Prieš Karalienės taurės finalą – trenerių psichologiniai žaidimai

Vilniaus „Kibirkštis-MRU“ ir Kauno „Aistės-LSMU“ pasitinka mūšį dėl pirmojo sezono trofėjaus. „Huawei Moterų lygos“ stipriausios ekipos šeštadienį „Jeep“ arenoje nuo 15 val. stos į Karalienės taurės finalą, kuris tiesiogiai bus transliuojamas per DELFI TV.

Vilniaus ir Kauno klubai tarpusavyje dėl šio titulo susikaus trečius metus paeiliui. Prieš tai abusyk laimėjo „Aistės-LSMU“, kurios antrą sezoną iš eilės sieks apginti trofėjų.

„Mūsų vidinė motyvacija – neatiduoti taurės į Vilnių, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ sakė „Aisčių-LSMU“ strategas Rokas Kondratavičius. – Norime laimėti trečiąkart iš eilės. Eisime padaryti geriausia, ką galime, ir stengsimės pasiimti pergalę. Mano darbas – psichologiškai paruošti komandą, kad būtų aukso viduriukas: jaudulio turi būti, bet negalime išeiti išsigandusios ar nepasiruošusios psichologiškai.

Kažkiek įtampos yra, bet faktas vienas – įtampa Vilnių slėgs labiau, nes tai – komanda su didesniu biudžetu ir daugiau pasirinkimų sudėtyje. Norime tai išnaudoti kaip pranašumą. Kai kurioms iš mūsų tai bus trečias finalas, turi patirties žaidžiant tokias rungtynes, todėl su kiekvienomis iš jų įtampos yra vis mažiau. Jos turi padėti, ypač jaunesnėms žaidėjoms, kurios psichologiškai yra kiek trapesnės, ir įkvėpti komandą.“

Psichologinį faktorių pabrėžia abiejų klubų strategai, bet abu lygiai taip pat kratosi favoričių statuso. „Kibirkštis-MRU“ (19-0) šį sezoną „Huawei Moterų lygoje“ žengia be pralaimėjimų, o pergalės prieš kaunietes buvo pasiektos itin užtikrintai – vidutiniu 24 taškų pranašumu.

„Aistės-LSMU“ reguliariajame sezone per 19 turų suklupo šešiskart ir turnyrinėje lentelėje liko antroje vietoje.

Visgi vilniečių vyr. treneris Gitautas Kievinas tikina, jog į pergales reguliariajame sezone žiūrėti neverta, mat šeštadienį titulo nugalėtojos spręsis iš vienų rungtynių. Jis tuo pačiu įžvelgia ir gudrų „Aisčių-LSMU“ stratego ėjimą.

„Gerai žinome, jog jos neišmetė savo visų kozirių, – tinklalapiui „Moterulyga.lt“ kalbėjo G. Kievinas, apeliavęs į pirmadienį laimėtą mūšį prieš kaunietes (82:55). – Žinome, kokių rezervų jos turi, bet tuo pačiu žinome, kaip kautis prieš tuos rezervus. Kitas momentas – jos dvejus metus tapo karalienėmis. Nemanau, kad mes jaučiame įtampą. Mano manymu, jas turėtų slėgti įtampa, nenorint prarasti titulo.

Nieko nereiškia, kad reguliariajame sezone esame pirmoje vietoje, be pralaimėjimų ir kad dvikovose su jomis nugalėjome dideliais pranašumais. Reguliarusis sezonas ir taurės varžybos – visai kitas reikalas. Mes neturime, ko prarasti – tos taurės net neturėjome. Mūsų tikslas išsikovoti ją pirmą kartą, o jos turi, ką prarasti.“

Savo kariauną titulo gynybai rikiuojantis R. Kondratavičius pralaimėtose šio sezono dvikovose išskyrė pagrindinę priežastį – kovą dėl atšokusių kamuolių, ypatingai po savuoju krepšiu, kur vilnietės rinkosi taškus antraisiais šansais. 

„Žaistose rungtynėse su „Kibirkštimi-MRU“ dėl to turėjome daug problemų. Pirmose situacijose gindavomės tikrai gerai ir neblogai tvarkydavomės su jų deriniais, bet antri šansai labai bausdavo mus, nes „Kibirkštis-MRU“ labai gerai juos realizuoja, – tęsė R. Kondratavičius. – Iš gynėjų labiausiai reikėtų išskirti Gabrielę Šulskę, kadangi nuo jos prasideda visas žaidimas. Turime neleisti jai organizuoti žaidimo, kuo labiau apsunkinti jos darbą persivarant kamuolį.

Jos prieš mus išsiskiria aukštų žaidėjų linija, turi tikrai didelę rotaciją, pataikančias, nugara į krepšį žaidžiančias žaidėjas. Bus labai svarbu, kaip jas sustabdysime, ypač po krepšiu, kur nori mus atakuoti.“

G. Kievinui asmeniškai tai – pirmasis finalas vadovaujant „Kibirkščiai-MRU“. 33-ejų treneris prie Vilniaus klubo vairo stojo pernai, kai pralaimėtas mūšis dėl Karalienės taurės pareikalavo dar vieno G. Kievino pirmtako pasitraukimo.

2019-aisiais po smūgio Karalienės taurėje Valdą Gecevičių pakeitė Algirdas Paulauskas, o pastarasis savo postą apleido kritęs 2020-ųjų finale.

Vilniaus komanda paskutinį kartą šalies taurės varžybas laimėjo dar 2014 metais. Nuo tada „Kibirkštis-MRU“ finale klupo triskart. Vyraujantis titulų badas dabar krenta ant G. Kievino pečių.

„Didžiulė atsakomybė, galbūt net ir perdėta iš mano pusės, – atviravo G. Kievinas. – Save laikau didžiu patriotu, esu vilnietis ir palaikau Vilnių, kas tai bebūtų – krepšinis, rankinis, tinklinis. Mano ambicijos, kad viskas priklausytų Vilniui. Tai – sostinė, didžiausias ir vienas sportiškiausių miestų.“