R.Brazausko įpėdinio belaukiant

Krepšinio žvaigždėmis gali būti ne tik žaidėjai ar treneriai. Ilgą laiką Lietuvą aukščiausio lygio varžybose garsino ir teisėjas Romualdas Brazauskas. Dabar tokio lygio arbitro mūsų šalyje nėra. Pasak Teisėjų asociacijos prezidento Kęstučio Pilipausko, žvaigždėms visada sunku rasti lygiaverčius įpėdinius, nors bendras teisėjavimo lygis Lietuvoje tikrai nėra prastas.

Lietuvis NBA

Pasidomėti Lietuvos krepšinio teisėjais privertė neseniai nuskambėjusi vieno jauno arbitro pavardė. Turbūt mažai kas buvo girdėjęs apie Gediminą Petraitį, kol praėjusią savaitę pasirodė žinia, kad šis lietuvių kilmės teisėjas dirbo NBA ikisezoninėse rungtynėse. 25 metų arbitras teisėjavo „New York Knicks“ ir „Washington Wizards“ mače. Jis šį sezoną turėtų darbuotis ir oficialiose NBA rungtynėse.

Lietuvos teisėjai jaunojo kolegos iš JAV nepažįsta. „Atvirai pasakius, man šio teisėjo pavardė nebuvo girdėta, visiškai nieko nežinojau apie jį. Sveikinimai ir linkėjimai jam. Matyt, vyrukui pavyko įveikti visus atrankos barjerus. Tikiuosi, jis yra geras teisėjas. Smagu, kad padėjo lietuviški genai“, - sakė K.Pilipauskas. G.Petraitis į JAV su tėvais išvyko, kai jam buvo devyneri. Tramplinu į aukščiausią lygį teisėjui tapo darbas NBDL lygoje ir NBA vasaros lygoje.

„Apie G.Petraitį buvau girdėjęs labai mažai. Tik tiek, kad praeitais metais, o gal šių metų pradžioje juo domėjosi JAV federacija. Kiek žinau, jis neturi JAV pilietybės, yra Lietuvos pilietis. Jis norėjo važiuoti į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) seminarą, gauti tarptautinę kategoriją. Dėl to amerikiečiai Lietuvos krepšinio federacijai atsiuntė paklausimą“, - pasakojo R.Brazauskas. G.Petraičiui pavyko pasiekti tikslą, nes jo pavardė įrašyta į FIBA kategoriją turinčių teisėjų sąrašą. Prie pavardės nurodyta, kad arbitras atstovauja JAV. „Nesakyčiau, kad turime Lietuvos teisėją NBA. Vaikinas užaugo Amerikoje. Yra mūsų lietuviški krepšinio genai, bet negalima sakyti, kad tai mūsų produktas. Nuopelnų nesisaviname“, - teigė K.Pilipauskas.

Aukštai iškelta kartelė

Lietuvoje yra septyni FIBA kategoriją turintys teisėjai: Tomas Jasevičius, Jurgis Laurinavičius, Martynas Gudas, Mindaugas Večerskis, Gintaras Vitkauskas, Vilius Mačiulaitis ir Artūras Šukys. „T.Jasevičius ir J.Laurinavičius šį sezoną teisėjaus Eurolygos ir Europos taurės varžybose. Kiti teisėjaus FIBA rengiamose klubų varžybose, tiek moterų, tiek vyrų. Deja, nė vienas nebuvo pakviestas į pasaulio čempionatą. Motyvų nežinau, bet nemanau, kad visi teisėjai, dirbę pasaulio čempionate, yra tikrai pajėgesni už mūsiškius. Matyt, nulėmė kažkokios kitokios priežastys“, - svarstė K.Pilipauskas.

Pasak R.Brazausko, nereikia stebėtis, jei pasaulio čempionate nėra lietuvių, bet dirba teisėjai iš Afrikos: „Dabar nėra taisyklės, kuri galiojo ilgą laiką, kad būtinai turi būti teisėjas iš tos šalies, kurios komanda dalyvauja čempionate. Teisėjai turi atstovauti visiems žemynams. Negali visi 40 pasaulio čempionato teisėjų būti iš Europos.“ Kokios bebūtų taisyklės, jos netrukdydavo patekti į svarbiausias varžybas pačiam R.Brazauskui. Garsiausias Lietuvos teisėjas dirbo ketveriose olimpinėse žaidynėse, keturiuose pasaulio ir penkiuose Europos čempionatuose, 12-oje Eurolygos finalo ketverto turnyrų.

Tarptautinėse varžybose galima teisėjauti iki 50 metų. R.Brazauskas šią ribą pasiekė 2010 m. Baigiantis karjerai, FIBA apdovanojo lietuvį „Auksiniu švilpuku“. R.Brazauskas tapo antruoju teisėju per visą istoriją, sulaukusiu tokio įvertinimo.

