Netrukus 43-iąjį gimtadienį švęsiantis ir karjerą tęsti galvojantis Lukauskis: "Rytui" lengvai pergalės neatiduosim

Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) startavo ketvirtfinalių etapas ir nuo pat pirmos dienos intrigą išvydome ne tik tarp turnyro lentelės kaimynų, bet ir visiškai priešingose pusėse buvusių klubų.

Vilniaus „Ryto“ ir Alytaus „Dzūkijos“ mačas tris kėlinius buvo labai atkaklus ir tik pabaigoje Giedriaus Žibėno auklėtiniai įrodė pranašumą prieš ekipą, užėmusią 8 vietą reguliariajame „Betsafe-LKL“ sezone.

Vienu iš „Dzūkijos“ lyderių buvęs Mindaugas Lukauskis teigia, kad nekantravo pradėti atkrintamąsias, kurios įneša papildomų emocijų.

Tuo tarpu kalbėdamas apie savo komandos pasirodymą sostinėje, vyriausias lygos žaidėjas sako, jog nustebęs nebuvo.

„Jei nesitikėsi, pakabink sportbačius ant vinies ir eik dirbti kitur. Turi tikėtis, turi norėti nugalėti. Jei to nebus, kam tada žaisti? Aišku, niekas mūsų nevertina, užėmėme 8 vietą, bet mes eisime kovoti, nieko lengvai neatiduosime, o kaip gausis, taip gausis“, – prieš antrąjį ketvirtfinalio serijos mačą užtikrintas yra M.Lukauskis.

Rungtynės Alytuje vyks gegužės 3 dieną, 18 val. 

Šį sezoną veterano statistika yra absoliučiai neveteraniška. „Betsafe-LKL“ vidurkiai siekia 12,2 taško, 4,2 atkovoto kamuolio, 1,5 rezultatyvaus perdavimo bei 12,8 naudingumo balų. M.Lukauskis ant parketo praleidžia net po 30 minučių – tai šeštas aukščiausias rodiklis lygoje.

„Šioje komandoje žaidžiu daug, išmetu daug metimų – man tai leidžiama. Taip ir taškai renkasi lengviau“, – LKL.lt svetainei sako jis.

LKL.lt pateikia pokalbį su „Dzūkijos“ vedliu apie atkrintamųjų seriją, ištvermę ir kol kas neplanuojamą karjeros pabaigą.

– Savaitgalio rungtynėse „Dzūkijos“ komanda solidžiai pasirodė sostinėje, nors „Rytas“ ir laimėjo reguliarųjį „Betsafe-LKL“ sezoną. Ar taip sau ir sirgaliams įrodėte, kad galite sujudėti ir prieš pajėgiausias lygos ekipas?

– Galime pajudėti prieš visus, tikrai neblogai žaidėme. Pralaimėjome per dvi minutes ketvirtajame kėlinyje, kai padarėme kelias klaidas ir leidome varžovams nubėgti į greitą puolimą. Iki tol laikėmės gerai, aišku, buvo klaidelių ir puolime, ir gynyboje. „Rytas“ mus nužudė per kelias minutes, tačiau niekas nėra prarasta. Reikia toliau kovoti ir žiūrėsime, tikrai nesiruošiame nieko atiduoti lengvai. Kovosime tiek, kiek galėsime, bandysime laimėti.

– Kas leido Alytaus klubui kovoje laikytis tris kėlinius?

– Net nežinau, gal „Rytas“ mūsų neįvertino. Mes ruošėmės rungtynėms, treneris sudėliojo planelį, juo vadovavomės ir žaidėme. Aišku, jie pataikė 2 tritaškius iš 20. Mes nejaučiame jokio spaudimo, jiems atsakomybė didesnė – gal tai ir lėmė. Jei būtume geriau kovoję dėl kamuolių, gal vėl būtų viskas kitaip.

– Prieš ketvirtfinalio seriją patys tikėjotės, jog galite taip solidžiai atrodyti prieš sostinės ekipą?

– Jei nesitikėsi, pakabink sportbačius ant vinies ir eik dirbti kitur. Turi tikėtis, turi norėti nugalėti. Jei to nebus, kam tada žaisti? Aišku, niekas mūsų nevertina, užėmėme 8 vietą, bet mes eisime kovoti, nieko lengvai neatiduosime, o kaip gausis, taip gausis.

– Kuomet paaiškėjo, kad „Rytas“ nugalėjo reguliariajame „Betsafe-LKL“ sezone, kaip reagavote? Ar tai atrodė palankesnis, ar nepalankesnis varžovas nei Kauno „Žalgiris“, o gal nebuvo skirtumo?

– Manau, kad skirtumo nėra. Kaip sakoma: niekada nesirink varžovo. Yra kaip yra. Jei nori kažką pasiekti, turi nugalėti bet ką, ar žaisdamas su tais, ar kitais. Abi šios komandos geros, su abejomis reikia žaisti. Nemanau, kad kažkas gali būti parankesnis.

– Ar kovojimas atkrintamosiose prieš savo buvusią ekipą įneša papildomų emocijų?

– Tos emocijos visada yra. Visų pirma – čia atkrintamosios, sezono finišas, tai visai kitos emocijos nei reguliariajame sezone. Plius, buvusi komanda. Nors ne visai, nes žaidžiau ne „Ryte“, o „Lietuvos ryte“. Čia dvi skirtingos ekipos, tik iš mano miesto, kuriame gyvenu daug metų.

Pernai nepavyko sudalyvauti atkrintamosiose dėl koronaviruso, dabar žaidžiu ir mėgaujuosi. Atkrintamosios visada įneša daugiau emocijų ir noro.

– Nors sakote, kad tai lyg dvi skirtingos ekipos, tačiau atvykus į „Ryto“ areną jaučiate, kaip sirgaliai atiduoda duoklę jums ar jūsų komandos draugui Artūrui Jomantui?

– Tikrai tai jaučiu. Su sirgaliais pasisveikini, pašneki, kažkas palaiko daugiau, kažkas mažiau. Malonu, tikrai malonu. Vilniui atidaviau 9 metus, nemažai pasiekiau čia, smagu, kad prisimena.

– Pastarosiomis savaitėmis turėjote nemažą krūvį, jis nusimato ir toliau. Kaip sekasi tvarkytis su įtemptu tvarkaraščiu?

– Truputį sunku, nežinau, kodėl taip išsidėliojo, nes viskas sukrito į vieną vietą. Matyt, nebuvo kitų galimybių. Ką padarysi, eini ir žaidi. Su tokiu tvarkaraščiu kinta visa rutina. Turint vieną mačą per savaitę ar žaidžiant kas kelias dienas, viskas yra kitaip.

Kai mačai retesni, turi daugiau poilsio, treniruotės tampa įvairesnės, įtraukiama daugiau fizinio pasirengimo, o kuomet žaidi kas 2–3 dieną, lieka tik vaizdo peržiūros, metimai ir taktikų aiškinimasis. Nieko jau neprisportuosi, ką pasiruošei prieš sezoną ir jo eigoje, tą atsineši į atkrintamąsias. Fizinį krūvį susirenki rungtynėse, o treniruotėms lieka daugiau taktiniai momentai.

– Kartais vyksta diskusijos, kas leidžia rodyti tokį gerą žaidimą: ar pats esate tokios geros formos, ar „Betsafe-LKL“ pajėgumas tapo mažesnis. Kokia jūsų nuomonė?

– Man gal nereikėtų vertinti (Šypsosi). Aš žaidžiu, jaučiu malonumą, man tai patinka. Kol man leidžia kūnas ir galimybės, tol tą ir darau. Nemanau, kad „Betsafe-LKL“ pasilpnėjo. Pažiūrėkite, kokia kova vyko tarp komandų nuo 3 iki 10 vietų. Visos kovoja. Anksčiau būdavo labiau išreikšta tai, kad „Rytas“ ir „Žalgiris“ visur nuvažiavę visus nušluodavo. Dabar laikai pasikeitė, nebėra to, kad šios komandos prieš visus laimėtų. Tai rodo, kad visos kitos ekipos pasistiebė į priekį. Nemanau, kad lyga susilpnėjusi – gal tik kažkiek, bet turnyrinė lentelė to nerodo.

– Pačiam tai solidžiausias sezonas pagal skaičius nuo 2013–2014 m. Šis faktas bent kažkiek stebina jus patį?

– Viskas priklauso, kokioje komandoje žaidi, pas kokį trenerį ir kokioje sistemoje. Tie dalykai reiškia daug, nes kiekvienas treneris turi savo filosofiją, o kiekvienas žaidėjas pas jį turi savo užduotis. Šioje komandoje žaidžiu daug, išmetu daug metimų – man tai leidžiama. Taip ir taškai renkasi lengviau.

Esu buvęs komandose, kur gauni kitas užduotis ir jas darai. Kai neturi galimybių tiek metimų mesti, kai turi daugiau gynybinių užduočių, statistikoje tai atsispindi. Palyginus ankstesnių ir šių metų statistinį vidurkį, kiek metimų metu, skirtumas yra. Tik aš to nesureikšminu. Pas kiekvieną trenerį turi skirtingas užduotis ir tai normalu.

– Be bendro pasimėgavimo krepšiniu ar turite papildomą motyvaciją ir dėl to, kad prieš kone dvigubai jaunesnius žaidėjus dar galite pademonstruoti savo aukštą lygį tiek mačuose, tiek treniruotėse?

– Ne visada jaunimas tai nori pasiimti. Tu gali sakyti, daryti, rodyti, bet jei žmogui pro vieną ausį įėjo, kitą – išėjo, matai, kad neverta to daryti.

– Nėra keista, kad tai neužgauna jaunų žmonių ambicijų?

– Čia reikėtų jų klausti, gal tai ir užgauna, nežinau (Šypsosi). Reikėtų žiūrėti, kas pas jaunuosius talentus dedasi galvoje.

– Galima numanyti, kad toks puikus jūsų sezonas dar įžiebs norą pratęsti karjerą bent metams.

– Mintyse sukasi variantai, bet noriu pabaigti šį sezoną, pailsėti, nes metai buvo nelengvi, o paskui matysime. Norėti yra viena, bet kitas klausimas, ar bus kur žaisti. Praeitis byloja, jog ateina rugpjūtis, rugsėjis, o komandos nėra. Visi apeliuoja į amžių, bet niekas nežiūri, kiek traumų esi turėjęs ir kokia tavo fizinė būklė. Sako: oi, 40, 41, 42 metai. Anksčiau ar vėliau komandėlė atsirasdavo, tada eini ir sportuoji.

Nėra, kad vasarą aš sėdžiu ir laukiu, kada ateis pasiūlymas. Aš sportuoju didžiąją dalį vasaros, mano poilsis – aktyvus, negaliu gulėti lovoje, nes su trimis sūnumis lovoje nepagulėsi. Yra šeima, visiems reikia dėmesio, o po to prisideda ir treniruotės, tad į komandą prisijungi jau kažkiek pasiruošęs. Žiūrėsiu, pamąstysiu. Jei bus variantų – svarstysiu.

– Pačiam keista, kad net sužaidus gerą sezoną klubai prisibijo rašytis sutartis su jumis ir labiau žiūri į pasą nei žaidimą?

– Taip jau yra, Lietuva maža, visi ekspertai. Eina kalbos, vieniems tu patinki, kitiems – ne. Kam nepatinki, tie gali prikalbėti dalykų, kurie eina toliau iš lūpų į lūpas. Kai kurie mūsų treneriai labai dalinasi informacija, teko girdėti nemažai dalykų apie save. Nieko, vis tiek kažkada vis kažkas atsiranda. Kas mane pažįsta, žino, kaip yra iš tiesų, o kam nepatinku, tas kai ką pagražina ir prasideda kalbos „metai, metai...“ Toks gyvenimas.