Pirmųjų rungtynių belaukiant: kitas žvilgsnis į įžaidėjų problemą

Praėjus kelioms dienoms po nelemtos Manto Kalniečio traumos ir laukiant pirmųjų rungtynių Pasaulio Taurėje galime blaiviau ir racionaliau pažvelgti į daugiausia nerimo keliančią įžaidėjų situaciją. Lietuvos žiniasklaida netiesiogiai nurašo Lietuvos nacionalinės rinktinės įžaidėjus Šarūną Vasiliauską ir Adą Juškevičių. Imdami interviu žurnalistai lyg susitarę klausia, ar šie du nacionalinės rinktinės nariai dar nemirė iš baimės staiga užgriuvus neregėtai atsakomybei.

Jono Kazlausko klausinėjama, kaip jis ruošiasi žaisti lyg ir be įžaidėjų. Tai yra teisingi klausimai, tačiau įsivyravus negatyviam požiūriui nuošalyje lieka kita situacijos pusė. Vakar aš pagalvojau, ką trenerio vietoje pasakyčiau Adui ir Šarūnui.

Išėjo maždaug štai kas: „Jūs gavote neeilinę galimybę. Tokios galimybės pasitaiko vos kartą ar du gyvenime. Daugelis žaidėjų tokio šanso taip ir nesulaukia. Jūs jau nesat jaunuoliai, jūs turite nemažai patirties. Dabar jūs galite išreikšti save aukščiausiame lygyje. Tokia galimybė jūsų karjeroje daugiau nepasitaikys. Eikite be baimės ir parodykite ką sugebate. Lietuva žiūri į jus, neturime kur trauktis.“

Be abejo, Lietuvos rinktinės treneriai perstato žaidimą, stengdamiesi nuslėpti įžaidėjų silpnybes ir padėti jiems. Tačiau mūsų rinktinė sėkmės sulauks tik tuomet, jeigu Šarūnas ir Adas patys žengs žingsnį į priekį ir pasinaudos šia unikalia galimybe. Tam reikia valios, ryžto ir šalto proto. Labai tikiuosi kad taip ir nutiks. Jeigu mūsų rinktinei nepasiseks, neužmirškite, kad Pasaulio Taurė nėra svarbiausias krepšinio turnyras.

Tai yra pasirengimas Europos čempionatui ir olimpinėms žaidynėms. Bet mūsų nacionalinė rinktinė šiandien taip negalvoja, ji yra susikaupusi kautis iš visų jėgų. Esu tuo tikras.