K.Pilipauskas pripažįsta, kad kitas tokio lygio teisėjas Lietuvoje gali atsirasti dar negreitai: „Žvaigždėms visada sunku rasti įpėdinių. Teisėjų asociacijos tikslas nėra užauginti vieną ar dvi žvaigždes. Mūsų tikslas yra stengtis, kad bendras mūsų teisėjų lygis aukščiausio rango varžybose Lietuvoje ir tarptautinėse varžybose, jei lietuviai ten patenka, būtų deramas, kad čempionatuose kiltų kuo mažiau problemų. O žvaigždės turi sužibėti pačios. Niekas negali jų dirbtinai išauginti. Be abejo, negaliu garantuoti, kad per dešimtmetį kažkas priartės prie tų aukštumų, į kurias kartelę buvo iškėlęs R.Brazauskas.“

Kelias visiems atviras

Kadangi G.Petraitis oficialiai yra JAV teisėjas, jo vadinti R.Brazausko įpėdiniu negalima. Kas tuomet pretenduoja į šį statusą? „Yra grupė jaunų teisėjų, kuriems visi keliai atviri, bet ką jie pasieks, sunku pasakyti. Konkurencija yra labai didelė“, - nesiryžo prognozuoti R.Brazauskas. K.Pilipauskas patikino, kad perspektyvių arbitrų tikrai yra. „Šiemet į geriausiųjų dešimtuką pateko du jauni teisėjai - A.Šukys ir Gytis Vilius. Jie įsiveržė į dešimtuką nelaukdami ilgai, netrypčiodami vietoje. Tik nuo jų priklauso, kaip tobulėjimas vyks toliau. A.Šukys turi nemažai iškvietimų į FIBA organizuojamus turnyrus. Viskas yra jų rankose“, - sakė Teisėjų asociacijos prezidentas.

Geriausiu praėjusio sezono Lietuvos krepšinio teisėju buvo pripažintas Tomas Jasevičius. „Jis yra labiausiai patyręs teisėjas iš dabar dirbančių. Patyręs ne tiek amžiumi, kiek svarbių tarptautinių čempionatų skaičiumi. T.Jasevičius dabar yra lyderis, tai rodo ir jo reitingas“, - teigė K.Pilipauskas. Antras reitinge liko J.Laurinavičius, trečias - M.Večerskis.

Atrinkti teisėjus į tarptautines varžybas ir nustatyti, kas iš jų geriausias, nėra paprasta. „Teisėjavimo vertinimas yra subjektyvus dalykas. Tai ne žaidėjai, kurie pelno taškus, turi realią statistiką“, - priminė K.Pilipauskas. Visgi R.Brazauskas yra įsitikinęs, kad geram arbitrui niekas nedarytų dirbtinių kliūčių: „Subjektyvumas visada būna, bet visuose lygiuose yra komisijos, kurios vertina teisėjus ir geriausius siunčia į aukštesnį lygį. Jei būsi geras, tikrai visi keliai bus atviri.“

Išimtys ir taisyklės

Kartais krinta į akis, kad svarbiose varžybose dirba ir teisėjai, atstovaujantys valstybėms, kurios nevadinamos krepšinio šalimis. Nepaisant to, R.Brazauskas neabejoja, kad ryšys tarp teisėjavimo kokybės ir bendro krepšinio lygio yra. „Tai susiję, nors ir ne šimtu procentų. Kur aukštas krepšinio lygis, ten teisėjai turi daugiau galimybių tobulėti. Aišku, yra ir išimčių, talentų, iškylančių ne krepšinio šalyse. Pavyzdžiui, 2012 m. Londono olimpinėse žaidynėse teisėjavo mergina iš Indijos. Jai tuo metu buvo gal 28 metai, bet teisėjavo ji labai gerai. Tačiau išimtys yra išimtys“, - pažymėjo garsusis teisėjas.

Taigi tokioje dėl krepšinio pamišusioje šalyje kaip Lietuva gerų teisėjų turi atsirasti. „Visi pasigenda žvaigždžių, labai garsių pavardžių, bet aš manau, kad viskas ateina su laiku. Dabartinę mūsų teisėjų kartą aš vadinu vidurine karta, - dėstė K.Pilipauskas. - Dauguma jų yra 30-40 metų, pats žydėjimas tik ateina. Manau, jie tikrai pajėgūs sustiprinti savo pozicijas Europoje, tačiau tam reikia laiko. O šiaip talentingiems vyrukams kelias į viršų visada atviras. Niekada niekas nestato specialių barjerų.“

Kokybė dažnai atsiranda iš kiekybės. Laimei, kiekybės Lietuvoje netrūksta. „Vien oficialių teisėjų, kurie yra mūsų asociacijos nariai, yra maždaug 170. O nebūtina tapti asociacijos nariu, kad galėtum teisėjauti miestų pirmenybėse. Manau, kad Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kai kuriuose mažesniuose miestuose, kurie organizuoja savo mėgėjų lygas, yra dar bent 100 žmonių. Jie yra eilėje patekti į oficialių teisėjų gretas. Taigi iš viso galima suskaičiuoti maždaug 300 jaunų žmonių. Oficialiems Lietuvos čempionatams užtektų šimto teisėjų. Vadinasi, pasiūla yra trigubai didesnė nei poreikis. Tiesiog reikia protingai daryti selekciją ir tai padės iš kiekybės išrutulioti kokybę. Konkurencija yra. Žinau, kad jauni žmonės veržiasi patekti iš regionų lygos į Nacionalinę krepšinio lygą, o iš ten - į Lietuvos krepšinio lygą. Piramidė veikia. Ryškių žvaigždžių gal reikės keletą metų palaukti, tačiau bendras teisėjavimo lygis Lietuvoje tikrai nėra prastas“, - apibendrino K.Pilipauskas.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas