė skuosti link „Žalgirio“ devynmyliais žingsniais. Skirtumas ketvirtajame kėlinyje „Ulker Sports“ arenoje tirpo lyg bilietai į ketvirtfinalio rungtynes Nemuno salos arenoje – nuo 17 taškų dar besibaigiant trečiajam kėliniui iki vienženklės 9 taškų ribos jau įpusėjus lemiamam ketvirčiui ir išlyginamojo Luigi Datomes šūvio likus žaisti 39 sekundes.

Visgi, priešingai nei daugybę metų prieš tai, net ir iššvaistęs saugų pranašumą ir išstumtas iš komforto zonos „Žalgiris“ nesupanikavo ir sugebėjo padėti tašką rungtynėse, kuriose pergalė jau buvo beveik kišenėje. Nors ir nelabai grakščiai suregzta, tačiau paskutinė kauniečių ataka buvo sėkminga ir tikslus Edgaro Ulanovo metimas, o vėliau ir jo paties gynyba prieš Marko Guduričių kitoje aikštės pusėje pasėjo šioje ketvirtfinalio serijoje intrigą, kurios daugelis nesitikėjo.

Ši žaidėjų grupė, pergalių siekianti nagais ir dantimis, jau gali pasigirti puikiais pasiekimais ir fantastiškais įrašais klubo ir Eurolygos istorijos knygose. Ilgiausia pergalių serija reguliariojo sezono finiše, Eurolygos sezono arenos lankomumo rekordas, o galiausiai – ir pirmas antausis „Fenerbahče“ jos pačios namuose per daugiau nei metus bei pirmas Željko Obradovičiaus komandos pralaimėjimas ketvirtfinalio rungtynėse namie.

Nors, nepaisant prarasto namų aikštės pranašumo, Stambulo klubas ir toliau yra laikomas ryškiu ketvirtfinalio poros favoritu, „Žalgiris“ jau įrodė, kad juokauti su juo neverta. Kritę ir kėlęsi Lietuvos čempionai šiame sezone dėvi savotišką nemirtingumo kaukę, kurią nuplėšti „Fenerbahče“ žaidėjams bus beprotiškai sunku.

Tai supranta ir Ž. Obradovičius, tai pamažu ima jausti vėl ir vėl „Žalgirį“ nuvertinantys ekspertai, lažybininkai ar kitų komandų sirgaliai. Ši komanda nepasiduoda – norint ją nugalėti, vieno, dviejų ar net trijų stiprių smūgių nepakaks.