Olimpinių žaidynių čempionų šaknys veda į Kelmės rajoną

Kinijoje, Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių čempionais tapusių dviejų Lietuvos krepšininkų šaknys veda į Kelmės rajoną. Martynas Sajus yra kilęs iš Tytuvėnų krašto, kuriame gyvena jo tėvai, o Jono Lekšo seneliai – kelmiškiai.

Čempionų artimieji po pergalingo finišo neslėpė emocijų ir tvirtino, jog labai didžiuojasi auksinę pergalę iškovojusiu jaunimu.

Džiaugsmo ašaros

„Sunku ir apsakyti savo būseną per paskutines, finalines rungtynes su prancūzais. Buvo gaila vaiko, kuris atrodė pavargęs, bet pergalės džiaugsmas buvo dar didesnis“, – sakė vieno iš Kinijoje, Nandzingo jaunimo olimpinėse žaidynėse čempionu tapusio jaunojo krepšininko Martyno Sajaus tėvas Valdas Sajus.

M. Sajaus mama Gražina Sajienė pasakojo, jog stebėjo visas rodytas krepšinio rungtynes. Pusantros savaitės prabėgo neatsiejamai nuo krepšinio. Finalinių rungtynių emocijos prasiveržė džiaugsmo ašaromis. „Tokių sukrečiančių akimirkų dar nebuvau patyrusi“, – sakė olimpinio čempiono mama.

Kito olimpinio čempiono Jono Lekšo senelis kelmiškis Stasys Lekšas sakė, jog labai didžiuojasi savo anūku. Pernai Indonezijoje vykusiame jaunimo pasaulio čempionate Jonas Lekšas su komanda užėmė ketvirtąją vietą.

„Labai laukiu, kol Jonas grįš į Lietuvą, kad galėčiau pasveikinti. Gal ir pas mus, Kelmėje apsilankys, laiko radęs. Šie metai Jonui – išskirtiniai. Anūkas pradeda studijuoti teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Man smagu, kad jis sugeba suderinti ir mokslą, ir sportą“, – sakė S. Lekšas. Jono Lekšo tėvai ir seneliai – gydytojai, bet jis pats rinkosi kitokio pobūdžio studijas.

Krepšinį atrado skirtingai

Stasys Lekšas pasakojo, jog jo anūkas Jonas krepšinio paslapčių pradėjo mokytis būdamas septynerių metų, yra A. Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis. Aštuoniolikmetis krepšininkas – 191 centimetro ūgio.

„Mūsų giminėje nėra aukštaūgių, krepšininkų iki Jono nepasitaikė. Ir Jonas kaip krepšininkas nėra labai aukštas, bet turi kitų krepšininkui reikalingų savybių“, – sakė senelis.

Martyno Sajaus atėjimas į krepšinį, pasak jo mamos Gražinos Sajienės, buvo netikėtas. Aukštą, atletišką vaikinuką, žaidžiantį krepšinį Tytuvėnų gimnazijos aikštelėje, pastebėjo vyresnis žaidėjas. Pasiūlė nuvykti į A. Sabonio mokyklą.

„Mes svarstėme, ar šešiolikmečiui nebus per vėlu pradėti rimtai mokytis žaisti krepšinį. Bet, kaip matote, per porą metų Martynas pasiekė tokią pažangą, kad buvo pakviestas į jaunimo rinktinę ir sugebėjo net jaunimo olimpiniu čempionu tapti“, – džiaugėsi mama.

Martynas šiemet lankys Kauno „Varpo“ gimnazijos dvyliktą klasę. Baigęs gimnaziją, pasak mamos, ketina studijuoti ekonomiką. Bet ir krepšinis nebus užmirštas. 206 centimetrų krepšininkas nuo rugpjūčio 1 dienos pasirašė trejų metų kontraktą su Kauno „Žalgirio“ dublerių komanda.

Trylika pergalių

Jaunimo olimpinėse žaidynėse Kinijoje, krepšinio trys prieš tris turnyre Lietuvos komanda laimėjo visas trylika rungtynių. Lietuviai pirmi buvo likę ir grupėje. Prieš mūsiškius neatsilaikė Puerto Rikas (17:14), Indonezija (14:13), Kinija (18:14), Vengrija (19:13), Vokietija (21:15), Urugvajus (15:12), Slovėnija (21:14), Lenkija (du kartus, 21:17 ir 16:12), Tunisas (22:11), Rusija (13:10).

Finalas nebuvo lengvas – po pratęsimo 18:16 nugalėti prancūzai. Iš maždaug devynių metrų pergalingus taškus pelnė Kristupas Žemaitis. Prancūzų bendraamžius lietuviai sunkiai buvo įveikę ir grupės varžybose vos dviejų taškų skirtumu 19:17. Justas Vazalis finale įmetė septynis taškus, Martynas Sajus – šešis, Kristupas Žemaitis – penkis.

Lietuviams aukso medalius įteikė garsiausias Kinijos krepšininkas Yao Mingas.

Martyno Sajaus tėvai ir Jono Lekšo senelis sakė, jog visos matytos rungtynės paliko gilų įspūdį. Tačiau finalas į atmintį įsirėžė ko gero visam gyvenimui.