Reakcija į GWB skanduotes: serbus vadinti rusų kekšėmis galima, o krabo – ne? (teisininkų komentarai)

2022 metų balandį į Kauną atvykusius Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkus vietos sirgaliai pasitiko skanduote „serbai yra rusų kekšės“. Tąkart kilo tarptautinis skandalas, Eurolyga „Žalgirio“ klubui net skyrė 8 tūkst. eurų baudą už nepagarbius aistruolių veiksmus. Tačiau policijai tai neužkliuvo. O štai kai tie patys žodžiai buvo adresuoti ne serbams, o krabui, pareigūnai pradėjo tyrimą, rašo Krepšinis.lt.

Pati policija, paklausta, kodėl dabar pradėjo tyrimą dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, o tada – ne, šią situaciją paaiškino labai paprastai – serbams adresuota skanduotė niekam neužkliuvo.

„Policijos pareigūnai tuo metu nebuvo gavę pareiškimų dėl sirgalių skanduočių ar necenzūrinių gestų rodymo viešoje vietoje“, – paaiškino Kauno apskrities policija.

O štai šįkart, pasak pareigūnų, gauti 3 anoniminiai skundai. Be to, policijai pasiskundė ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, būtent jam praeinant pro sirgalių grupės „Green White Boys“ tribūną buvo skanduojama „krabas yra rusų kekšė“.

Tikėtina, V. Matijošaitis pagalvojo, kad epitetas „rusų kekšė“ yra skirtas būtent jam, nes jis prasidėjus karui Ukrainoje neskubėjo parduoti „Vičiūnų“ gamyklos Rusijoje, be to, jo verslas vežė į šią šalį kare pritaikomas prekes, dėl to šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas.

Beje, „Green White Boys“ feisbuke rašė, kad skanduoti jie pradėjo po to, kai V. Matijošaitis sirgaliams parodė vidurinį pirštą.

Nesiekė pažeisti viešosios tvarkos

Advokato doc. Gintauto Danišausko vertinimu, sirgalių skanduotė neturėtų būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes jais nebuvo siekiama pažeisti viešosios tvarkos.

„Administracinių nusižengimų kodekso 481 str. draudžia pažeisti viešąją tvarką, kuri pasireiškia per tai, jog asmenys ją pažeidžiantys siekia būtent įstatymo draudžiamos veikos – siekį pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Tai yra veikti taip, kad šalia esantys aplinkiniai jaustųsi nesaugiai, neužtikrintai, tartum nuo jų būtų atimama energija. Šiuo atveju viešas įžeidimas buvo ne aplinkiniams, o nežinomam „Krabui“. Teisinės bei apskritai, socialinės esmės nesudaro tai, kad „Krabas“ buvo pavadintas rusų kekše. Tai nieko nekeistų, jei „Krabas“ būtų pavadintas Latvijos ar Vokietijos kekše.

Vien pagal tai, kas pasakyta, šie žodžiai negali būti kvalifikuojami, kaip pažeidžiantys viešąją tvarką, kadangi iš juos skandavusių žmonių veiklos subjektinė pusė nebuvo nukreipta viešosios tvarkos pažeidimui ir dėl to, šis tyrimas turi būti nutrauktas“, – komentavo advokatas.

Beje, paklaustas apie policijos nereagavimą prieš porą metų, kai Kaune svečiavosi serbai, G. Danišauskas sakė, kad galima įžvelgti dvigubus standartus.

„Analogiškose teisinėse situacijose teisėsauga, šiuo atveju policija, elgiasi nevienodai, kas nurodo į skirtingą atskirų pareigūnų analogiškų faktų vertinimą ir visuomeninių santykių subjektinį įvertinimą, kas neturėtų būti valstybės tarnyboje, kadangi skirtingas vertinimas praranda prevencinį auklėjamąjį pobūdį – vienu atveju to daryti nedraudžiama, kitu – draudžiama.

Tiesa, gali būti, kad tyrimas gali būti ir nutrauktas, tačiau pats tyrimo pradėjimo faktas nurodo į skirtingą analogiškos situacijos vertinimą, kai jau buvo analogiškas faktas“, – pastebi docentas.

Palygino su homoseksualų pora

Beje, Kauno meras savo kritikus ne pirmą kartą persekioja pasitelkęs teisėsaugą. Balandį tarybos posėdžio metu aktyvistai surengė protestą, o po V. Matijošaičio kreipimosi policija du iš jų nubaudė – už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą bei valstybės politiko garbės ir orumo pažeminimą.

Visgi tarp teisininkų yra ir nuomonių, kad policija pradėdama tyrimą elgiasi teisingai. LRT „Radijo ringo“ laidoje dalyvavusi Vilniaus universiteto profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė sirgalių žodžiuose net įžvelgė neapykantos kalbą, o Visvaldą Matijošaitį palygino su homoseksualų pora.

„Lietuva yra pralaimėjusi bylą dėl neapykantos kurstymo, kai nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ten buvo išreikšta neapykanta homoseksualiems jaunuoliams keliais sakiniais feisbuke, keliais komentarais. Ir kadangi mes nepradėjome tyrimo ir nesiaiškinome, Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tai į neapykantos nusikaltimus reikia žiūrėti rimtai“, – kalbėjo L. Meškauskaitė.

Tiesa, tokiai profesorės pozicijai paprieštaravo teisininkė dr. Dovilė Murauskienė.

„Šioje situacijoje net negali būti kalbama apie neapykantos kalbą, nes neapykantos kalba labai specifiškai uždraustas veiksmas, kuriuo saugoma tam tikra apsaugos reikalaujanti grupė nuo neapykantos kurstymo jiems. Ta grupė turi pasižymėti tam tikrais požymiais, įgimtais ar įgytais, bet neatimamais, kurie ją išskiria iš kitų.

Jei šioje situacijoje kalbame apie neapykantos kalbą, tai tarsi peršasi nuomonė, kad norime saugoti politiką kaip socialinę grupę, kuri reikalauja didesnės apsaugos, kas yra visiškas teisinis nesusipratimas“, – kalbėjo D. Murauskienė.

Jos vertinimu, jeigu V. Matijošaitis pasijuto įžeistas, jis turėtų su sirgaliais bylinėtis ir savo garbę bei orumą ginti civiline tvarka.