Neuždengiamieji: kaip tą patį vakarą gigantais virtę G.Einikis ir A.Sabonis nukalė du amžinus rekordus

Lietuvos krepšinio legendos Gintaras Einikis ir Arvydas Sabonis ir taip niekada nebuvo patys žemiausi bei laibiausi atletai, tačiau vieną vakarą, lygiai prieš 25-erius metus, jie tarsi išstypo iki Galijotų arba kaip du Guliveriai atsidūrė liliputų šalyje.

Tą 1995-ųjų kovo 31-ąją Pūkis su Sabu, it susitarę, savo rankomis nukalė tokius rekordus, kuriems per ketvirtį amžiaus niekas rimčiau taip ir nepagrasino, rašo Krepšinis.lt.

G. Einikis ir A. Sabonis per tą patį vakarą kartu sudėjus sumetė net 93 taškus ir dviese surinko kosminius 134 naudingumo balus. Siūlome prisiminti, kaip tai įvyko.

Kaip Einikis įjungė Chamberlaino režimą

Nuo istorinio vakaro jau praėjo 25 metai, o Gintaras Einikis vis dar sėdi rezultatyviausio LKL krepšininko soste. 61 taškas per rungtynes – rekordas, prie kurio priartėti nesugeba niekas.

Tiesa, kaip prieš keletą metų prisiminė oficialus LKL portalas, G. Einikis buvo pasiryžęs dar geresniam rezultatui, tik aukštaūgį ėmė stabdyti komandos draugai ir treneriai.

„Rekordas malonus, žinoma, juk ne kiekvieną dieną įmeti tiek daug taškų, – prisiminęs 1995-uosius sakė G. Einikis. – Būčiau galėjęs pelnyti ir daugiau, tačiau Darius Lukminas man nebeleido mesti į krepšį. Jis sakė, kad aš jau „pamušiau“ rekordą, tad turėčiau duočiau pasireikšti ir kitiems.“

Būtent toks ir buvo tuometės Kauno „Žalgirio“ komandos tikslas: maitinti savo galingąjį vidurio puolėją kamuoliais baudos aikštelėje bei įrašyti jo pavardę į rekordų knygą.

Tokią kauniečių motyvaciją sukėlė vos prieš savaitę nutikęs įvykis, kuomet Plungės „Olimpo“ puolėjas iš JAV Patrickas Jonesas į Panevėžio „Lietkabelio“ krepšį įsūdė net 55 taškus.

Savo sudėtyje tuomet nė vieno užsieniečio neturėję žalgiriečiai norėjo, kad šis rekordas priklausytų krepšininkui iš Lietuvos.

„Nusprendėme, kad mūsų lygoje rezultatyviausiu žaidėju negali būti legionierius, juo turi būti lietuvis, – LKL sakė tuometinis „Žalgirio“ gynėjas Darius Maskoliūnas. – Nusprendėme, kad padarysime rezultatyviausiu G. Einikį. Visa komanda žaidėme ant jo, esant galimybei visus metimus davėme jam.“

Centras rungtynėse su Kauno NECA sukratė net 30 dvitaškių iš 34 bandymų. 208 cm ūgio G. Einikis tuo metu išsiskyrė savo jėga po krepšiu ir 1994–1995 metų sezone buvo nesustabdoma jėga Lietuvos krepšinio lygos padangėje. G. Einikis buvo ir rezultatyviausias (vid. 26 tšk.), ir naudingiausias (vid. 30,7 naud.) pirmenybių žaidėjas.

Rungtynės su NECA buvo idealios vidurio puolėjo dominavimui. „Žalgiris“ ne tik statė visą žaidimą ant savo centro, tačiau ir varžovas pasitaikė visiškai išsibalansavęs.

NECA buvo krečiama finansinių sunkumų ir nesutarimų klubo viduje. Ant parketo istoriniame mače žengė vos trys pagrindiniai žaidėjai – Aurimas Palšis, Giedrius Pečiulionis bei Gintautas Liutackas. Likusieji išsilakstė iš problemų turinčios ekipos, o juos pakeitė žemesnio kalibro žaidėjai.

„Mes neturėjome centro, – tuometinius sudėties trūkumus LKL vardino G. Pečiulionis. – Mūsų vidurio puolėjo ūgis buvo vos 198 cm. Kaip uždengti visų pamenamą G. Einikio kablį? Darėme viską, kad jį sulaikytume. Iš šono turėjo atrodyti gana komiškai, kai prieš vieną žaidėją kartais ginasi net trise ar keturiese.“

Tai nusako tuometinį G. Einikio nesustabdomumą. Jis be vargo galėjo talžyti net kelių varžovų barikadas, o legendiniame susitikime pataikė net 30 dvitaškių vos per 24 minutes. Tai būtų neįtikėtina statistika prieš bet kokio kalibro varžovą.

Matematika paprasta – G. Einikis pelnė 61 tašką per 24 minutes, kas yra vidutiniškai kiek daugiau nei 2,5 taško per minutę. Įsivaizduokime, kad jis tokį žaidimo lygį ir tempą būtų demonstravęs visas 40 minučių. Ar G. Einikis galėjo tapti legendinės NBA žvaigždės Wilto Chamberlaino prototipu?

„Jeigu treneris jį būtų leidęs rungtyniauti ir toliau, tai kas ten žino, galbūt G. Einikis būtų sukratęs ir 100 taškų. Kiek pamenu, J. Kazlauskas po rekordo pagerinimo jį pasodino ant suolo. Nepasitenkinimo iš krepšininko nebuvo, tačiau G. Einikis norėjo dar žaisti“, – LKL.lt pasakojo G. Pečiulionis.

„Dabartiniais LKL laikais jau sunku tiek įmesti. Žaidimas geresnis, gynyba kietesnė, o gerų žaidėjų irgi žymiai daugiau. Dabar tai būtų sudėtinga padaryti“, – sakė G. Einikis.

 

Einikiui leido pasiekti rekordą?

NECA žaidė labai greitą, tolimais metimais paremtą krepšinį, nes turėjo aukšto lygio gynėjų, bet stokojo pajėgių aukštaūgių. Šiai ekipai atstovavo ją nuolat tempę G. Pečiulionis, A. Palšis, Dainius Gulbinas, taip pat žaidė Gintautas Šivickas, Aidas Buzelis, Artūras Darašas, Mindaugas Žalys.

Antrajame čempionate NECA tik vegetavo, mat sparčiai seko klubo savininko Igorio Kosterino pinigai. Jis vertėsi automobilių pardavimais, transporto priemonių nuoma. Krepšininkai mėnesiais negaudavo algų, todėl natūralu, kad iš 40-ies dvikovų laimėjo tik penkias ir liko paskutinėje, 11-oje, vietoje. Kad visi žaidėjai neišsilakstytų ir ekipa baigtų sezoną, NECAI pinigų skolino pati lyga.

NECOS agonija itin stipriai pasireiškė per akistatą su „Žalgiriu“ – 85:120.

Krepšinio komentatoriaus Vaido Čeponio teigimu, tada užkulisiuose buvo kalbama, kad NECOS žaidėjai susitarė su Gintaru, kad leis jam pagerinti pelnytų taškų rekordą, nes daugelis LKL krepšininkų nemėgo P. Joneso dėl jo kieto ir šiurkštaus žaidimo, todėl galimai buvo nutarta iš amerikiečio atimti rekordą.

Įtarimus dėl susitarimo sustiprina tai, kad per visą dvikovą NECOS krepšininkai prasižengė tik penkis kartus, o G. Einikis metė vos vieną baudą.

Tačiau tuometis NECOS gynėjas D. Gulbinas kategoriškai neigė, kad Pūkiui sąmoningai buvo leista mesti tiek, kiek širdis geidžia. Tąsyk NECOS gretose buvo registruoti tik septyni žaidėjai, nerungtyniavo beveik visi priekinės linijos krepšininkai.

A. Palšis nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad susitarimas egzistavo. „Buvo kaip buvo“, – Krepšinis.lt sakė gynėjas, nenorėjęs plačiau prisiminti šios istorijos. NECOS krepšininkai uždirbdavo nuo 200 iki 500 JAV dolerių.

 

Monstriškas Sabonio atsakas

Tuo metu Ispanijoje žaidęs A. Sabonis teoriškai jau galėjo žinoti apie įspūdingą G. Einikio pasiekimą tą vakarą, nes ACB lygos rungtynės vyko pora valandų vėliau. Galima pajuokauti, kad galbūt tai ir įkvėpė Sabą parodyti, ką gali jis – lygiai prieš 25 metus Madrido „Real“ vidurio puolėjas A. Sabonis tapo tarsi liūtu ėriukų apsuptyje.

Per rungtynes Orensėje su vietos „Coren“ Sabas surinko net 66 naudingumo balus, o tai yra iki šiol nepagerintas Ispanijos čempionato rekordas.

Be keitimų žaidęs legendinis Lietuvos krepšininkas pelnė 32 taškus (10/15 dvitaškiai, 2/2 tritaškiai, 6/6 baudos), atkovojo net 27 kamuolius (24 iš jų gynyboje, pakartojo sau priklausantį rekordą), atliko 3 rezultatyvius perdavimus, blokavo 5 metimus ir perėmė 5 kamuolius.

„Tai – sunkiai suvokiami skaičiai šiuolaikiniame krepšinyje, netgi didingesni, negu milžiniškas paties lietuvio kūnas“, – rašė ispanų žurnalistas Juanas Antonio Casanova.

„Kai Sabonis fiziškai jausdavosi puikiai, jo sustabdyti negalėjo niekas – jis buvo geriausias. Prisimenu tas rungtynes, Sabui tuomet nebuvo lygių“, – tvirtino ir tuometinis jo treneris Željko Obradovičius.

Kaip prisimena J. A. Casanova, A. Sabonio pasirodymas tose rungtynėse buvo lemiamas, kadangi Orensės ekipa varžovams metė rimtą iššūkį ir su varžovais žengė koja kojon. Visgi netrukus Sabas įsismagino, o jam puikiai talkino ir Joe Arlauckas, pelnęs 24 taškus. Jeigu iki pertraukos Orensės ekipa kovojo, po jos prilygti „Real“ amerikiečio Randy Knowleso vedami Galicijos krepšininkai nebeįstengė – pralaimėjo 80:93.

Be A. Sabonio, aikštėje 40 minučių tąsyk praleido varžovų legionierius Jamesas Brysonas – tas pats, kurį Sabas kitose tarpusavio rungtynėse nokautavo smūgiu galva.

Neįtikėtinas A. Sabonio rekordas greičiausiai gyvuos dar ilgai, kadangi grėsimingai priartėti prie jo ACB lygoje per daugiau nei 20 metų neįstengė niekas. Tiesa, 1995-1996 m. Randy White'as surinko 60 efektyvumo balų, bet vėliau į 60-uko ribą neprasiveržė niekas.

Bernardui Hopkinsui buvo pavykę surinkti 56, Pete'ui Mickaelui ir Terquinui Mottui – 54, Sylvenui Landesbergui ir Luisui Scola – po 52. Tiesa, pats Arvydas kaip visada yra santūresnis už kitus.

„Kažkas kažkada pagerins mano rekordą. Nė vienas neišsilaiko visą gyvenimą“, – teigia jis. Galbūt, tačiau šiandieniniame krepšinyje, kuriame gausu keitimų ir niekas aikštėje nepraleidžia po 40 minučių – ką 1995-ųjų kovo 31-ąją per rungtynes su Orensės „Coren“ padarė Sabas, todėl tai nuveikti gali būti neįmanoma.

Pažymėtina, kad pats Sabas vieną sykį buvo surinkęs 54 naudingumo balus. Per rungtynes su Andoros komanda jis pelnė 37 taškus ir po lenta sugriebė 16 kamuolių.

Apskritai „Real“ gretose A. Sabonis tą sezoną vidutiniškai pelnė po 22,8 taško, atkovojo po 13,1 atšokusio kamuolio, blokavo po 2,5 metimo, atliko po 2,4 rezultatyvumo perdavimo ir rinko po 34,2 naudingumo balo. 40 naudingumo balų ribą Sabas per tą sezoną peržengė 12 kartų, o tris sykius rinko po 50 naudingumo balų ir daugiau.

„Nežinau, kada tai gali įvykti, tačiau tai turėtų įvykti. Bet kuriuo atveju, dabar tai yra tik skaičiai, įrašas statistikoje“, – ispanams kalbėdamas apie savo legendinio pasiekimo pagerinimą kuklinosi Sabas.

Tačiau, atsižvelgiant į šiuolaikinio krepšinio ypatybes, galima prognozuoti, kad tai – istorija, kuri gali išlikti amžina.

Beje, jau po poros mėnesių nuo šių rekordų gimimo G. Einikis ir A. Sabonis suvienijo jėgas Lietuvos rinktinėje, kuri po kontroversiško 1995 m. finalo Atėnuose pasidabino Europos čempionato sidabro medaliais.

Vienas kuriozu pasibaigęs to finalo epizodas, kuriame pagrindiniai vaidmenys kaip tik ir atiteko Pūkiui bei Sabui, visiems laikams nugulė į auksinius krepšinio archyvus.